Žaliasis tiltas pro „Krantinės arką“ („Vamzdį“)

::

Žaliasis tiltas – vienas seniausių tiltų Vilniuje. Dabartinio tilto projektą parengė tuometinio Leningrado projektavimo institutas „Projektstalkonstrukcija“, tiltą pastatė rusų kariuomenės inžinerinis dalinys (Wikipedia). 1952 m. tiltas papuoštas keturiomis skulptūromis (skulptūrinėmis kompozicijomis).

Iš ketaus išlietos skirtingų autorių skulptūros „Žemės ūkis“, „Pramonė ir statyba“, „Mokslo jaunimas“ ir „Taikos sargyboje“ įkūnija sovietinės ideologijos simbolius, kertines visuomenės grupes: žemdirbius, darbininkus, mokslininkus ir, žinoma, kareivius.

Žaliojo tilto skulptūros dar ir šiandien spinduliuoja socialistinio realizmo dvasia:

„Žemės ūkis“, skulpt. Petras Vaivada, Bernardas Bučas

::

„Pramonė ir statyba“, skulpt. Bronius Vyšniauskas, Napoleonas Petrulis

::

„Mokslo jaunimas“, skulpt. Juozas Mikėnas, Juozas Kėdainis

::

„Taikos sargyboje“, skulpt. Bronius Pundzius

::

Visi Leninai iš miesto aikščių jau seniai iškeliavo į amžinojo poilsio vietą Grūto parke, tačiau Žaliojo tilto skulptūros liko. Kodėl? Nes jose nevaizduojamos konkrečios asmenybės, todėl skulptūros neatrodo „ideologiškai pavojingos“. Priešingai – kadangi skulptūros reprezentuoja atskiras visuomenės grupes, nemažai žmonių gali tapatintis su jomis: beveik visi sovietmečiu gyvenę ir dirbę lietuviai buvo arba pramonės darbininkai ir statybininkai, arba žemės ūkio darbininkai (kolūkiuose), arba mokslininkai, inžinieriai, o visiems vyrams teko tarnauti sovietinėje armijoje. Nenuostabu, kad ir šiandien tilto skulptūros vertinamos kaip gyvas praeities priminimas, dalelė istorijos, kurios nevalia gėdytis ir slėpti Dzūkijos miškuose.

Tačiau blaiviai mąstantys piliečiai suvokia, kad sovietmetis, nors ir yra Lietuvos istorija, nėra lietuviška istorija. Socializmo / komunizmo ideologija ne tik kad negimė Lietuvoje, bet ir nebuvo laisvas Lietuvos žmonių pasirinkimas – ši visuomeninė santvarka buvo įvesta prievarta, kartu su svetimos valstybės intervencija į Lietuvos valdymą. Taip, dauguma žmonių (kurie nebuvo sušaudyti ir ištremti) prisitaikė prie sovietų valdžios, susitaikė su padėtimi, nemaža visuomenės dalis net pamilo tokią santvarką, kai kas ir iki šiol jos ilgisi. Bet tai nepaneigia okupacijos, prievartos ir smurto, grindusių kelią sovietinei santvarkai.

::

Grįžtant prie Žaliojo tilto skulptūrų, Lietuvos patriotams, antisovietams ir kitiems mąstantiems žmonėms dažniausia užkliūva skulptūra „Taikos sargyboje“ – paminklas Raudonajai armijai, okupantams, žudžiusiems, kalinusiems ir trėmusiems kitaip mąstančius ar tiesiog potencialiai „pavojingus“ lietuvius. Ši skulptūra garsi ne tik ginkluotais rusų kareiviais, bet ir sovietiniais simboliais. Kareivių laikomos vėliavos smaigalys atrodo štai taip:

Šių simbolių viešą demonstravimą geriausiai apibrėžia Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 188(18) straipsnis:

<…> sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklo, sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo <…> platinimas, naudojimas susirinkime ar kitame masiniame renginyje arba kitoks demonstravimas <…> užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimu.

Tiesa, kodekso straipsnyje pateikiama ir krūva išimčių:

Pagal šį straipsnį neatsako asmuo, kuris padaro <…> nurodytas veikas muziejų veiklos, visuomenės informavimo apie istorinius ir dabarties įvykius, totalitarinius režimus, švietimo, mokslo, meno, kolekcionavimo, antikvarinės ar sendaikčių prekybos tikslais <…>

Žaliojo tilto skulptūros yra meno ir kultūros vertybės. Žaliasis tiltas kartu su keturiomis skulptūrinėmis kompozicijomis yra pripažintas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu (Kultūros vertybių registro kodas G148K). Žmonių nostalgija ir kultūros paveldo objekto statusas (suteiktas tiltui kartu su skulptūromis, kaip vienam objektui) leidžia skulptūroms stovėti pačiame sostinės centre, niekam nesigilinant į tai, ką šie paminklai įamžina.

::

Žaliojo tilto skulptūros nėra tik meno kūriniai. Skulptūros buvo sukurtos skleisti ideologiją apie neva vienintelę teisingą valstybės ir visuomenės santvarką. Santvarką, kuri tik atrodė būsianti teisinga ir efektyvi; santvarką, kuri buvo kuriama prievarta ir represijomis, kuri pareikalavo milijonų aukų; santvarką, kuri prieš beveik dvidešimt metų pati suiro iš vidaus.

