Vilhelmas NegerovėProfesionalus diletantas ir sveiko proto apologetas [Tinklaraštis atsigaus (su daug naujų straipsnių) spalį]

Bėgo prabėgo 2009-ieji, nusinešdami nemažą dalį darboviečių, atlyginimų, pensijų ir pašalpų. Ne paslaptis, kad jau penktadienį prasidės naujieji 2010-ieji metai (dėl ko aukščiau paminėti dalykai, deja, savaime neatsistatys).

Užsienio žiniasklaida, o neretai – ir Lietuvos, teigia, kad sausio pirmąją prasidės ne tik nauji metai, bet ir naujas dešimtmetis. Tai yra melas: pirmasis XXI-ojo amžiaus dešimtmetis baigsis tik po metų, kartu su 2010-aisiais. Visa esmė yra skirtingame dešimtmečių traktavime, dėl ko ir trečiojo tūkstantmečio pradžią vieni šventė 2000-aisiais, kiti – 2001-aisiais.

::

Pagal teisingąjį (sveiku protu paremtą) dešimtmečių traktavimą XXI-ojo amžiaus pirmasis dešimtmetis prasidėjo 2001 metais ir baigsis 2010 metais. Tai yra labai logiška, žinant, kad kalendorius („mūsų era“) prasideda ne nuliniais (tokių metų išvis nėra), bet pirmaisiais metais. Todėl ir pirmasis dešimtmetis baigiasi dešimtųjų metų gale, o nuo vienuoliktųjų metų pradžios prasideda antrasis dešimtmetis.

1-10 mūsų eros metai buvo pirmasis dešimtmetis, o 2001-2010 metai yra 201-asis dešimtmetis. Atitinkamai, kitas  dešimtmetis prasidės 2011-aisiais.

Šiek tiek apie kalbinius dalykus. Sąvoka „pirmieji metai“ nereiškia, kad jau praėjo vieneri metai: kelintinio skaitvardžio „pirmas“ įvardžiuotinė forma „pirmasis / pirmieji“ nusako kokie / kelinti metai dabar yra, bet ne kiek laiko praėjo nuo atskaitos taško (šiuo atveju – Jėzaus gimimo). Pavyzdžiui, trečiasis tūkstantmetis galėjo prasidėti tik praėjus pilniems dviem tūkstančiams metų, o dutūkstantaisiais metais dar buvo praėję tik 1999 metai nuo atskaitos taško.

Kitas gražus pavyzdys – su žmogaus amžiumi. Dabar įprasta savo amžių įvardyti kaip laiko kiekį (kiekiniu skaitvardžiu), kurį mes esam pragyvenę nuo savo gimimo, pvz., „man – 24 metai“, t.y. jau esu nugyvenęs 24 pilnus metus ir kelis mėnesius. Tačiau liaudyje dar gyvas kelintinio skaitvardžio įvardžiuotinės (arba ne) formos vartojimas. Kai man buvo dvylika metų, močiutė sakydavo, kad man jau trylikti („trylikci aina, jau ne suvisu mažas“), t.y. buvau pragyvenęs pilnus 12 metų ir jau buvo prasidėję trylikti mano gyvenimo metai. Taigi šiuo metu „man eina dvidešimt penkti metai“.

Istorija ir kalba nėra matematika, todėl nulinių metų nebuvimas istorijoje ir kelintinių skaitvardžių vartojimas kalboje kai ką vis dar klaidina. Pasibaigus 1 m. pr. m. e., iškart sekė 1 mūsų eros metai ir, nors jie ir buvo pirmieji, pilni vieneri metai dar nebuvo praėję. Nuo naujųjų – 2010-ųjų – metų pradžios praėjus vienai minutei, nuo atskaitos taško bus praėję pilni 2009 metai ir viena minutė, o iki pirmojo šio amžiaus dešimtmečio pabaigos dar bus likę be vienos minutės vieneri metai.

::

Remiantis dešimtmečių traktavimu pagal populiariąją kultūrą, XXI-ojo amžiaus pirmasis dešimtmetis prasidėjo 2000 metais ir baigsis 2009 metais. Populiariojoje kultūroje dešimtmečiai nusakomi pagal kalendorinių metų skaičių, nurodantį dešimtis, pvz.: 1980s (The Eighties) yra dešimtmetis, apimantis metus nuo 1980 iki 1989, t.y. 198x, kur x – skaičiai nuo 0 iki 9. Atitinkamai, besibaigiantis dešimtmetis yra 2000s (tariamas labai įvairiai), o kitas dešimtmetis bus 2010s.

Toks dešimtmečių traktavimas yra labai aiškus ir patogus, o dešimtmečiai nusakomi (bent jau anglų kalba) labai paprastai ir suprantamai: the eighties, the nineties, the two-thousands, twenty-tens (1980s, 1990s, 2000s, 2010s).

Tačiau dėl nulinių metų nebuvimo mūsų eros pradžioje gauname loginę klaidą: pirmasis eros dešimtmetis, trukęs nuo 1 iki 9 metų, turėjo tik devynerius metus, t.y. buvo „devintmetis“. Žinoma, tai vienetinė smulkmena, nes visi tolesni dešimtmečiai turi po 10 metų. Tačiau tai yra priežastis šį vakarietišką (amerikietišką) dešimtmečių traktavimą vadinti „populiariuoju“, o teisingąjį – „sveiku protu paremtuoju“.

::

Įdomūs dalykai prasideda, kai angliškas tekstas verčiamas į lietuvių kalbą. Neišmanėliai sąvokas „1980s“ arba „the eighties“ verčia pažodžiui – „aštuoniasdešimtieji“. Tačiau lietuvių kalboje „aštuoniasdešimtieji (metai)“ reiškia ne dešimtmetį, bet tik vienerius metus, t.y. 1980.

Protingieji verčia „devintasis dešimtmetis“. Formaliai tai yra teisingas vertimas, bet tokiu atveju gauname šiokį tokį netikslumą. Pagal populiarųjį traktavimą „1980s“ apima dešimtmetį nuo 1980 iki 1989 metų, o pagal teisingąjį traktavimą „devintasis dešimtmetis“ prasidėjo 1981 metais ir baigėsi 1990 metais.

Taigi kalendoriniai metai, kurie baigiasi nuliuku (1980, 1990, 2000, 2010, ir t.t.), pagal vienokį traktavimą priklauso vienam dešimtmečiui, pagal kitokį – kitam. Iš pirmo žvilgsnio – tai smulkmena, tačiau ji gali sukelti papildomų problemų vertėjui, verčiančiam iš anglų kalbos į lietuvių, ar atvirkščiai.

::

Nepatikėsit, bet visas aukščiau esantis tekstas tebuvo straipsnio įžanga. O dabar – pagrindinė dalis (penkis kartus trumpesnė už įžangą).

Palinkėjimai Naujiesiems metams

Linkiu, kad pasibaigus 2009-iesiems, iš karto ateitų 2011-ieji. Kodėl? Ogi todėl, kad įvairūs ekspertai ir prognozuotojai 2010-iesiems žada toliau mažėjantį šalies BVP ir vis dar didėjantį nedarbą – lyg viso to mums reikėtų. Geriau jau iš karto prašokti visą sunkmetį ir persikelti į ekonomikos atsigavimo laikmetį, kai darbo vietų daugiau nei bedarbių, o atlyginimai keliami vien tam, kad nepabėgtum pas kitą darbdavį.

Tiesa, SEB bankas jau ir 2010-iesiems prognozuoja šiokį tokį ekonomikos augimą. Tačiau patarlė sako, kad viena kregždė – dar ne pavasaris. Aš irgi sakau: „Viena Nausėda – dar ne krizės pabaiga“.

Jeigu jums priimtinas amerikietiškas dešimtmečių traktavimas, tai 2010-aisiais jūs jau galėsite švęsti prasidėjusį naują dešimtmetį. Bet jeigu išsipildys mano palinkėjimas ir iškart ateis 2011-ieji, naujo dešimtmečio pradžią galės švęsti ir „teisingieji“ metų skaičiuotojai.

Kad ir kokie metai ateis pasibaigus 2009-iesiems, lai naujieji metai būna geresni. Nors truputį.

Žaliasis tiltas pro „Krantinės arką“ („Vamzdį“)

::

Žaliasis tiltas – vienas seniausių tiltų Vilniuje. Dabartinio tilto projektą parengė tuometinio Leningrado projektavimo institutas „Projektstalkonstrukcija“, tiltą pastatė rusų kariuomenės inžinerinis dalinys (Wikipedia). 1952 m. tiltas papuoštas keturiomis skulptūromis (skulptūrinėmis kompozicijomis).

Iš ketaus išlietos skirtingų autorių skulptūros „Žemės ūkis“, „Pramonė ir statyba“, „Mokslo jaunimas“ ir „Taikos sargyboje“ įkūnija sovietinės ideologijos simbolius, kertines visuomenės grupes: žemdirbius, darbininkus, mokslininkus ir, žinoma, kareivius.

Žaliojo tilto skulptūros dar ir šiandien spinduliuoja socialistinio realizmo dvasia:

„Žemės ūkis“, skulpt. Petras Vaivada, Bernardas Bučas

::

„Pramonė ir statyba“, skulpt. Bronius Vyšniauskas, Napoleonas Petrulis

::

„Mokslo jaunimas“, skulpt. Juozas Mikėnas, Juozas Kėdainis

::

„Taikos sargyboje“, skulpt. Bronius Pundzius

::

Visi Leninai iš miesto aikščių jau seniai iškeliavo į amžinojo poilsio vietą Grūto parke, tačiau Žaliojo tilto skulptūros liko. Kodėl? Nes jose nevaizduojamos konkrečios asmenybės, todėl skulptūros neatrodo „ideologiškai pavojingos“. Priešingai – kadangi skulptūros reprezentuoja atskiras visuomenės grupes, nemažai žmonių gali tapatintis su jomis: beveik visi sovietmečiu gyvenę ir dirbę lietuviai buvo arba pramonės darbininkai ir statybininkai, arba žemės ūkio darbininkai (kolūkiuose), arba mokslininkai, inžinieriai, o visiems vyrams teko tarnauti sovietinėje armijoje. Nenuostabu, kad ir šiandien tilto skulptūros vertinamos kaip gyvas praeities priminimas, dalelė istorijos, kurios nevalia gėdytis ir slėpti Dzūkijos miškuose.

Tačiau blaiviai mąstantys piliečiai suvokia, kad sovietmetis, nors ir yra Lietuvos istorija, nėra lietuviška istorija. Socializmo / komunizmo ideologija ne tik kad negimė Lietuvoje, bet ir nebuvo laisvas Lietuvos žmonių pasirinkimas – ši visuomeninė santvarka buvo įvesta prievarta, kartu su svetimos valstybės intervencija į Lietuvos valdymą. Taip, dauguma žmonių (kurie nebuvo sušaudyti ir ištremti) prisitaikė prie sovietų valdžios, susitaikė su padėtimi, nemaža visuomenės dalis net pamilo tokią santvarką, kai kas ir iki šiol jos ilgisi. Bet tai nepaneigia okupacijos, prievartos ir smurto, grindusių kelią sovietinei santvarkai.

::

Grįžtant prie Žaliojo tilto skulptūrų, Lietuvos patriotams, antisovietams ir kitiems mąstantiems žmonėms dažniausia užkliūva skulptūra „Taikos sargyboje“ – paminklas Raudonajai armijai, okupantams, žudžiusiems, kalinusiems ir trėmusiems kitaip mąstančius ar tiesiog potencialiai „pavojingus“ lietuvius. Ši skulptūra garsi ne tik ginkluotais rusų kareiviais, bet ir sovietiniais simboliais. Kareivių laikomos vėliavos smaigalys atrodo štai taip:

Šių simbolių viešą demonstravimą geriausiai apibrėžia Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 188(18) straipsnis:

<…> sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklo, sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo <…> platinimas, naudojimas susirinkime ar kitame masiniame renginyje arba kitoks demonstravimas <…> užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimu.

Tiesa, kodekso straipsnyje pateikiama ir krūva išimčių:

Pagal šį straipsnį neatsako asmuo, kuris padaro <…> nurodytas veikas muziejų veiklos, visuomenės informavimo apie istorinius ir dabarties įvykius, totalitarinius režimus, švietimo, mokslo, meno, kolekcionavimo, antikvarinės ar sendaikčių prekybos tikslais <…>

Žaliojo tilto skulptūros yra meno ir kultūros vertybės. Žaliasis tiltas kartu su keturiomis skulptūrinėmis kompozicijomis yra pripažintas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu (Kultūros vertybių registro kodas G148K). Žmonių nostalgija ir kultūros paveldo objekto statusas (suteiktas tiltui kartu su skulptūromis, kaip vienam objektui) leidžia skulptūroms stovėti pačiame sostinės centre, niekam nesigilinant į tai, ką šie paminklai įamžina.

::

Žaliojo tilto skulptūros nėra tik meno kūriniai. Skulptūros buvo sukurtos skleisti ideologiją apie neva vienintelę teisingą valstybės ir visuomenės santvarką. Santvarką, kuri tik atrodė būsianti teisinga ir efektyvi; santvarką, kuri buvo kuriama prievarta ir represijomis, kuri pareikalavo milijonų aukų; santvarką, kuri prieš beveik dvidešimt metų pati suiro iš vidaus.

Šiandien šios skulptūros yra morališkai pasenusios, o visa sovietinė ideologija nesuderinama su nepriklausomos provakarietiškos valstybės vertybėmis. Visgi nereikia šių skulptūrų mesti į šiukšlyną – tam yra Grūto parkas. Ten stovinčios skulptūros atlieka praeities vizualinių detalių išsaugojimo funkciją, o prisiminti šalies istorijos įvaizdžius svarbu visiems piliečiams.

Sovietinių skulptūrų išvežimas jokiu būdu nėra bėgimas nuo istorijos ar istorijos cenzūravimas. Išgabenus skulptūras, sovietmetis nėra paneigiamas, tiesiog yra atsikratoma morališkai ir vertybiškai pasenusių simbolių. Kai vaikas tampa paaugliu, jis atsikrato žaislinių mašinyčių ir lėlyčių kaip nereikalingų daiktų, tačiau savo vaikystės neneigia ir ją prisimena.

Kiekviena civilizacija, kiekviena valstybė, kiekviena tauta pereina skirtingus vystymosi etapus. Iš praeities reikia mokytis ir jos negalima pamiršti, bet nebūtina jos kelti ant pjedestalų. Juo labiau, kai taip pagerbiama tamsioji istorijos pusė, juo labiau, kai taip šlovinami okupantai.

::

Kitais metais Lietuva minės savo nepriklausomybės dvidešimtmetį. Tai labai tinkama proga valstybei pagaliau subręsti ir apsispręsti dėl Žaliojo tilto komunistinių skulptūrų likimo. Atrodome labai kvailai minėdami Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, Laisvės gynėjų, Okupacijos ir genocido dienas, kai ant pjedestalo visu gražumu stovi ginkluoti, kūjo ir pjautuvo ženklu pasidabinę kareiviai – tie patys, kurie ir okupavo mūsų šalį, atėmė laisvę, vykdė tautos genocidą.

Skulptūrų išvežimą gali pagreitinti jų fizinė būklė: skulptūroms reikalingas remontas, nes jos sutrūkinėjusios, ištrupėjusios jų suvirinimo siūlės. Prieš pusmetį kareivių skulptūra buvo pripažinta avarinės būklės ir kelianti pavojų pėstiesiems bei transportui, tačiau dėl lėšų trūkumo nuspręsta skulptūrų neremontuoti.

Kai vieną gražią dieną Raudonosios armijos kareivis nuvirs ant šaligatvio ir kaip senais gerais laikais ištaškys smegenis kokiam Lietuvos patriotui, atsiras pretekstas imtis ryžtingų veiksmų. Galbūt tada pagaliau bus apsiimta skulptūras išvežti ten, kur joms ir vieta.

::

Gera vieta tuščia ilgai nebūtų, ir greitai būtų paskelbtas konkursas naujoms skulptūroms sukurti. Tokiu atveju Žaliasis tiltas galėtų būti papuoštas kokiu nors šiuolaikinio meno perliuku (kaip pavyzdį žr. nuotrauką straipsnio pradžioje), arba gal būtų nuspręsta pastatyti paminklus keturiems labiausiai Vilniaus miestui nusipelniusiems asmenims (žinoma, jau mirusiems, tad miesto merai R. Paksas, A. Zuokas, J. Imbrasas, V. Navickas tegul nieko nesitiki).

O jeigu rimtai, kokias skulptūras norėtumėte matyti ant Žaliojo tilto vietoj dabartinių balvonų?

<<< 1 dalis :: <<< 2 dalis :: <<< 3 dalis :: <<< 4 dalis :: <<< 5 dalis :: <<< 6 dalis :: > 7 dalis <

::

Paskutinė – septintoji – opuso dalis. Tikiuosi, šie straipsniai turės išliekamąją vertę, o straipsniuose pateikti argumentai kam nors pravers diskusijose apie prekybos tinklus.

:: Tikra problema – nuodingi produktai

Nors ankstesnėse šio straipsnių ciklo dalyse ekonominiais ir sveiko proto argumentais įrodinėjau, kad prekybos tinklai „blogiukų“ reputaciją turi be pagrindo, kad turimą galią jie įgijo legaliai ir pelnytai, visgi yra viena tikra problema prekybos centrų veikloje – tai nuodingi produktai.

Dėl prekybininkų siekio užtikrinti kuo mažesnes kainas labai dažnai kenčia prekių kokybė. Nors iš esmės visi prekybininkai – tiek didieji prekybos tinklai, tiek ir mažos individualios parduotuvėlės – siekia įsigyti prekių kuo pigiau ir jas parduoti kuo brangiau, didiesiems prekybos tinklams tenka didesnė atsakomybė, nes prekes jie platina visoje šalyje ir jas įsigyja tūkstančiai pirkėjų. Iš tiekėjų įsigyjamos pigesnės prekės gali būti ne tokios kokybiškos, netenkinti vienokių ar kitokių reikalavimų, tačiau pavojingiausi atvejai yra tada, kai vartotojai patys negali įvertinti prekių kokybės ir nieko neįtardami naudojasi tomis prekėmis.

Per pastaruosius pora metų didžiausias prekybos tinklas „Maxima“ pagarsėjo kaip nuodų pardavėjas. Vienąkart tai buvo indai su melaminu (chemine medžiaga, naudojama trąšų gamybai) – žmonės ruošė maistą ir valgė iš šių indų, nė neįtardami, kad nuodijasi. Žinoma, atsakingų institucijų pastangomis nuodingieji indai buvo pašalinti iš prekybos, o pats prekybos tinklas nubaustas protu nesuvokiama bauda – 300 (trimis šimtais) litų. Nuo neišvengiamo bankroto „Maximą“ išgelbėjo tik pilietinė akcija „Maximos gelbėjimo frontas“.

Kiek anksčiau tai buvo vaikų žaislai su ftalatais (šie teršalai neigiamai veikia vyrų reprodukcinę sistemą, kenkia kepenims, trikdo medžiagų apykaitą, silpnina imuninę sistemą, vaikams gali sukelti astmą) – ftalatų kiekis leistiną normą viršijo 120-140 kartų. Žinoma, ir šįkart Valstybinė ne maisto produktų inspekcija liepė „Maximai“ pašalinti šias prekes iš rinkos, o Vartotojų teisių apsaugos tarnyba prekybos tinklui skyrė 5000 litų baudą (čia maždaug 0,000078% nuo „Maximos“ 2008 metų apyvartos – 6,4 mlrd. litų).

Neturiu žalio supratimo, kaip „Maxima“ išgali mokėti tokias milžiniškas baudas ir nebankrutuoti. O juk tokie valstybinių institucijų išpuoliai labai dažni. Artūras Račas skaičiuoja: „Pernai [2007 m.] už nuodingų ir pavojingų žaislų platinimą „Maximai“ skirtos baudos svyravo nuo 3500 iki 5000 litų. O skirta jų pernai buvo nei daug, nei mažai – šešis kartus (prisimenant statistiką, galima spėti, kad nuodingų žaislų pakaks ne tik visiems pernai gimusiems, bet dar ir šiemet gimsiantiems Lietuvos vaikams)“.