Šiandien šios skulptūros yra morališkai pasenusios, o visa sovietinė ideologija nesuderinama su nepriklausomos provakarietiškos valstybės vertybėmis. Visgi nereikia šių skulptūrų mesti į šiukšlyną – tam yra Grūto parkas. Ten stovinčios skulptūros atlieka praeities vizualinių detalių išsaugojimo funkciją, o prisiminti šalies istorijos įvaizdžius svarbu visiems piliečiams.

Sovietinių skulptūrų išvežimas jokiu būdu nėra bėgimas nuo istorijos ar istorijos cenzūravimas. Išgabenus skulptūras, sovietmetis nėra paneigiamas, tiesiog yra atsikratoma morališkai ir vertybiškai pasenusių simbolių. Kai vaikas tampa paaugliu, jis atsikrato žaislinių mašinyčių ir lėlyčių kaip nereikalingų daiktų, tačiau savo vaikystės neneigia ir ją prisimena.

Kiekviena civilizacija, kiekviena valstybė, kiekviena tauta pereina skirtingus vystymosi etapus. Iš praeities reikia mokytis ir jos negalima pamiršti, bet nebūtina jos kelti ant pjedestalų. Juo labiau, kai taip pagerbiama tamsioji istorijos pusė, juo labiau, kai taip šlovinami okupantai.

::

Kitais metais Lietuva minės savo nepriklausomybės dvidešimtmetį. Tai labai tinkama proga valstybei pagaliau subręsti ir apsispręsti dėl Žaliojo tilto komunistinių skulptūrų likimo. Atrodome labai kvailai minėdami Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, Laisvės gynėjų, Okupacijos ir genocido dienas, kai ant pjedestalo visu gražumu stovi ginkluoti, kūjo ir pjautuvo ženklu pasidabinę kareiviai – tie patys, kurie ir okupavo mūsų šalį, atėmė laisvę, vykdė tautos genocidą.

Skulptūrų išvežimą gali pagreitinti jų fizinė būklė: skulptūroms reikalingas remontas, nes jos sutrūkinėjusios, ištrupėjusios jų suvirinimo siūlės. Prieš pusmetį kareivių skulptūra buvo pripažinta avarinės būklės ir kelianti pavojų pėstiesiems bei transportui, tačiau dėl lėšų trūkumo nuspręsta skulptūrų neremontuoti.

Kai vieną gražią dieną Raudonosios armijos kareivis nuvirs ant šaligatvio ir kaip senais gerais laikais ištaškys smegenis kokiam Lietuvos patriotui, atsiras pretekstas imtis ryžtingų veiksmų. Galbūt tada pagaliau bus apsiimta skulptūras išvežti ten, kur joms ir vieta.

::

Gera vieta tuščia ilgai nebūtų, ir greitai būtų paskelbtas konkursas naujoms skulptūroms sukurti. Tokiu atveju Žaliasis tiltas galėtų būti papuoštas kokiu nors šiuolaikinio meno perliuku (kaip pavyzdį žr. nuotrauką straipsnio pradžioje), arba gal būtų nuspręsta pastatyti paminklus keturiems labiausiai Vilniaus miestui nusipelniusiems asmenims (žinoma, jau mirusiems, tad miesto merai R. Paksas, A. Zuokas, J. Imbrasas, V. Navickas tegul nieko nesitiki).

O jeigu rimtai, kokias skulptūras norėtumėte matyti ant Žaliojo tilto vietoj dabartinių balvonų?

Kadangi mano tinklaraštis nėra įžeidinėjimų ir drabstymosi purvais vieta, prekybos centrų pavadinimus ir minimas pavardes ištryniau (mano pataisymai – laužtiniuose skliaustuose). Vis tiek  komentarai apie visus keturis prekybos tinklus daugmaž identiški. Daugiau nusiskundimų prekybos centrais galite rasti čia (skliaustuose – komentarų skaičius): „Maxima“ (580), „Iki“ (280), „Rimi“ (297), „Norfa“ (654).

Tikiu, kad šis laisvalaikio skaitalas padės jums geriau suprasti, kokiomis sąlygomis žmonės dirba prekybos centruose. Ypatingą dėmesį prašau atkreipti į paskutinę skiltį „Supratingumo iš pirkėjų prašymas“ – kasininko darbas nebūtų toks kankinantis, jeigu mes, pirkėjai, būtume pakantesni ir mandagesni. Malonaus skaitymo.