Didžiausias blogis šioje istorijoje yra tas, kad šiuo metu galiojantys įstatymai nesuteikia Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai teisės įpareigoti prekybininko apie parduotus nuodingus žaislus informuoti visuomenę. Praktiškai tai reiškia, kad vartotojas prekybos centre gali įsigyti sveikatai kenksmingą prekę, nieko neįtardamas ją naudoti ir, net atsakingoms institucijoms nustačius šių prekių keliamą pavojų, likti apie tai neinformuotas.

:: Apie baudas

Aukščiau minėti baudų dydžiai yra didžiai juokingi, prekybos tinklui visai nepavojingi ir rodo gilią prarają Lietuvos teisinėje sistemoje. Kad bauda pasiektų savo tikslą – sudrausminti nusikaltusįjį ir užtikrinti, kad antrą kartą daryti to paties nusikaltimo jis nedrįstų, – ji turi būti adekvati arba įmonės dydžiui (įmonės apyvartai), arba sukeltos žalos dydžiui. Tokiu atveju baudos „Maximai“ turėtų būti ne 5000 Lt, bet 500.000 Lt, arba kokie 5%-10% nuo įmonės metinės apyvartos, arba kokie 200% nuo pajamų, gautų pardavus kenksmingas prekes.

Nors teoriškai nusikaltusi įmonė negali turėti naudos iš nusikaltimo ir bauda negali būti mažesnė už gautą pelną iš nusikalstamos veikos, tačiau esama teisinė sistema tiesiog skatina įmones elgtis neatsakingai. Kodėl taip yra? Panagrinėkime modelį, kurio kintamieji yra šie:

b – įmonės gaunama nauda, t.y. pelnas, pardavinėjant kenksmingas prekes;

p – tikimybė, kad nusikalstamą veiką vykdanti, t.y. pardavinėjanti kenksmingas prekes, įmonė bus nubausta;

c – baudos dydis.

Tikimybė [p] būti nubaustam nėra nulinė, t.y. atsakingos institucijos kartas nuo karto visgi nubaudžia prekybininkus. Tačiau baudos dydis [c] yra labai mažas. Šiuo metu rinkoje turime tokią situaciją [ p * c < b ], t.y. įmonės gaunama nauda [b] iš prekybos kenksmingomis prekėmis yra didesnė nei tikėtina bauda [p*c].

Kad situacija pasikeistų norima linkme ir įsigalėtų teisingumas, reikia, kad būtų [ p * c > b ] – tik tokiu atveju įmonei neapsimokės rizikuoti, vykdant nusikaltimą. Net jeigu atsakingos institucijos sugebėtų nusikaltusias įmones nubausti visais atvejais, vis tiek gali tekti didinti baudas: kai [p=1], įmonei bus nenaudinga vykdyti nusikalstamos veikos tik tada, kai [c>b]; tai reiškia, kad jeigu įmonės gaunamas pelnas iš prekybos kenksmingomis prekėmis yra, tarkim, 20.000 Lt, bauda negali būti 5000 Lt – ji turi būti didesnė nei 20.000 Lt. Kuo tikimybė [p] mažesnė, tuo baudos dydis [c] privalo būti didesnis.

:: Kiti prekybos tinklų nusikaltimai

Teoriškai dabar turėčiau paminėti, kokius kenksmingus produktus yra pardavinėję kiti prekybos tinklai. Na, pavyzdžiui, kažkada dėl personalo asmens higienos stokos prekybos centre „Rimi“ kilo salmoneliozės protrūkis: sergantys ir bakterijas nešiojantys darbuotojai užkratą įnešė į tvarkomą maistą, ir keliasdešimt pirkėjų susirgo ūmine žarnyno infekcija. Kitą kartą tame pačiame prekybos tinkle buvo pardavinėjami greipfrutai ir saldainiai su gyvomis kirmėlių lervomis.

Vis dėlto dar norėčiau panagrinėti pora įdomesnių atvejų, dėl kurių buvo kaltinta ta pati „Maxima“, ir kuriuose, mano nuomone, prekybos tinklo kaltės nebuvo.

Pirma situacija apima 1997 ir 2002 m. įvykius (situacijos aprašymą paėmiau iš commonsense.lt). Kėdainių ir Panevėžio cukraus fabrikus valdę VP veikėjai 1997 m. pasinaudojo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo spraga, kad įmonėje nors laikinai įdarbinus riboto darbingumo asmenis galima legaliai išvengti mokesčių. Nepažeisdama įstatymų „Vilniaus prekyba“ nesumokėjo į biudžetą beveik 45 mln. Lt pridėtinės vertės mokesčio. 2002 m. iš neįgaliesiems priklausiusios UAB „Optimalios investicijos“, kuri anksčiau priklausė „VP Market“ akcininkams, ta pati „VP Market“ nupirko penkis nekilnojamojo turto kompleksus, tarp jų Vilniuje esančią „Maxima bazę“, bei Klaipėdoje esančią „Hyper Maximą“. Pagal tuomet galiojusią PVM įstatymo lengvatą „Optimali investicija“ buvo atleista nuo pareigos pervesti valstybei 18 proc. PVM mokestį nuo sandorio sumos – 79 mln. Lt, nes 100 proc. jos akcijų priklausė invalidų organizacijai.

Suprantama, kad daug kam toks „Maximos“ poelgis atrodo nelabai moralus, tačiau jis juk nėra nusikalstamas. LLRI sako: „Tikri verslininkai ir yra tam, kad ieškotų būdų, kaip gauti kuo daugiau pinigų. Tai – jų darbas, ir visai nesvarbu, ar tie pinigai iš pirkėjų, ar iš valstybės biudžeto. Taigi, jau tampa taisykle, kad šią įmonę galima tik pasveikinti už gebėjimą naudotis įstatymų spragomis. <…> Pasinaudojimas įstatymų suteiktomis galimybėmis yra teisėtas“.

Aš sakau: „laikytis įstatymų“ ir „pasinaudoti įstatymų spragomis“ yra tapačios sąvokos. Dėl įvairių išimčių įstatymuose, leidžiančių įstatymus įvairiai traktuoti ir savo naudai pasinaudoti įstatymų spragomis, kalta valdžia kaip nekompetentinga nekokybiškų įstatymų leidėja. Antra vertus, manipuliuodama ir naudodamasi įstatymų spragomis „Maxima“ uždirbo tik keliasdešimt milijonų, o milijardus užsidirbo švariai – juos „Maximai“ savo noru sunešė patys pirkėjai.

Kita situacija vyko 2004 m. birželį. Konfliktas tarp alaus pardavimų lyderės „Švyturio-Utenos alaus“ ir „Maximos“ prekybos tinklą valdančios „VP Market“ kilo, kai „VP Market“ atsisakė pardavinėti „Švyturio-Utenos alaus“ produkciją, kaltindama jos vadovą kurstymu prieš prekybos bendrovę sudaryti kartelinius susitarimus. Aludariai buvo įsitikinę, kad tai – „VP Market“ spaudimas, kuriuo siekiama pagerinti sutarties sąlygas bei gauti papildomų nuolaidų. Viskas baigėsi tuo, kad maždaug tris savaites „Maximos“ prekybos centruose nebuvo parduodama „Švyturio-Utenos alaus“ produkcija.

Tradiciškai manoma, kad tai yra tipinis atvejis, kai didelis ir piktas prekybos tinklas engia mažučius ir silpnučius tiekėjus. Šį atvejį esu išnagrinėjęs penktoje šio straipsnių ciklo dalyje (skiltyje „Pardavėjo ir tiekėjo tarpusavio santykiai – teorinis pavyzdys“). Kelios mano išvados: Atsižvelgiant į tai, kas dėl gamintojo ir prekybininko konflikto praranda pajamas, tas ir turėtų nusileisti ir priimti kontrahento keliamas sąlygas. Daug gamintojų išgyvena ne todėl, kad gamina labai gerus produktus, bet todėl, kad tie produktai vartotojams patogiai pateikiami prekybos centruose.

Kaip viskas baigėsi iš tikrųjų? „VP Market“, nutraukusi sutartį su „Švyturio-Utenos alumi“, jo vietą pasiūlė kitiems Lietuvos aludariams, taip pat alų importavo iš Vokietijos, Čekijos, Slovakijos, ėmė aktyviau siūlyti vartotojams egzotišką japonų ir kinų alų. Netekęs didžiausio pirkėjo Lietuvoje, „Švyturys-Utenos alus“ šį praradimą kompensavo, didindamas eksportą ir pardavimus mažose parduotuvėse. Galiausiai konflikto atomazga – mažesnės alaus kainos.

Išvada. Mano nuomone, aprašytose situacijose „Maximos“ kaltės nebuvo. Pirmu atveju PVM pasisavinimas gal ir nebuvo moralus, užtat buvo visiškai teisėtas (kaltas – įstatymų leidėjas). Antru atveju turime tiesiog dviejų šalių konfliktą (dažnas atvejis versle), kuriame abi pusės savo jėgomis pasiekė kompromisą.

:: Prekybos tinklai vaidina geručius

Kartais prekybos tinklai apsimeta socialiai atsakingais ir padedančiais skurstantiems. Pavyzdžiui, didieji prekybos tinklai bendradarbiauja su labdaros ir paramos fondu „Maisto bankas“, rengiančiu kasmetines akcijas, kurių metu gyventojai kviečiami prekybos centruose nupirkti ilgai negendančių maisto produktų ir paaukoti juos nepasiturintiems žmonėms.

Taip pat „Maisto bankas“ kartu su prekybos tinklu „Iki“ vykdo dar vieną paramos akciją – socialiai remtiniems gyventojams dalijami paskutinę dieną galiojantys maisto produktai. „Iki“ yra vienintelis tinklas, kuris neparduoda paskutinės dienos galiojimo produktų. Kiti prekybos tinklai „Maisto bankui“ neturi ką atiduoti, nes parduoda paskutinės galiojimo datos produktus; savo ruožtu „Maisto bankas“ nepriima produktų su pasibaigusiu galiojimo terminu.

Be to, šiuo metu „Iki“ vykdo internetinę gerumo akciją „Kalėdų stebuklas“: paspaudus specialų akcijos skydelį akcijos sąskaita automatiškai papildoma 5 ct. Surinkus pakankamą sumą, bus perkami žaisliukai, kurie per Kalėdas bus išdalinti sunkiau besiverčiančių šeimų vaikams. (Aš pats visuose skaitomuose tinklaraščiuose tą baneriuką spaudinėju, nors savam tinklaraštyje dar nesu įsidėjęs; gal vis dėlto reikia įsidėt.)

Sunku įvertinti, kas iš tokių akcijų gauna daugiau naudos: ar skurstantys asmenys, gaunantys nemokamų maisto produktų ir žaislų, ar didieji prekybos tinklai, tokiomis viešųjų ryšių kampanijomis susikurtu socialiai atsakingų bendrovių įvaizdžiu viliojantys pas save daugiau pirkėjų. Tačiau vienareikšmiškai – nauda abipusė, ir tokie projektai yra sveikintini.

:: O kas, jeigu vartotojai yra kvaili nesusipratėliai?

Ankstesnėse dalyse įrodinėjau tokius dalykus:

Prekybos tinklo turima rinkos galia yra jo efektyvios veiklos rezultatas. Rinkos galia – tai vartotojų įvertinimas, suteiktas tinklui už tai, kad šis sugeba patenkinti vartotojų poreikius. Vartotojas yra padėties šeimininkas: vartotojas prekybos tinklui gali suteikti rinkos galią, gali ją ir atimti.

Prekybos tinklai ir tiekėjai yra abipusiai priklausomi vienas nuo kito. Kiekviena įmonė savo verslo riziką iš dalies perkelti veiklos partneriui. Būtent vartotojai yra labiausiai suinteresuoti, kad prekybos tinklai kuo labiau spaustų tiekėjus. Reguliuodama prekybos tinklų ir tiekėjų santykius valdžia kovotų su vartotojų pasirinkimais.

Savo straipsniuose visuomet kaltinau valdžią už tai, kad ši, siekdama griežčiau reguliuoti prekybos tinklų veiklą ir taip „padėti“ vartotojams ir smulkiesiems prekybininkams, tik pakenktų, o dėl didesnio verslo reguliavimo visuomenė patirtų tik žalą.

O kas, jeigu vartotojai yra kvaili? O kas, jeigu vartotojai nesupranta, ką daro, apsipirkinėdami prekybos centruose ir taip jiems suteikdami žymiai didesnę rinkos galią nei smulkiesiems prekybininkams? Tokiu atveju logiška būtų manyti, kad valdžia turėtų griežčiau reguliuoti verslą ir atstatyti „protingą“ padėtį, kai rinkoje klesti smulkieji.

Tarkim, vartotojai iš tikrųjų yra kvaili nesusipratėliai. Bet tie patys kvailiai, kurie vaikšto į prekybos centrus, juk išrinko ir esamą valdžią. Todėl valdžia turėtų pagrįstai abejoti savo kompetencija priimti protingus sprendimus. Gauname uždarą ratą: kvailių išrinkta valdžia neturi moralinės teisės leisti įstatymus, neva kuriančius „teisingesnę“ padėtį mažmeninės prekybos rinkoje.

Todėl belieka pripažinti faktą, kad vartotojai yra protingi, jų pasirinkimai pirkti pigiai ir patogiai prekybos centruose, o ne mažose parduotuvėlėse yra racionalūs, o valdžios intervencija į prekybos tinklų veiklą būtų tik kova su vartotojų pasirinkimais.

:: Į kovą su prekybos tinklais!

Visiškai suprantu žmonių silpnybę idiliškiems, lyg iš atviruko perkeltiems vaizdeliams su jaukiomis miesto gatvelėmis, kuriose veikia daug mažų individualių parduotuvėlių ir kepyklėlių, kur parduotuvėlės savininkas jus asmeniškai pažįsta ir kas rytą pasisveikina.

Jau rašiau, kad smulkusis verslas – tai ekonomikos variklis, tvirtos viduriniosios klasės garantas, kad valstybė ekonomiškai ir politiškai stipri tik tada, kai smulkusis verslas išvystytas, kai didžioji visuomenės dalis ne tik dirba smulkiojo verslo įmonėse, bet ir patys iš jų perka prekes bei paslaugas. Taip pat rašiau ir tai, kad valdžios sukurti apribojimai didiesiems prekybos tinklams sumažintų bendrą rinkos efektyvumą ir pakenktų visuomenei: daugiau darbo vietų smulkiajame versle ir didesnės gyventojų pajamos netektų prasmės dėl išaugusių kainų, vartotojams išleidžiant didesnę proporciją savo pajamų kasdienėms prekėms, o apsipirkimo procesas taptų laikui imliu darbu.

Nors rinkoje vyraujantys didieji prekybos tinklai visuomenės mastu yra efektyvesnis darinys nei smulkusis verslas, niekas nedraudžia eiti į kovą su prekybos tinklais ir ginti smulkiuosius. Tačiau apeliuoti reikia ne į valdžią (nes jos kuriami įstatymai gali pasunkinti padėtį ne tik patiems prekybos tinklams, bet ir smulkiesiems prekybininkams bei vartotojams), ne į pačius prekybos tinklus (nes jie yra priklausomi tik nuo vartotojų, t.y. gali parduoti tik tai, ko vartotojai nori), bet tiesiogiai į vartotojus.

Vartotojų veiksmai gali būti nukreipti arba prieš prekybos tinklus, arba už smulkiuosius prekybininkus.

Jeigu vartotojai susivienytų ir nepirktų konkrečiame prekybos tinkle (net ir tada, kai tinklas drastiškai sumažintų kainas), – kiek laiko prekybos centrai stovėtų atvėrę duris ir desperatiškai lauktų pirkėjų? Savaitę? Dvi? Ir viskas – bankrotas.

Tačiau toks scenarijus yra nerealus. Kodėl? Pirmiausia, nėra jokios svarios priežasties boikotuoti kurį nors prekybos tinklą, juk neboikotuosi vien tik iš idėjos. Nuodingi produktai, sakote? Darbuotojų išnaudojimas, susidorojimas su prekybos tinklo profsąjungos nariais? Taip, kai kas nusprendžia nepirkti viename ar kitame tinkle pasibaisėję pranešimais žiniasklaidoje. Tačiau tokių pirkėjų – vienetai. Antra, žmonės supranta, kad teoriškai bet kuris eilinis prekybos centro darbuotojas yra laimingesnis nei darbo nerandantis bedarbis. Žmonėms būtų gaila tūkstančių vargšų darbuotojų, išmestų į gatvę, todėl apsipirkdami prekybos centre žmonės jaučiasi prisidedantys prie darbo vietų išsaugojimo. Trečia, visiškai neįtikinamai skamba mintis, kad vartotojai nesusiviliotų ypač mažomis kainomis. Vartotojų pilietiškumas bejėgis prieš prekybos tinklų viliotinį. Duok žmonėms visko DAUG ir PIGIAI, ir niekas nereikalaus iš prekybos tinklo nei socialinės atsakomybės, nei pagarbos darbuotojams.

Kitas būdas sužlugdyti prekybos tinklus yra tiesioginis smulkiųjų prekybininkų palaikymas. Kad šis būdas pasiteisintų, reikia pritraukti kuo daugiau šią idėją palaikančių dalyvių. Tarkim, jūs esate šios pilietinės akcijos iniciatorius ir vadovas. Jūsų veiksmai turėtų būti tokie:

1. Skatinti žmones nepirkti prekybos centruose;
2. Agituoti žmones už apsipirkimą tik mažose parduotuvėlėse;
3. Įrodyti žmonėms, kad mažose parduotuvėlėse pirkti didesnėmis kainomis nei prekybos centruose iš tikrųjų ekonomiškai apsimoka;
4. Įrodyti žmonėms, kad blaškymasis visą dieną, aplankant daugybę po miestą išsibarsčiusių specializuotų parduotuvėlių, kol įsigyjamas suplanuotas prekių krepšelis, iš tikrųjų yra laiko taupymas;
5. Įrodyti žmonėms, kad neturėjimas galimybių šalia mažos parduotuvėlės pasistatyti automobilio iš tikrųjų yra patogumas;
6. Įrodyti žmonėms, kad mažos parduotuvėlės darbo pabaigos laikas, sutampantis su daugumos žmonių darbo pabaiga, yra vartotojų poreikių tenkinimas.

Praneškit man, kai įgyvendinsit visus šiuos punktus ir į šią pilietinę akciją būsit įtraukę bent pusę didmiesčių gyventojų – parūpinsiu jums Nobelio Ekonomikos premiją už įrodymą, kad vien dėl kilnios idėjos vartotojai laisvoje rinkoje gali tapti absoliučiai neracionalūs.

Principas „neklausk, ką valdžia padarė dėl smulkaus verslo, klausk, ką tu pats gali padaryti dėl smulkiųjų prekybininkų“ yra sunkiai įgyvendinamas praktikoje. Pirmiausia todėl, kad prekybos tinklai tenkina daugumos vartotojų poreikius ir šie vartotojai nemato prasmės keisti sau įprastos apsipirkimo vietos.

Tačiau geriau gyvendami žmonės bus vis mažiau priklausomi nuo mažų kainų, vis daugiau dėmesio skirs produktų kokybei, ekologijai, savo sveikatai ir vis labiau rūpinsis, ką jie valgo, ką dėvi, kokias priemones ir medžiagas naudoja buityje. Būtent čia randasi daugiau galimybių smulkiajam verslui: specializuotoms parduotuvėms, esančioms „arčiau vartotojo“, lanksčiau reaguojančioms į paklausos pokyčius bei specifiką, teikiančioms papildomas individualizuotas paslaugas, užimančioms unikalią nišą rinkoje ir prekiaujančioms gaminiais, kurių nėra didžiųjų prekybos tinklų lentynose.

:: Kaskart jums apsipirkus prekybos centre, Dievas nužudo po smulkųjį prekybininką

Kad ir kaip gerai prekybos centrai tenkintų vartotojų poreikius, vis dėlto kol kas pirkėjai prekybos centrus myli tik veiksmais, bet ne žodžiais. Kaip vyksta pilietinis pasipiktinimas visagaliais prekybos centrais?