Darbo sąlygos

Dirbau [prekybos centre] vergija, daugiau nieko, sedi kasoj 16 val, o po to eidavom deti prekiu i lentynas iki 2 nakties, nuo ryto vel i darba… Na gerai, isnaudoja bet… atkasiau dar viena dalyka. Pameciau darbo knygute, nuejau i Sodra pasiimt popieriaus ka esu dirbusi, tai [prekybos centro] nebuvo ten parasyta, tai reiskias kad dirbom nelegaliai

ten visa sveikata padejau, susidirbau stubura (kilnodama vandenis, nors buvau tik kasininke ir dirbau tik kasoj) sanarei skauda nes stovedavom po 11 val. ant koju, desines rankos sanario tarpo sumazejimas, <…> o buna taip kad net poilsio negauni kur priklauso ir dirbi tol kol rankos nutirpsta, regejimas suprastejes nuo tu monitoriu.. ir net radikulitas? ysivaizduojat? 20 metu panelei radikulitas? tai kur logika?

dirbau [prekybos centre] 3 menesius, nes tik tiek istveriau. Turejau savo skyriu, darzoves, konservinas, kavos arbatos, riesutai, aliejai…. parduotuve dirbdavo nuo 8 iki 22 val. i darba ateidavau 7 val, nes reikedavo darzoves perfasuoti, papildyti. truko darbuotoju tai stovedavau alkoholio kasoj ir prekiaudavau, vel begdavau i sale tvarkytis, pietaudavau 10-20 min. ir tai salta maista uzkasdavau apie kava ir arbata nebuvo kalbos, teko ir galiojimus pienu rinki, ir alkoholi krauti, ka kalbeti apie tuoleta, nebuvo tam laiko, pastoviai pilvu ispustu vaiksciodavau.. vyr, kasininkei ant visko buvo px.. dar is kasu vokdavo, trukumai nerealus… isedavau is parduotuves 24 val, paskutine ketvirta diena 2 val nakties, ir kaip manot kiek valandu ant koju isstovedavau? cia nedarbas, o zmoniu isnaudojimas… Dar direktore sakydavo, tu per leta ir t.t.

Nebuvau kasininke, dirbau skyriuose. bet jie megdavo pasityciodami prikabint nepriklausanciu darbu. pvz valytoja serga, tai mes darbuotojos turedavom valyt tualetus, grindis.

toji mazyte parduotuve, kur mazai kasininkiu, kur mokamas mazas atlyginimas, kur dirbi po 16-17 valandu per dien ir taip istisas 4 dienas, o kaip reikia, skaiciuoti atlyginimus raso po 11 valandu. kur teisybe? jos nera, ir netiesa kad priskaiciuoja virsvalandzius, i juos niekas neatsizvelgia.

Negalvokite, kad [prekybos centras] išnaudoja tik paprastus žmogelius. Adminstratoriai irgi turi ne tik savo darbą dirbti, bet ir prekes į lentynas krauti, paletes tampyti. Atsakai už viską kas priklauso ir kas ne. O dirbi iki išnaktų nuo 8 val. iki 23 val. ir dar savaitgaliais reikia ateiti, nes jei nepasirodysi būsi pats blogiausias.

pries puse metu dirbau kasininke, ziauriai sunkus ir atsakingas darbas, <…> beto per puse metu neivienu svenciu namie, zmones bjaurus nesiskaito o administarcija juos gina, blogiausia kai negali zodzio jiems atsakyt nes jie paraso skunda ir tau nuo algos atskaiciuoja 200 lt isivaizduojat?

Visiems atrodo, jog kasininku darbas lengvas, tik sedi kasoje ir tiek. Deja, klystat zmoguciai, krauti sale taip pat privaloma, o juo labiau kai buni atsakingas uz kelis skyrius saleje.. Grizus namo po darbo nieko nebesinori.

darbotojos pacios turi darbo grafikus sudarinet, visus uzsakimus darit, dirbt virsvalandzius, uz kurius zada moket, bet nemoka. skiriuje dirba tik po viena pardaveja pamainoj nuo 7 iki 22 valandos. kur tai matita?

kai vercia dirbti ketures dienas ir turi dvi laisvas, o per tas dvi laisvas dar reik eit i padejimus nes grasina atleist, tai kada pailset? tada viskas sustreikuoja ir sirdis ir sweikata. [prekybos centras] isnaudoja zmones tiek kiek gali, o zmones sedi ten nes neturi kur eit ir kito darbo, jauniem zmonem su sweikatom prastai, o ka pasakyti apie senyvo amziaus. [prekybos centras] naudojas krize, atlyginimus mazina, visiem sako kad zmoniu neatleidineja o jie patys iseina kruvio neatlaike, nors istikruju jie privercia rasyt pareiskima kad iseini savo noru, kad kompensaciju nereiktu moket.

Ju sąžinė ir apmokejimas bus toks kiek tu lysi jiems i užpakalį, apie kokius tarifus dar kalbate? Vos ne kas mėnesį keičiasi darbo sutartys, daro kaip jiems naudingiau.

Kazkas kazkada pasake kad [prekybos tinkle] komunizmas. Bet patikekit chebryte – ten tikrai taip ir yra. Sektantu metodai ir diktatura. Visi tokie isitempe kad uz klaida net iki mustyniu einama. Atvirai nepasakoma ir konfliktai nesprendziami o vyksta engimas, varoma baime ir nurasinejami zmones. Dabar kai viska prisimenu tai tiesiog tvardausi kad nesulauzyciau klaviaturos. Ten tiesiog skatinamas vienas gyvenimo budas ir viena mastysena: “darbas yra viskas ka turiu ir persiplesiu per puse kad padaryciau viska idealiai”. Kazkada teko ilgiau paziopsoti i viena sandeliu vadovu – vyrui rankos dreba taip kad sunkiai suvaldo sauksta. Daugumos akyse beprotybe.

Per kelis men 3 kartus keitesi sekretore, keitesi gal 6 vadybininkai, jau nekalbu apie pardavejus ir kitus darbuotojus. Kas dirba dabar – visi skundziasi. Ir tikrai yra del ko – valdzia nesiskaito, centus moka, etatus sumazino, is 30 kasu dirba tik 3 – ar normalu toks kruvis kasininkam? Ne viena karta maciau verkiancia darbuotoja.

ten toks zmoniu isnaudojimas vyksta…. dirbi virvalandzius o gauni tik uz 8 val. darbo. ari kaip arklys ir nieko… nei atlyginimas didesnis nei kaip su zmogum skaitosi. esi tik suo. dabar uzdraude rukyti. pasirasyti pas apsauga reikia kada iseini parukyt kada grysti. ir viska atskaito nuo tau priklausanciu pietu. tai lieka is pietu tik 5 min.

kad varineja is skyriaus i skyriu tai tikrai. idarbinta buvau konditerijos skyriuje, bet tai nereiskia kad sukausi tik jame. amzinai varinedavo i mesos skyriu, zuvies, ten kur nuolat kruva zmoniu trypcioja. kai dirbi svetimame skyriuje, juk negali tinkamai susitvarkyt savojo, aptarnaut zmoniu. bet cia tame [prekybos centre] valdzia neizvelgia jokiu problemu. jei nespeji suktis per kelias vietas – tai tavo reikalas.. dirbam uz tris darbuotojus. varom kiek iskabinam.

Apsipirkinėjau kaip visada [prekybos centre] su savo dukryte 3 m. pamačiau, kaip per parduotuvę dienos metu prabėgo didžiulė žiurkė, pasakius darbuotojai, kuri valė lentynas, ji atrėžė, kad apie tai žino ir jų čia ne viena. esu pasišliktėjus bei bijau dėl savo vaiko, kad neužsikrėstu kokiais nors parazitais.

spaudimas iš darbdavių pusės yra nežmoniškas. Jautiesi kaip vergas tenai. Papildomai turi vaikščiot būtinai, per šventes dirbi visada po 6 dienas po 12 val., kartais ir daugiau, o jei jau atsisakai papildomai, be to kad nuo algos nuima po 200 Lt., tai dar taip iškreips, kad esi jau didžiausias [prekybos centro] priešas ir kai tau ko prireiks jau gali nesikreipti.

Pavyzdziui kur teisybe, darbuotojai kurie ruko eina rukyt po 10 ir daugiau kartu, o tie kurie neruko negali ne minutes ilgiau pasedet, kavos atsigert. Dirbant [prekybos centre] nori nenori turi pradet rukyt, nes turesi pailset pertraukele, o jei nerukai, arsi kaip arklys be poilsio ir neduok dieve pamatys kad tu stabtelejai snektelt prie tu kas ruko. Tai busi pats blogiausias darbuotojas, reiskia stovi nieko nedirbi. Vienu zodziu darbuotojas ten prilygsta negrui kuris dirba plantacijoje.

[Prekybos centras] man padejo suprasti koks esu laimingas ten nebedirbdamas

Vadovai

Bet jei direktoriumi tampa gyvunas (pvz.: kiaule) – tai ir darbo stilius kiauliskas. Kiek pamenu [prekybos centrui] kazkada vadovavo tokia [vardas], na tikra kiaule viskuom: isvaizda, darbo stiliumi: nieko nemokejo, nesuprato, o knisosi visur ir save tik gyre.

kaip atvaziuoja i musu parduotuve padaro toki pati chaosa, dirbom ramiai kol siaubune [pavardė] atostogavo, grizus padare susirinkima, nes vel pasikeite direktore, ir ka jus manot, mosikuoja su ranka per gera vieta ir rekia, kad jai viskas p….ui, kad jinai nieko nebijo ir todel daro ka nori, nes valdzia darbuotojais netiki, o tiki ja.

Apsaugok viešpatie šitą prakeiktą skylę, [vardas] – vadinamą direktorę, kuri visiškai kiaura, nes neiškiša nosies iš kabineto ir nevaldo padėties parduotuvėj ir tas jos pavaduotojas, o ypatongai tą bjaurybę storulę amžinai prakaitu smirdinčią. Ji tupi už dėžių sandėly ir klauso kas ką kalba, o paskui bėga pas “direktorę” ir dar padvigubinus plepa nesąmones.

nes pas mus [prekybos centre] ji [vadovė] klauso tik tai ka nori girdeti ir is tu kuriuos nori klausyti (klauso tik tu kurie jai lenda i subine atsiprasant), tokios direktores, kuri taip bandytu skaudinti, izeidineti ir t.t. ten dirbancius zmones, pas mus dar nebuvo. Ji nemoka bendrauti, net isklausyti kas jai sakoma nemoka. Nera nei vieno darbuotojo (isskyrus tuos subinlaizius) kuriam ji patiktu, visi i darba eina kaip i pragara.