Visur gerai, prekybos centre – geriausia. Prekybos centras išnaudoja darbuotojus? Įmonė be socialinės atsakomybės pasmerkta žlugti!!! Tačiau kol kas prekybos centras yra arčiau namų ir čia verta sugrįžti kasdien – negi keisiu kasdienius ritualus. Prekybos centras spaudžia smulkiuosius gamintojus? Smulkiojo verslo duobkasiai turi būti nubausti!!! Na, o kol kas reikia išnaudoti galimybę prisipirkti tiek daug už tiek mažai – negi nesidžiaugsiu, kad nereikia mokėti daugiau. Prekybos centras pardavinėja vaikų žaislus su nuodais? Vagys! Aferistai! Kur jūsų sąžinė!!! …O, šią savaitę viščiukų ketvirčiai – tik 5,49 Lt! Kvailas būsiu, jei praleisiu tokią progą: praktiški žmonės renkasi ten, kur apie viską pagalvota.

Šalyje kasmet mažėja smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių, bet plečiasi didžiųjų prekybos tinklų užimama rinkos dalis. Valdžia įvairiais būdais bando apriboti prekybos tinklų veiklą, nesuvokdama, kad dėl griežtesnio verslo reguliavimo galiausiai vis tiek nukentės arba vartotojai, arba vartotojai, arba vartotojai. Nes prekybos tinklai pinigus uždirba ne vogdami, bet suteikdami pirkėjams tai, ko šie nori, ir milijardus prekybos tinklams savo noru sunešė tie, kas skaičiuoja kiekvieną litą. Ar jūs vis dar manote, kad prekybos tinklus reikia keikti, demonizuoti ir varžyti? Aš – ne.

::

<<< 1 dalis :: <<< 2 dalis :: <<< 3 dalis :: <<< 4 dalis :: <<< 5 dalis :: <<< 6 dalis :: > 7 dalis <

Žadėtasis BONUS‘inis straipsnis apie darbo sąlygas prekybos centruose. Iš skundų svetainės atrinkau apie 70 reprezentatyviausių, įdomiausių, absurdiškiausių komentarų (arba jų ištraukų) apie darbą prekybos centruose. Yra ir tikrai žiaurių, yra ir labai juokingų. Kalba netaisyta. Įspėjimas: prekybos centrų darbuotojų išsilavinimas neapima tokio dalyko kaip gramatika.

Kadangi mano tinklaraštis nėra įžeidinėjimų ir drabstymosi purvais vieta, prekybos centrų pavadinimus ir minimas pavardes ištryniau (mano pataisymai – laužtiniuose skliaustuose). Vis tiek  komentarai apie visus keturis prekybos tinklus daugmaž identiški. Daugiau nusiskundimų prekybos centrais galite rasti čia (skliaustuose – komentarų skaičius): „Maxima“ (580), „Iki“ (280), „Rimi“ (297), „Norfa“ (654).

Tikiu, kad šis laisvalaikio skaitalas padės jums geriau suprasti, kokiomis sąlygomis žmonės dirba prekybos centruose. Ypatingą dėmesį prašau atkreipti į paskutinę skiltį „Supratingumo iš pirkėjų prašymas“ – kasininko darbas nebūtų toks kankinantis, jeigu mes, pirkėjai, būtume pakantesni ir mandagesni. Malonaus skaitymo.

Darbo sąlygos

Dirbau [prekybos centre] vergija, daugiau nieko, sedi kasoj 16 val, o po to eidavom deti prekiu i lentynas iki 2 nakties, nuo ryto vel i darba… Na gerai, isnaudoja bet… atkasiau dar viena dalyka. Pameciau darbo knygute, nuejau i Sodra pasiimt popieriaus ka esu dirbusi, tai [prekybos centro] nebuvo ten parasyta, tai reiskias kad dirbom nelegaliai

ten visa sveikata padejau, susidirbau stubura (kilnodama vandenis, nors buvau tik kasininke ir dirbau tik kasoj) sanarei skauda nes stovedavom po 11 val. ant koju, desines rankos sanario tarpo sumazejimas, <…> o buna taip kad net poilsio negauni kur priklauso ir dirbi tol kol rankos nutirpsta, regejimas suprastejes nuo tu monitoriu.. ir net radikulitas? ysivaizduojat? 20 metu panelei radikulitas? tai kur logika?

dirbau [prekybos centre] 3 menesius, nes tik tiek istveriau. Turejau savo skyriu, darzoves, konservinas, kavos arbatos, riesutai, aliejai…. parduotuve dirbdavo nuo 8 iki 22 val. i darba ateidavau 7 val, nes reikedavo darzoves perfasuoti, papildyti. truko darbuotoju tai stovedavau alkoholio kasoj ir prekiaudavau, vel begdavau i sale tvarkytis, pietaudavau 10-20 min. ir tai salta maista uzkasdavau apie kava ir arbata nebuvo kalbos, teko ir galiojimus pienu rinki, ir alkoholi krauti, ka kalbeti apie tuoleta, nebuvo tam laiko, pastoviai pilvu ispustu vaiksciodavau.. vyr, kasininkei ant visko buvo px.. dar is kasu vokdavo, trukumai nerealus… isedavau is parduotuves 24 val, paskutine ketvirta diena 2 val nakties, ir kaip manot kiek valandu ant koju isstovedavau? cia nedarbas, o zmoniu isnaudojimas… Dar direktore sakydavo, tu per leta ir t.t.

Nebuvau kasininke, dirbau skyriuose. bet jie megdavo pasityciodami prikabint nepriklausanciu darbu. pvz valytoja serga, tai mes darbuotojos turedavom valyt tualetus, grindis.

toji mazyte parduotuve, kur mazai kasininkiu, kur mokamas mazas atlyginimas, kur dirbi po 16-17 valandu per dien ir taip istisas 4 dienas, o kaip reikia, skaiciuoti atlyginimus raso po 11 valandu. kur teisybe? jos nera, ir netiesa kad priskaiciuoja virsvalandzius, i juos niekas neatsizvelgia.

Negalvokite, kad [prekybos centras] išnaudoja tik paprastus žmogelius. Adminstratoriai irgi turi ne tik savo darbą dirbti, bet ir prekes į lentynas krauti, paletes tampyti. Atsakai už viską kas priklauso ir kas ne. O dirbi iki išnaktų nuo 8 val. iki 23 val. ir dar savaitgaliais reikia ateiti, nes jei nepasirodysi būsi pats blogiausias.

pries puse metu dirbau kasininke, ziauriai sunkus ir atsakingas darbas, <…> beto per puse metu neivienu svenciu namie, zmones bjaurus nesiskaito o administarcija juos gina, blogiausia kai negali zodzio jiems atsakyt nes jie paraso skunda ir tau nuo algos atskaiciuoja 200 lt isivaizduojat?

Visiems atrodo, jog kasininku darbas lengvas, tik sedi kasoje ir tiek. Deja, klystat zmoguciai, krauti sale taip pat privaloma, o juo labiau kai buni atsakingas uz kelis skyrius saleje.. Grizus namo po darbo nieko nebesinori.

darbotojos pacios turi darbo grafikus sudarinet, visus uzsakimus darit, dirbt virsvalandzius, uz kurius zada moket, bet nemoka. skiriuje dirba tik po viena pardaveja pamainoj nuo 7 iki 22 valandos. kur tai matita?

kai vercia dirbti ketures dienas ir turi dvi laisvas, o per tas dvi laisvas dar reik eit i padejimus nes grasina atleist, tai kada pailset? tada viskas sustreikuoja ir sirdis ir sweikata. [prekybos centras] isnaudoja zmones tiek kiek gali, o zmones sedi ten nes neturi kur eit ir kito darbo, jauniem zmonem su sweikatom prastai, o ka pasakyti apie senyvo amziaus. [prekybos centras] naudojas krize, atlyginimus mazina, visiem sako kad zmoniu neatleidineja o jie patys iseina kruvio neatlaike, nors istikruju jie privercia rasyt pareiskima kad iseini savo noru, kad kompensaciju nereiktu moket.

Ju sąžinė ir apmokejimas bus toks kiek tu lysi jiems i užpakalį, apie kokius tarifus dar kalbate? Vos ne kas mėnesį keičiasi darbo sutartys, daro kaip jiems naudingiau.

Kazkas kazkada pasake kad [prekybos tinkle] komunizmas. Bet patikekit chebryte – ten tikrai taip ir yra. Sektantu metodai ir diktatura. Visi tokie isitempe kad uz klaida net iki mustyniu einama. Atvirai nepasakoma ir konfliktai nesprendziami o vyksta engimas, varoma baime ir nurasinejami zmones. Dabar kai viska prisimenu tai tiesiog tvardausi kad nesulauzyciau klaviaturos. Ten tiesiog skatinamas vienas gyvenimo budas ir viena mastysena: “darbas yra viskas ka turiu ir persiplesiu per puse kad padaryciau viska idealiai”. Kazkada teko ilgiau paziopsoti i viena sandeliu vadovu – vyrui rankos dreba taip kad sunkiai suvaldo sauksta. Daugumos akyse beprotybe.

Per kelis men 3 kartus keitesi sekretore, keitesi gal 6 vadybininkai, jau nekalbu apie pardavejus ir kitus darbuotojus. Kas dirba dabar – visi skundziasi. Ir tikrai yra del ko – valdzia nesiskaito, centus moka, etatus sumazino, is 30 kasu dirba tik 3 – ar normalu toks kruvis kasininkam? Ne viena karta maciau verkiancia darbuotoja.

ten toks zmoniu isnaudojimas vyksta…. dirbi virvalandzius o gauni tik uz 8 val. darbo. ari kaip arklys ir nieko… nei atlyginimas didesnis nei kaip su zmogum skaitosi. esi tik suo. dabar uzdraude rukyti. pasirasyti pas apsauga reikia kada iseini parukyt kada grysti. ir viska atskaito nuo tau priklausanciu pietu. tai lieka is pietu tik 5 min.

kad varineja is skyriaus i skyriu tai tikrai. idarbinta buvau konditerijos skyriuje, bet tai nereiskia kad sukausi tik jame. amzinai varinedavo i mesos skyriu, zuvies, ten kur nuolat kruva zmoniu trypcioja. kai dirbi svetimame skyriuje, juk negali tinkamai susitvarkyt savojo, aptarnaut zmoniu. bet cia tame [prekybos centre] valdzia neizvelgia jokiu problemu. jei nespeji suktis per kelias vietas – tai tavo reikalas.. dirbam uz tris darbuotojus. varom kiek iskabinam.

Apsipirkinėjau kaip visada [prekybos centre] su savo dukryte 3 m. pamačiau, kaip per parduotuvę dienos metu prabėgo didžiulė žiurkė, pasakius darbuotojai, kuri valė lentynas, ji atrėžė, kad apie tai žino ir jų čia ne viena. esu pasišliktėjus bei bijau dėl savo vaiko, kad neužsikrėstu kokiais nors parazitais.

spaudimas iš darbdavių pusės yra nežmoniškas. Jautiesi kaip vergas tenai. Papildomai turi vaikščiot būtinai, per šventes dirbi visada po 6 dienas po 12 val., kartais ir daugiau, o jei jau atsisakai papildomai, be to kad nuo algos nuima po 200 Lt., tai dar taip iškreips, kad esi jau didžiausias [prekybos centro] priešas ir kai tau ko prireiks jau gali nesikreipti.

Pavyzdziui kur teisybe, darbuotojai kurie ruko eina rukyt po 10 ir daugiau kartu, o tie kurie neruko negali ne minutes ilgiau pasedet, kavos atsigert. Dirbant [prekybos centre] nori nenori turi pradet rukyt, nes turesi pailset pertraukele, o jei nerukai, arsi kaip arklys be poilsio ir neduok dieve pamatys kad tu stabtelejai snektelt prie tu kas ruko. Tai busi pats blogiausias darbuotojas, reiskia stovi nieko nedirbi. Vienu zodziu darbuotojas ten prilygsta negrui kuris dirba plantacijoje.

[Prekybos centras] man padejo suprasti koks esu laimingas ten nebedirbdamas

Vadovai

Bet jei direktoriumi tampa gyvunas (pvz.: kiaule) – tai ir darbo stilius kiauliskas. Kiek pamenu [prekybos centrui] kazkada vadovavo tokia [vardas], na tikra kiaule viskuom: isvaizda, darbo stiliumi: nieko nemokejo, nesuprato, o knisosi visur ir save tik gyre.

kaip atvaziuoja i musu parduotuve padaro toki pati chaosa, dirbom ramiai kol siaubune [pavardė] atostogavo, grizus padare susirinkima, nes vel pasikeite direktore, ir ka jus manot, mosikuoja su ranka per gera vieta ir rekia, kad jai viskas p….ui, kad jinai nieko nebijo ir todel daro ka nori, nes valdzia darbuotojais netiki, o tiki ja.

Apsaugok viešpatie šitą prakeiktą skylę, [vardas] – vadinamą direktorę, kuri visiškai kiaura, nes neiškiša nosies iš kabineto ir nevaldo padėties parduotuvėj ir tas jos pavaduotojas, o ypatongai tą bjaurybę storulę amžinai prakaitu smirdinčią. Ji tupi už dėžių sandėly ir klauso kas ką kalba, o paskui bėga pas “direktorę” ir dar padvigubinus plepa nesąmones.

nes pas mus [prekybos centre] ji [vadovė] klauso tik tai ka nori girdeti ir is tu kuriuos nori klausyti (klauso tik tu kurie jai lenda i subine atsiprasant), tokios direktores, kuri taip bandytu skaudinti, izeidineti ir t.t. ten dirbancius zmones, pas mus dar nebuvo. Ji nemoka bendrauti, net isklausyti kas jai sakoma nemoka. Nera nei vieno darbuotojo (isskyrus tuos subinlaizius) kuriam ji patiktu, visi i darba eina kaip i pragara.

Apie vadibinke [vardas] galiu pasakyti, kad tai didele boba su kiausais. Bet kokias prekias kai jai sauna i galva liepia kraut kituose skyriuose, vagia, kai savaitgaliais direktores nebuna ir kavute geria, net nepietaudavo su darbuotojais, pasikelusi lb.

zodziu truksta, direktore [vardas pavardė] vaiksto kaip pelkiu Vanda, su darbuotojais pakalbet kaip zmogus nemoka burbuliuoja kazka sau nesuprasi, net nesisveikina, atsikrate senu darbuotoju susirinko savo kolektyva subinlaiziu, pati ten kazin kokiais neaiskiais rysiais pagarsejusi net i darba ateina juodasikniai ieskot

[Prekybos centras], ne katastrofa o tiesiog kazkoks Kosmaras! Direktore [vardas] niekada nebuna geros nuotaikos. jai taip pat reikia vadovaut gestapui. Tereikia tik paklausyt koks jos leksikonas! jai nieko nereiskia nusikeikt arba prieit prie darbuotoju ir sakyt – tarp musu yra kale! ar tai normalu. ar taip vadove turi bendraut su pavaldiniais!

nera baisesniu zmoniu kurie nemoka elgtis parduotuvej atrodo kad atejo ganibalai, laukiniu gauja. dirike skirsto atlygimus kaip nekeista pagal snuki tiksliau veido konturai neatitinka jos reikalavimu daugiau minimumo negausi. viena men. darbuotojas gauna 700lt kita men 1.900lt kaip jums tokie pokyčiai.

o atvaziuoja atsiprasant profke baiges ir per svogeri karjera padares buliukas garbanotas vos ne kaip ant kurvos vidury sales pradeda staugti be laba dena ir viso gero.

vagilka, aferiste, keikune, smirde……. o taip smirde…. uz tai, kad valytoja sugebejo pasakyti, kaip ji smirdi, buvo ismesta is darbo…. o kiek asaru praliejo zmogus, kad isgirdo karcia teisybe… aciu dievui, po to praustis pradejo….

Negana to kad esi pats ir krovėjas, ir salės darbuotojas, valytojas, kasininkas – bet tik ne žmogus. požiūris į darbininką 0. <…> regijoninis direktirius ponas [vardas], net labas praeidamas negali pasakyti darbuotojams. O jie kaip arkliai pluša kaip sau. Labai įdomu ar mūsų tikrai visi vadovai yra tokie neišauklėti, kiaulė pro šalį praeidama ir tą pasako kriukt.

Dar neteko bendrauti su tokia degradavusia direktore, taip, degradavusia, tiesiogine to zodzio prasme…. kai zmogus kiekviena diena i darba ateina su besikratanciom rankom ir kvapu tai jau yra degradavimas. Na ir tai kad darbo metu megsta atsipalaiduoti manau niekam nepaslaptis, nes tai ir nera slepiama.

blogiausia ka pamenu buvo mano vadove. Ji tikra isterike, jei pastoviai atrodo, jog as nieko nedirbu (nors plusau iki prakaito), grasindavo atleidimais, ne minutei neleisdavo pailseti. Negana to, pastoviai dirbdavau virsvalandzius iki vidurnakcio. Kai panorau iseiti, pradejo grasinti, nuolat ,,pamesdavo” mano prasyma atleisti is darbo (taip prireike vieno menesio kol paleido). Dar dirban elgdavosi kaip su suniu, pvz. sandelyje (kur pirkejai nemato), jei noredavo man duoti koki daikta, tai jo niekada neduodavo i rankas, o tiesiog numesdavo man prie koju

mes verkiam dabar. Nors vieno darbuotojo paklausk apie dirike, tai tokios kales dar si parduotuve nemate. ji nekencia darbuotoju, jai visi debilai, nevalos ir tinginiai. Apie pasisveikinima net kalbos nera. Sypsenos jos veide dar nieks nemate, algas ir taip mazas nukarpe. jos pasakymas del manes galit visi iseit. <…> O kaip reke ant kasininkes pri zmoniu ta apsiverke ir isejo.

paimkim kad ir vedejos, ar nejuokinga kad moteris melzusi karves atejo dirbti i [prekybos centrą] ir is karto tapo vedeja? pati is jos piena pirkdavau!

Ar būtumėt laimingas, jei atėjęs į darbą jaustumėte psichologinį terorą (kito apibūdinimo nerandu). Pardavėjos yra apšaukiamos necenzūriniais žodžiais, kišamasi į asmeninį (netgi intymų) gyvenimą. <…> Akivaizdžiai susireikšminusi moteris, kuriai reikėtų dirbti kalėjimo prižiūrėtoja, o ne vedėja.

pastaruoju metu ten tikrai kazkas ne taip, net nemalonu uzeiti. Itampa jauciasi jau izengus i prekybos sale. Darbuotojai bijo akiu pakelti i zmones, ju akyse baime ir susikaustymas. Girdejau, keitesi parduotuves direktore, nejaugi tai jos “nuopelnas” del tokios atmosferos? Kaip zmonems dirbti tokioje aplinkoje? O kaip jaustis pirkejui?

įsidėmėkėt [prekybos centro] vadovai nežmones, jei nežino kas yra: 1.žmogiškumas, 2.meilė, 3.supratingumas. p.s jie neturi vaikų ir nesupranta gyvenimo džiaugas. (tai senmergių kontora —-> senų mergų, kuriuos mėgsta kitus draskyti —–> girdi tai tau, tu perskaičius suprasi, nes aš tave pažįstu)

Na teko dirbti [prekybos centre], kur direktore neisaukleta, erogantiska, kas antras zodis -keiksmazodis. Va ten tai baisuokle. Bet kai isejau is darbo, suzinojau, jog baltaruse. Tai nesistebiu, kad taip elgesi. I Sibira ja pirmu traukiniu……

direktoriai [vardas] dirbt tik kiaulidei inai vertina zmogu ne pagal darba o pagal simpatija patinka zmogus mokesiu nors jis ir nevertas tos algos, o kurie stengiasi dirbt jie blogiausi, labai gerai kad ji dingo is [prekybos centro], mes to labai dziaugemes ir linkim kad is jos pasiticiotu kas nors kaip ji is darbininku, ir dar linkim ko blogiausio kas yra siam gyvenime, susimastik kiaulyte.