Apie vadibinke [vardas] galiu pasakyti, kad tai didele boba su kiausais. Bet kokias prekias kai jai sauna i galva liepia kraut kituose skyriuose, vagia, kai savaitgaliais direktores nebuna ir kavute geria, net nepietaudavo su darbuotojais, pasikelusi lb.

zodziu truksta, direktore [vardas pavardė] vaiksto kaip pelkiu Vanda, su darbuotojais pakalbet kaip zmogus nemoka burbuliuoja kazka sau nesuprasi, net nesisveikina, atsikrate senu darbuotoju susirinko savo kolektyva subinlaiziu, pati ten kazin kokiais neaiskiais rysiais pagarsejusi net i darba ateina juodasikniai ieskot

[Prekybos centras], ne katastrofa o tiesiog kazkoks Kosmaras! Direktore [vardas] niekada nebuna geros nuotaikos. jai taip pat reikia vadovaut gestapui. Tereikia tik paklausyt koks jos leksikonas! jai nieko nereiskia nusikeikt arba prieit prie darbuotoju ir sakyt – tarp musu yra kale! ar tai normalu. ar taip vadove turi bendraut su pavaldiniais!

nera baisesniu zmoniu kurie nemoka elgtis parduotuvej atrodo kad atejo ganibalai, laukiniu gauja. dirike skirsto atlygimus kaip nekeista pagal snuki tiksliau veido konturai neatitinka jos reikalavimu daugiau minimumo negausi. viena men. darbuotojas gauna 700lt kita men 1.900lt kaip jums tokie pokyčiai.

o atvaziuoja atsiprasant profke baiges ir per svogeri karjera padares buliukas garbanotas vos ne kaip ant kurvos vidury sales pradeda staugti be laba dena ir viso gero.

vagilka, aferiste, keikune, smirde……. o taip smirde…. uz tai, kad valytoja sugebejo pasakyti, kaip ji smirdi, buvo ismesta is darbo…. o kiek asaru praliejo zmogus, kad isgirdo karcia teisybe… aciu dievui, po to praustis pradejo….

Negana to kad esi pats ir krovėjas, ir salės darbuotojas, valytojas, kasininkas – bet tik ne žmogus. požiūris į darbininką 0. <…> regijoninis direktirius ponas [vardas], net labas praeidamas negali pasakyti darbuotojams. O jie kaip arkliai pluša kaip sau. Labai įdomu ar mūsų tikrai visi vadovai yra tokie neišauklėti, kiaulė pro šalį praeidama ir tą pasako kriukt.

Dar neteko bendrauti su tokia degradavusia direktore, taip, degradavusia, tiesiogine to zodzio prasme…. kai zmogus kiekviena diena i darba ateina su besikratanciom rankom ir kvapu tai jau yra degradavimas. Na ir tai kad darbo metu megsta atsipalaiduoti manau niekam nepaslaptis, nes tai ir nera slepiama.

blogiausia ka pamenu buvo mano vadove. Ji tikra isterike, jei pastoviai atrodo, jog as nieko nedirbu (nors plusau iki prakaito), grasindavo atleidimais, ne minutei neleisdavo pailseti. Negana to, pastoviai dirbdavau virsvalandzius iki vidurnakcio. Kai panorau iseiti, pradejo grasinti, nuolat ,,pamesdavo” mano prasyma atleisti is darbo (taip prireike vieno menesio kol paleido). Dar dirban elgdavosi kaip su suniu, pvz. sandelyje (kur pirkejai nemato), jei noredavo man duoti koki daikta, tai jo niekada neduodavo i rankas, o tiesiog numesdavo man prie koju

mes verkiam dabar. Nors vieno darbuotojo paklausk apie dirike, tai tokios kales dar si parduotuve nemate. ji nekencia darbuotoju, jai visi debilai, nevalos ir tinginiai. Apie pasisveikinima net kalbos nera. Sypsenos jos veide dar nieks nemate, algas ir taip mazas nukarpe. jos pasakymas del manes galit visi iseit. <…> O kaip reke ant kasininkes pri zmoniu ta apsiverke ir isejo.

paimkim kad ir vedejos, ar nejuokinga kad moteris melzusi karves atejo dirbti i [prekybos centrą] ir is karto tapo vedeja? pati is jos piena pirkdavau!

Ar būtumėt laimingas, jei atėjęs į darbą jaustumėte psichologinį terorą (kito apibūdinimo nerandu). Pardavėjos yra apšaukiamos necenzūriniais žodžiais, kišamasi į asmeninį (netgi intymų) gyvenimą. <…> Akivaizdžiai susireikšminusi moteris, kuriai reikėtų dirbti kalėjimo prižiūrėtoja, o ne vedėja.

pastaruoju metu ten tikrai kazkas ne taip, net nemalonu uzeiti. Itampa jauciasi jau izengus i prekybos sale. Darbuotojai bijo akiu pakelti i zmones, ju akyse baime ir susikaustymas. Girdejau, keitesi parduotuves direktore, nejaugi tai jos “nuopelnas” del tokios atmosferos? Kaip zmonems dirbti tokioje aplinkoje? O kaip jaustis pirkejui?

įsidėmėkėt [prekybos centro] vadovai nežmones, jei nežino kas yra: 1.žmogiškumas, 2.meilė, 3.supratingumas. p.s jie neturi vaikų ir nesupranta gyvenimo džiaugas. (tai senmergių kontora —-> senų mergų, kuriuos mėgsta kitus draskyti —–> girdi tai tau, tu perskaičius suprasi, nes aš tave pažįstu)

Na teko dirbti [prekybos centre], kur direktore neisaukleta, erogantiska, kas antras zodis -keiksmazodis. Va ten tai baisuokle. Bet kai isejau is darbo, suzinojau, jog baltaruse. Tai nesistebiu, kad taip elgesi. I Sibira ja pirmu traukiniu……

direktoriai [vardas] dirbt tik kiaulidei inai vertina zmogu ne pagal darba o pagal simpatija patinka zmogus mokesiu nors jis ir nevertas tos algos, o kurie stengiasi dirbt jie blogiausi, labai gerai kad ji dingo is [prekybos centro], mes to labai dziaugemes ir linkim kad is jos pasiticiotu kas nors kaip ji is darbininku, ir dar linkim ko blogiausio kas yra siam gyvenime, susimastik kiaulyte.

Darbo sąlygos + Vadovai

[Prekybos centre] dirbau metus, bet tai buvo tikrai pragariski metai, <…> ten sales darbuotojai daro kroviku ir net valytoju darbus, dienomis smegenis spaudzia direktore [vardas] ir varineja is kampo i kampa pati nezinodama ko reikia, is paskos laksto vadibininke [vardas] ir irgi rekia ka cia darai, o as sakau direktore lepie, na jos ten tikreusei kaip susitarusios, dviesie zaidzia kazkoki manjakiska zaidima, maciau net kai viena karta i bendradarbi sulciu poka sandely paleido, ir liepe eit ir uz ji susimoket, lekiau is darbo del to kad pietavau kaip priklauso valanda, darbuotoju pietus ten buna mazdaug 15 min, jei nespeji, gali atimt lekste ir ismest maista, parukyt ar i toaleta iseidavau tik kai vadybininke buvo uzsiemusi, o direktore darba baigdavo. Moteriskes tai isvis ten kasdien apsiverkusios sededavo, <…> beje dar [prekybos centro] virtuveje veisesi ziurkes, o sandely balandziai.

parduotuvių direktoriai labiausiai dreba dėl savo šiknų tai pardavėjoms ant galvų lipa gąsdindami, kad algas sumažins, kad kitus darbutojus priims dirbti, kurie norės dirbti, nes atseit dabar už durų šimtai laukia. tik įdomu, ar ilgai, ar nereiks vėl darbuotojų su žiburiu ieškoti?

[Prekybos centre] dedasi tikrai baisus dalykai atejus naujai direktoriai. Tokio nesugebejimo dirbti savo darbo dar nesu mates. Kaip antai kasininkes dirba labai sunkiai aptarnauja zmoniu per diena nuo 3oo iki 500 uz kiekviena klaida turi padengti nuostolius is savo kisenes, uz minusa kasoje joms nuskaiciuojama is algos jai kasoje plius 3lt jos gauna baudos taskus Surinkusios tam tikra tasku skaiciu moka taipat baudas.

Apsurdas, virsvalandziai, amzinas nepasitenkimas darbuotojais, metymas nuo vienos darbo vietos prie kitos ir daug visokiu kitokiu niuriu niuansu. Ten gali dirbti tik arba ypatingai psichologiskai stiprus zmones, arba tie kurie moka be muilo landzioti ten, kur net sunys nosies nekisa…

pasake kad jei as pasinaudosiu sau priklausancia pertraukele, tai ji man sumazins atlyginima. <…> valdzia tik reiskia kad mes privalome dirbt ir nesvarbu, kad salygos nezmoniskos, o kai pasakai kad nori eiti i tualeta, tai pasiulo palaukti darbo pabaigos. pati ten siuo metu dirbu, o neisenu, nes laukiuosi… uzjauciu pati save ir visus ten dirbancius.

[Prekybos centre] bardakas. viena pamainos virsininke rekia kaip isprotejus, o jai padeda jos dukra kuri dirba priemeja. kasininkes varo po 15 val. keturias dienas ir niekam galvos neskauda del to. atostogu neleidzia tik valdzia gali eit atostogaut i puse metu du kart o darbuotojai tegul aria kaip kvailiai.

susirgt negalima, nes grasina atleist is darbo. dirbt liepe nuo iki…. isleidzia atuostogu tai dar reikia ateit sestadieni ir sekmadieni dirbt, tai kokios cia atostogos???? siap visa diena ant koju, sedi kosoj tai ir dar krauni 2 skirius!!! o jej spesi popietaut be triuksmo kokia 5 val, tai skaityk, kad pasiseke!! rekia ant darbotuoju viduri sales! ar imanoma dirbt 6 dienas po 14 val ir 2 dienas namie but???

Klaiku. Prekiu vadove [vardas] visiskai nesiskaito su pardavejom, saukia, izeidineja, nelisi jai i sikna – meta is darbo, o po to dar ilgai apkalbineja su kitom pardavejom! Sumazino etatus, dirba visos po 0.75 etato, pardavejai uzkrauna po 3 skyrius, aisku ir pirkejai nepatenkinti kai reikia pusvalandi laukt kol kazkas mesos gabala pasvers… Daug kas iseina menesi isdirbes. Kai pasako kad nori iseit, vadove uzsipuola – sako kad geriau nieko nerasi, darbo negausi, pinigu neturesi, eik lauk, tukstantis norinciu…

direktore [pavardė] nebezino kaip begazdinti darbuotojus. Dabar jau sugalvojo, kad ir valgyti ir rukyti, taip pat ir i tualeta eiti reikia pagal grafika. Uz bet koki nusizengima grasina sumazinti alga, atitinkamai nuo 50-100 lt, pzv uz tai kad per ilgai uzsibuni tualete. Tai ar cia normalu? Berods grizta lageriu laikai.