Darbo sąlygos + Vadovai

[Prekybos centre] dirbau metus, bet tai buvo tikrai pragariski metai, <…> ten sales darbuotojai daro kroviku ir net valytoju darbus, dienomis smegenis spaudzia direktore [vardas] ir varineja is kampo i kampa pati nezinodama ko reikia, is paskos laksto vadibininke [vardas] ir irgi rekia ka cia darai, o as sakau direktore lepie, na jos ten tikreusei kaip susitarusios, dviesie zaidzia kazkoki manjakiska zaidima, maciau net kai viena karta i bendradarbi sulciu poka sandely paleido, ir liepe eit ir uz ji susimoket, lekiau is darbo del to kad pietavau kaip priklauso valanda, darbuotoju pietus ten buna mazdaug 15 min, jei nespeji, gali atimt lekste ir ismest maista, parukyt ar i toaleta iseidavau tik kai vadybininke buvo uzsiemusi, o direktore darba baigdavo. Moteriskes tai isvis ten kasdien apsiverkusios sededavo, <…> beje dar [prekybos centro] virtuveje veisesi ziurkes, o sandely balandziai.

parduotuvių direktoriai labiausiai dreba dėl savo šiknų tai pardavėjoms ant galvų lipa gąsdindami, kad algas sumažins, kad kitus darbutojus priims dirbti, kurie norės dirbti, nes atseit dabar už durų šimtai laukia. tik įdomu, ar ilgai, ar nereiks vėl darbuotojų su žiburiu ieškoti?

[Prekybos centre] dedasi tikrai baisus dalykai atejus naujai direktoriai. Tokio nesugebejimo dirbti savo darbo dar nesu mates. Kaip antai kasininkes dirba labai sunkiai aptarnauja zmoniu per diena nuo 3oo iki 500 uz kiekviena klaida turi padengti nuostolius is savo kisenes, uz minusa kasoje joms nuskaiciuojama is algos jai kasoje plius 3lt jos gauna baudos taskus Surinkusios tam tikra tasku skaiciu moka taipat baudas.

Apsurdas, virsvalandziai, amzinas nepasitenkimas darbuotojais, metymas nuo vienos darbo vietos prie kitos ir daug visokiu kitokiu niuriu niuansu. Ten gali dirbti tik arba ypatingai psichologiskai stiprus zmones, arba tie kurie moka be muilo landzioti ten, kur net sunys nosies nekisa…

pasake kad jei as pasinaudosiu sau priklausancia pertraukele, tai ji man sumazins atlyginima. <…> valdzia tik reiskia kad mes privalome dirbt ir nesvarbu, kad salygos nezmoniskos, o kai pasakai kad nori eiti i tualeta, tai pasiulo palaukti darbo pabaigos. pati ten siuo metu dirbu, o neisenu, nes laukiuosi… uzjauciu pati save ir visus ten dirbancius.

[Prekybos centre] bardakas. viena pamainos virsininke rekia kaip isprotejus, o jai padeda jos dukra kuri dirba priemeja. kasininkes varo po 15 val. keturias dienas ir niekam galvos neskauda del to. atostogu neleidzia tik valdzia gali eit atostogaut i puse metu du kart o darbuotojai tegul aria kaip kvailiai.

susirgt negalima, nes grasina atleist is darbo. dirbt liepe nuo iki…. isleidzia atuostogu tai dar reikia ateit sestadieni ir sekmadieni dirbt, tai kokios cia atostogos???? siap visa diena ant koju, sedi kosoj tai ir dar krauni 2 skirius!!! o jej spesi popietaut be triuksmo kokia 5 val, tai skaityk, kad pasiseke!! rekia ant darbotuoju viduri sales! ar imanoma dirbt 6 dienas po 14 val ir 2 dienas namie but???

Klaiku. Prekiu vadove [vardas] visiskai nesiskaito su pardavejom, saukia, izeidineja, nelisi jai i sikna – meta is darbo, o po to dar ilgai apkalbineja su kitom pardavejom! Sumazino etatus, dirba visos po 0.75 etato, pardavejai uzkrauna po 3 skyrius, aisku ir pirkejai nepatenkinti kai reikia pusvalandi laukt kol kazkas mesos gabala pasvers… Daug kas iseina menesi isdirbes. Kai pasako kad nori iseit, vadove uzsipuola – sako kad geriau nieko nerasi, darbo negausi, pinigu neturesi, eik lauk, tukstantis norinciu…

direktore [pavardė] nebezino kaip begazdinti darbuotojus. Dabar jau sugalvojo, kad ir valgyti ir rukyti, taip pat ir i tualeta eiti reikia pagal grafika. Uz bet koki nusizengima grasina sumazinti alga, atitinkamai nuo 50-100 lt, pzv uz tai kad per ilgai uzsibuni tualete. Tai ar cia normalu? Berods grizta lageriu laikai.

Deja gyvenime teko susidurt ir su [prekybos centro] direktore ir su [prekybos centro], abi dar tos mertishes, gali atsistojus saleje perkeju akiwaizdoja isvadint tave kekse vien del to, kd esi nesusirisus plauku, dirbau tikrai sunku darba, nors buwau sales darbuotoja taciau tj neatleido nuo valytojos ir krovejo darbo. Du menesiai praleisti [prekybos centre] siaubingiausi mano gyvenime.

[Prekybos centras] dirba antisanitarinemis salygomis, ja reikia uzdaryti, nieko ten zmones nepirkit, nes tarakonu tenai pilna ir parsinesit ju i namus, matyt cia nuo direktores, nes ji labai smirda, miela direktore praustis reikia

ariam kaip sunys dirbam po 16-17 val per diena, ateiti turi pries 7.3, o jei 5 min veluoji uzsitrauki nemalonumu. valdziai kaip uzplaukia, tai pasakyta yra siandien valgyti negausit, kaip dirbat taip ir valgot. nors jie nesupranta kad mes ariam o jie tik pasedi paaiskina ka daryti ka ne ir iseina 5 valanda namo. ar tai teisybe. neveltui posakis yra – sotus alkano neatjaucia.

neduok tu dieve, juodas zmoniu isnaudojimas, administracija zemiausio lygio, direktore tik 12 klasiu baigusi ir priemusi visas savo drauges ir gimines i geras vietas, ir motinele net dirba virtuveje, <…> ten merginos ir nevaisingos gali palikti, jiems dzin, kad tiek sunkiai reikia kelt, <…> direktore tokia pasikelusi, kad net su darbuotojais nesisveikina, o pamainos virsininkai, tai visai patyliu, <…> viena darbuotoja nesa rozes direktorei, tai alga 1000 litu, o kiti tegauna 800, tai kur teisybe

Zmones ne vergai kad [prekybos centre] dirbtu uz tris! <…> dirbti neimanoma nes nera laiko kada pavalgyt o jau nekalbu apie rukyma! vadove kabinasi prie visu darbuotoju kad neimanoma dirbti o jau ir taip visada is darbo laiku neiseisi dirbi virsvalandzius ir niekas uz tai nemoka! <…> dirba zmones maziausiai po 15-18 valandu ir niekas neatsizvelgia i darbo grafikus ir tai kad darbuotojai ir turi seimas ir asmenini gyvenima!

Gavau darbe trauma. Pamuse stipriai kojos, slaunies raumeny, skausmas nezmoniskas, taciau liepe dirbt toliau nors ir labai skaudejo. Issoko diedelis gumbas, per laika labai istino, nebepaejau, pradejo skaudet nezmoniskai. Sako baigsi darba, galesi eit namo. <…> Pamate administratore kad noriu issikviesti greitaja is savo mobilaus. Pradejo kelti triuksma, neleido ir grasino. Esant pastate neleido kviestis greitosios. Ir jokios greitosius prie paradiniu duru. <…> Ligonineje uzdejo gipsa. <…> Man lovos rezimas, o kita diena jau simta syk skambina ir issitempia y darba aiskintis, nors man skauda ir negalima vaikscioti. Darbe liepe pasirasyti popierius… Grasino… <…>

O ka jau kalbet apie tai jeigu tavo kasoj trukumas yra, siaubas kaip apsauks. tokiu moralu atsiklausysi, kad ausys nuleibs, o kaip tu trukumu nebus, jei tris dienas dirbi ir tik viena laisva, visgi darbas su pinigais. Paskutinis lasas buvo tada kai administratore dave valiklius, kempine ir kibireli liepe nusveist kasas taip kad blizgetu. Tai ar jus isivaizduojat? baigi darba puse venuolikos, o grysti dvylikta.. aisku uz virsvalandzius niekas nemoka. <…> Ten didziausias katorga

tikras kosmaras. dirbti neimanoma. alga minimumas o atskaiciuoja dar is to biedno minimumo, tai lieka isvis kapeikos. pensininkai pensijos daugiau gauna nei darbuotojas [prekybos centre]. vadove [vardas pavardė] negailestinga ragana moka tik rekaut ir lakstyt atkisus nagus. darbuotojai dirba be pertrauku. esi kasininke, bet neapsiriboji tik darbu kasoje – reikia ir uz valytoja padirbt ir uz sales darbuotoja ir uz krovika. valdzia nuolat randa minusus kasoje, ir visoje parduotuveje, todel tuos minusus ne kam kitam o kasininkem ir reikia padengt is savo ubagiskos algos.

O vienos paneles neisleido is darbo i jos pacios vestuvias, pasake, kad jai poxui, ir pagrasino, kad atleis. Ta isvare, istekejo, o kita diena vare i darba, nors jei turejo duoti 3 laisvas dienas, bet aciu Dievui isejo is to beprotnamio. Tokio direktores nesiskaitymo su darbuotojais dar niekur nemaciau.