Deja gyvenime teko susidurt ir su [prekybos centro] direktore ir su [prekybos centro], abi dar tos mertishes, gali atsistojus saleje perkeju akiwaizdoja isvadint tave kekse vien del to, kd esi nesusirisus plauku, dirbau tikrai sunku darba, nors buwau sales darbuotoja taciau tj neatleido nuo valytojos ir krovejo darbo. Du menesiai praleisti [prekybos centre] siaubingiausi mano gyvenime.

[Prekybos centras] dirba antisanitarinemis salygomis, ja reikia uzdaryti, nieko ten zmones nepirkit, nes tarakonu tenai pilna ir parsinesit ju i namus, matyt cia nuo direktores, nes ji labai smirda, miela direktore praustis reikia

ariam kaip sunys dirbam po 16-17 val per diena, ateiti turi pries 7.3, o jei 5 min veluoji uzsitrauki nemalonumu. valdziai kaip uzplaukia, tai pasakyta yra siandien valgyti negausit, kaip dirbat taip ir valgot. nors jie nesupranta kad mes ariam o jie tik pasedi paaiskina ka daryti ka ne ir iseina 5 valanda namo. ar tai teisybe. neveltui posakis yra – sotus alkano neatjaucia.

neduok tu dieve, juodas zmoniu isnaudojimas, administracija zemiausio lygio, direktore tik 12 klasiu baigusi ir priemusi visas savo drauges ir gimines i geras vietas, ir motinele net dirba virtuveje, <…> ten merginos ir nevaisingos gali palikti, jiems dzin, kad tiek sunkiai reikia kelt, <…> direktore tokia pasikelusi, kad net su darbuotojais nesisveikina, o pamainos virsininkai, tai visai patyliu, <…> viena darbuotoja nesa rozes direktorei, tai alga 1000 litu, o kiti tegauna 800, tai kur teisybe

Zmones ne vergai kad [prekybos centre] dirbtu uz tris! <…> dirbti neimanoma nes nera laiko kada pavalgyt o jau nekalbu apie rukyma! vadove kabinasi prie visu darbuotoju kad neimanoma dirbti o jau ir taip visada is darbo laiku neiseisi dirbi virsvalandzius ir niekas uz tai nemoka! <…> dirba zmones maziausiai po 15-18 valandu ir niekas neatsizvelgia i darbo grafikus ir tai kad darbuotojai ir turi seimas ir asmenini gyvenima!

Gavau darbe trauma. Pamuse stipriai kojos, slaunies raumeny, skausmas nezmoniskas, taciau liepe dirbt toliau nors ir labai skaudejo. Issoko diedelis gumbas, per laika labai istino, nebepaejau, pradejo skaudet nezmoniskai. Sako baigsi darba, galesi eit namo. <…> Pamate administratore kad noriu issikviesti greitaja is savo mobilaus. Pradejo kelti triuksma, neleido ir grasino. Esant pastate neleido kviestis greitosios. Ir jokios greitosius prie paradiniu duru. <…> Ligonineje uzdejo gipsa. <…> Man lovos rezimas, o kita diena jau simta syk skambina ir issitempia y darba aiskintis, nors man skauda ir negalima vaikscioti. Darbe liepe pasirasyti popierius… Grasino… <…>

O ka jau kalbet apie tai jeigu tavo kasoj trukumas yra, siaubas kaip apsauks. tokiu moralu atsiklausysi, kad ausys nuleibs, o kaip tu trukumu nebus, jei tris dienas dirbi ir tik viena laisva, visgi darbas su pinigais. Paskutinis lasas buvo tada kai administratore dave valiklius, kempine ir kibireli liepe nusveist kasas taip kad blizgetu. Tai ar jus isivaizduojat? baigi darba puse venuolikos, o grysti dvylikta.. aisku uz virsvalandzius niekas nemoka. <…> Ten didziausias katorga

tikras kosmaras. dirbti neimanoma. alga minimumas o atskaiciuoja dar is to biedno minimumo, tai lieka isvis kapeikos. pensininkai pensijos daugiau gauna nei darbuotojas [prekybos centre]. vadove [vardas pavardė] negailestinga ragana moka tik rekaut ir lakstyt atkisus nagus. darbuotojai dirba be pertrauku. esi kasininke, bet neapsiriboji tik darbu kasoje – reikia ir uz valytoja padirbt ir uz sales darbuotoja ir uz krovika. valdzia nuolat randa minusus kasoje, ir visoje parduotuveje, todel tuos minusus ne kam kitam o kasininkem ir reikia padengt is savo ubagiskos algos.

O vienos paneles neisleido is darbo i jos pacios vestuvias, pasake, kad jai poxui, ir pagrasino, kad atleis. Ta isvare, istekejo, o kita diena vare i darba, nors jei turejo duoti 3 laisvas dienas, bet aciu Dievui isejo is to beprotnamio. Tokio direktores nesiskaitymo su darbuotojais dar niekur nemaciau.