Ir [prekybos tinklas] vienintelis tinklas, kuris savo darbuotojais dalinasi kaip prostitutem, net neklausia, ar tau bus patogu, atsidaro nauja parduotuve, ir siuncia visus dirbti, teko is Panevezio ir i Kauno baze vazineti, bet netklause ar tu nori, ir ar gali.

dar tokio barako niekur nemaciau. vietoj priklausanciu 8 darbo valandu dirbi po 10-12, ir taip 6 dienas per savaite, buna per iseigine ispuola invenorizacija, tai eini ir nakti skaiciuoji, pora valandu pamiegi ir vel dirbti. direktore [vardas pavardė] visiskai neturi smegenu, vaiko darbuotojus, nuimineja nuo atlyginimu ir atleidzia darbuotojus is darbo be priezasties. <…> laimei neislaike mano nervai ir perejau i [kitą prekybos tinklą], ten atlyginimas dvigubai didesnis ir darbo zymiai maziau, pasijauciau tikru zmogumi

Nėštumas

lengvatos nescioms darbuotojoms netaikomos. vadove nemato reikalo nei valandu trumpint nei kruvio mazint. sunkumu kilnojimas jos akimis yra sveikatingas ir visiskai normalus reiskinys. tai apie kokius tada vaikus galima galvot? tokiom salygom dirbant butu keista jei neivyktu persileidimas.

kai stojo vadovaut pardavėja iš pieno skyriaus tai baisiau nebūna. Kai sužinojo, kad laukiuosi, numušė algą, neva už skyriaus rezultatus, žioma, kaip tyčia iš tų mėnesių dekretinės skaičiavosi, praradau daug pinigų, <…> sugebėjo net į darbą iškviest, prekių išsikraut, nors tuo metu turėjau nedarbingumo lapelį ir buvau 6 mėn nėščia

[Prekybos centras] laikosi nesciuju saskaita. <…> Darbuotoja pas mus nieko negali, ji jokiu teisiu neturi. nesvarbu, kad ji nescia. jokiu apribojimu nera. ari, tampai vos patempiamas dezes.. atejus nuo 10 val. nezinai nuo kurio galo pradet dirbt – kalnai darbu. duonos priveza tiek, tarytum tai butu zmonijai paskutine vakariene. <…> As tikrai nezadu pratylet. bus apskusta sita [prekybos centras] visur kur tik imanoma. praradau vaika 23 nestumo savaite. aisku nuo ko – nuo darbo nuo ko gi dar.

varineja visur, o uz papildoma darba nesumoka. darbo metu duoda kelis darbus is karto pvz tu prekiauk savo konditerijos sk, bet tuo paciu metu sulakstyk ir i mesos skyriu pardavinek. dar man uzrase, kad priklauso man karta i savaite isvalyt visa alkoholio skyriu, lentynas jame, dulketus butelius. o tai cia ar valytojos ar pardavejos darbas? ir mokedavo visiska minimuma. tikru tikriausia katorga. pritariu. jokio gailescio darbuotojams, o as tada dar buvau nescia, bet vistiek liepdavo tampyt dezes su mesomis, nors nesciai tai negalima sunkumu tampyt. todel perileidau, praradau vaika ir i katorga daugiau negrizau. be to pirmadieniais nebudavo kepejos Mantingos bulkutems iskept, tai duodavo man kept. kepi tas bandeles, o tuopat metu begi i kita skyriu zmogui mesos idet. ir taip lakstai. vartai kepamas bandeles, kad tik nesudegtu ir vis begioji is skyriaus i skyriu.

kaip suzinojo kad laukiuosi [prekybos centro] direktore visaip stengesi kad iseiciau is darbo o kaip tvarkiausi dokumentus jau po dekreto del pavardes pakeitimo tai isvis gerai issireiske tipo as atnesiau nestumo pazyma dar nebudama nescia taip iseina siais laikais jos manymu nereikia vaiko nesiot devynis menesius isvis be jokio supratimo

noriu pasakyti [pavardė] is [prekybos centro] kad pagimdziau sveika sunu. nes tu kazkada palinkejai kad daunas gimtu. tai vat moterele atsimink kad lazda turi du galus

Apsauginiai

na o apsaugos vaikinai tai truksta zodzio pav [vardas] nutukes kai kiaule ant kasininkiu rekia pagarbos ne galetu aps virsininkas i tai atkreipt demesi be to priekabiauja sulo myletis ir tap toliau ka jus i tai

<…> pamatė kad Jūsų apsaugos darbuotojas čiupinėja tokiai vienai darbuotojai (iš aprangos sprendžiant, kad ji ne pardavėja) už minkštos vietos. Ir tai vyksta dienos metu, prie kitų dirbančiųjų.

kokia teise turi apsaugos darbuotojas, komentuoti kokius paketus as naudoju, jo pareiga pazymeti o toliau ne jo reikalas. na uz tai as jam gerai atsikirtau po to mano kasa buvo skaiciuojama auditores 2 dienas is eiles. <…> iseidama uzsukau pas apsauga pasisakyti kad buvau trumpam uzbegus ir jau iseinu. apsaugos darbuotojas tas pats kur komentavo kazkada mano paketus, paklause ar moki ciulpt? norejau as jam atsikirst bet apsisukau ir nuejau. cia toks jo kabinimo budas? ar antipatijas taip isreiskia?

Kaip turi reaguoti moteris, kasininke, kai pirkejas vyras pirkdamas pas ja termosa ir kai kasininke atkreipia jo demesi i tai, kad preke brokota ja reikia pakeisti, isgirsta – kad tu su savo [prekybos centru] sudegtum, o salia stovi apsaugos darbuotojas ir atseit nieko nemato? o tai gi yra tesioginis grasinimas! galiu pasakyt tik viena – krize krizej, o ateis tokie laikai, kad i [prekybos centrą] niekas neis dirbt, nes geras darbdavys turi rupintis nors savo darbuotoju saugumu.

Labai baisus dirba apsauginis [prekybos centre] [vardas], ne tik prie padoriu pirkeju kabinejasi, apvagint nori, nors nieko dar nepavoge zmogus, bet gal dar vogs, moteriskei atejus su vaiku apsipirkt ir vaikuciui kazka prie cipsu beziurinejant jau jis prileke ir vos ne uz rankos griebs kad kazka vagia, nors mama salia, dar jis ir su kasininkem labai bjauriai elgiasi, ne viena karta maciau kaip prie tokios mazytes kabinejosi, as tave is darbo ismesiu, ir kai buna zmoniu eiles, visi apsipirkt nori, jis atsistojes su vyr kasininke kasa skaiciuoja, ir keikiasi visaip visi zmones jam “vagys bl…na…”

[prekybos centro] apsauga mane uzsipuole uz tai kad esu gotas tai sumuso ir susparde.

Supratingumo iš pirkėjų prašymas

Daug metu jau dirbu [prekybos centre], visko macius, bet ligi siolei labiausiai skaudina pirkeju elgesys su mumis, darbuotojais. Kodel, dirbancius [prekybos centre], turi nelaikyti zmogumi? Kodel del neatitinkancios kainos, mane turi iskolioti, izeidineti? Kada ateis tokie laikai, kada pirkejai supras, kad kasininkai irgi zmones, kad ir valgyt nori, ir i tualeta, ir, kad nereikia lipt ant galvos metant krepseli prekiu ir saukiant “niekur tu neisi is kasos, aptarnauk mane!” Pirkejai, susimastykit apie savo elgesi parduotuvese!!!! Ir nereiks tada bambeti, kad mes nemandagios. Juk visi zinom posaki: kaip sauksi, taip ir atsilieps.

dirbau [prekybos centre] ir tikrai ten is darbuotojo saiposi kas ne tingi. Pirmenybe teiksiu pirkejams, nebukite tokie ziaurus, neissidirbinekite is darbuotojo, jam ir taip galva prikimsta visokiu nurodymu, tiek valandu ne darbo, o arimo. Ateina babulyte ir iesko galiojimu, gal netycia nepastebejo pardaveja, o tada prasideda…. issilieja, apsaukia visokiais zodziais ir iseina, o tu zmogeli turi viska is kart pamirsti, ir jau sypsotis kitam pirkejui, nes neduok Dieve nepatiks ir kitam… Mielieji bukime supratingesni, juk viska galima isspresti taikiai.

Dauguma žmonių džiaugiasi kai kasininkė pervargusi suklysta perdavusi grąžą ir niekada tau nepasakys, kad per daug atidavei, o juk vakare ji iš savo vargano atlyginimo tą minusą atidavinėja! Nėr šiais laikais gerų žmonių. Kol nedirbau, negalvojau taip, o dabar negaliu žiūrėti į tuos visus kiaules, kurie tik moka ateit ir ant tavęs išsirėkt. Kasininkė – kaip kempinė, turi viską sugerti.

dar 100lt nuima jei neatitinki klientu aptarnavimo standartu! o kad atitiktum standartus turi pasisveikinti su klientu, nusisypsoti klientui, uzkalbinti klienta, ziureti i akis klientui, palinketi klientui geros dienos, padekoti klientui it t.t. ir t.t. vemt vercia mane ta [prekybos centras], o kur dar zmones prisimasto visokiu nesamoniu – tai jam i maiseli salotas idek, tai maisiuka paduok, tai visas akcijas ir kainas mintinai zinok, kai pati alpsti kasoj nevalgius nuo ryto!

ar tiesa, kad kasininkai kasose sėdi su pampersais? <…> Na tikrai ne su pampersais, kad kenciam kai norim tai tiesa. Nes kai eiles zmoniu, pabandyk tu zmogau uzsidaryt kasa. Buna, kad net akis grauzia kaip nori i tulika, o negali iseit.. Nes jei tik pagaliau siaip ne taip uzsidari kasa, jau begsi ir.. atisiras koks “mielas pirkejas”, kuris apstaugs tave, kad nedirbi, davai aptarnauk ir pan. Kai pagalvoji, kiek, jus, mums darbuotojams sugadinat nervu, siaubas.. Jokios uzuojautos, supratimo, kad ir mes zmones, kad ir mes valgyt norim ir pan… Pagalvokit patys, kaip mums sypsotis, maloniai aptarnaut jus, kai esi is visu pusiu apstaugiama, ir jus, ir darbdaviai, nelaikot musu dirbanciu [prekybos centruose], zmonemis. Direktoriai, pirkejai! Pabandykit prisimint, kada esat pasakes gera zodi kasininkei?

Jeigu dar maža – galit pasiskaityti straipsnį (2007 m.) „Vergijos vardas – „Maxima“.

Ką manau apie visus šiuos skundus? Galiu tik pakartoti, ką rašiau anksčiau: Atsitiktinis paverkšlenimas beribėje interneto erdvėje yra beprasmis, skundų svetainė apie visus Lietuvos darbdavius, kurioje rašo bet kas, bet ką ir bet kaip, niekada nesulauks pakankamo dėmesio ir rimto vertinimo. Tik kryptingos pastangos gali duoti vaisių. Taigi, gerbiami prekybos centrų darbuotojai, jeigu norite, kad jus kas nors išgirstų, pradėkite rašyti tvarkingus ir nuoseklius tinklaraščius (blogus). Ir, beje, gramatikos taisyklių laikymasis tikrai nėra baisesnis dalykas už prekybos salėje ant jūsų staugiantį parduotuvės direktorių – vartokite lietuvių kalbą drąsiai.

::

Pagrindinis straipsnių ciklas „Prekybos tinklai: dideli, pikti ir kanda, bet mes juos labai mylime“: 1 dalis :: 2 dalis :: 3 dalis :: 4 dalis :: 5 dalis :: 6 dalis :: 7 dalis