Ir [prekybos tinklas] vienintelis tinklas, kuris savo darbuotojais dalinasi kaip prostitutem, net neklausia, ar tau bus patogu, atsidaro nauja parduotuve, ir siuncia visus dirbti, teko is Panevezio ir i Kauno baze vazineti, bet netklause ar tu nori, ir ar gali.

dar tokio barako niekur nemaciau. vietoj priklausanciu 8 darbo valandu dirbi po 10-12, ir taip 6 dienas per savaite, buna per iseigine ispuola invenorizacija, tai eini ir nakti skaiciuoji, pora valandu pamiegi ir vel dirbti. direktore [vardas pavardė] visiskai neturi smegenu, vaiko darbuotojus, nuimineja nuo atlyginimu ir atleidzia darbuotojus is darbo be priezasties. <…> laimei neislaike mano nervai ir perejau i [kitą prekybos tinklą], ten atlyginimas dvigubai didesnis ir darbo zymiai maziau, pasijauciau tikru zmogumi

Nėštumas

lengvatos nescioms darbuotojoms netaikomos. vadove nemato reikalo nei valandu trumpint nei kruvio mazint. sunkumu kilnojimas jos akimis yra sveikatingas ir visiskai normalus reiskinys. tai apie kokius tada vaikus galima galvot? tokiom salygom dirbant butu keista jei neivyktu persileidimas.

kai stojo vadovaut pardavėja iš pieno skyriaus tai baisiau nebūna. Kai sužinojo, kad laukiuosi, numušė algą, neva už skyriaus rezultatus, žioma, kaip tyčia iš tų mėnesių dekretinės skaičiavosi, praradau daug pinigų, <…> sugebėjo net į darbą iškviest, prekių išsikraut, nors tuo metu turėjau nedarbingumo lapelį ir buvau 6 mėn nėščia

[Prekybos centras] laikosi nesciuju saskaita. <…> Darbuotoja pas mus nieko negali, ji jokiu teisiu neturi. nesvarbu, kad ji nescia. jokiu apribojimu nera. ari, tampai vos patempiamas dezes.. atejus nuo 10 val. nezinai nuo kurio galo pradet dirbt – kalnai darbu. duonos priveza tiek, tarytum tai butu zmonijai paskutine vakariene. <…> As tikrai nezadu pratylet. bus apskusta sita [prekybos centras] visur kur tik imanoma. praradau vaika 23 nestumo savaite. aisku nuo ko – nuo darbo nuo ko gi dar.

varineja visur, o uz papildoma darba nesumoka. darbo metu duoda kelis darbus is karto pvz tu prekiauk savo konditerijos sk, bet tuo paciu metu sulakstyk ir i mesos skyriu pardavinek. dar man uzrase, kad priklauso man karta i savaite isvalyt visa alkoholio skyriu, lentynas jame, dulketus butelius. o tai cia ar valytojos ar pardavejos darbas? ir mokedavo visiska minimuma. tikru tikriausia katorga. pritariu. jokio gailescio darbuotojams, o as tada dar buvau nescia, bet vistiek liepdavo tampyt dezes su mesomis, nors nesciai tai negalima sunkumu tampyt. todel perileidau, praradau vaika ir i katorga daugiau negrizau. be to pirmadieniais nebudavo kepejos Mantingos bulkutems iskept, tai duodavo man kept. kepi tas bandeles, o tuopat metu begi i kita skyriu zmogui mesos idet. ir taip lakstai. vartai kepamas bandeles, kad tik nesudegtu ir vis begioji is skyriaus i skyriu.

kaip suzinojo kad laukiuosi [prekybos centro] direktore visaip stengesi kad iseiciau is darbo o kaip tvarkiausi dokumentus jau po dekreto del pavardes pakeitimo tai isvis gerai issireiske tipo as atnesiau nestumo pazyma dar nebudama nescia taip iseina siais laikais jos manymu nereikia vaiko nesiot devynis menesius isvis be jokio supratimo

noriu pasakyti [pavardė] is [prekybos centro] kad pagimdziau sveika sunu. nes tu kazkada palinkejai kad daunas gimtu. tai vat moterele atsimink kad lazda turi du galus

Apsauginiai

na o apsaugos vaikinai tai truksta zodzio pav [vardas] nutukes kai kiaule ant kasininkiu rekia pagarbos ne galetu aps virsininkas i tai atkreipt demesi be to priekabiauja sulo myletis ir tap toliau ka jus i tai

<…> pamatė kad Jūsų apsaugos darbuotojas čiupinėja tokiai vienai darbuotojai (iš aprangos sprendžiant, kad ji ne pardavėja) už minkštos vietos. Ir tai vyksta dienos metu, prie kitų dirbančiųjų.

kokia teise turi apsaugos darbuotojas, komentuoti kokius paketus as naudoju, jo pareiga pazymeti o toliau ne jo reikalas. na uz tai as jam gerai atsikirtau po to mano kasa buvo skaiciuojama auditores 2 dienas is eiles. <…> iseidama uzsukau pas apsauga pasisakyti kad buvau trumpam uzbegus ir jau iseinu. apsaugos darbuotojas tas pats kur komentavo kazkada mano paketus, paklause ar moki ciulpt? norejau as jam atsikirst bet apsisukau ir nuejau. cia toks jo kabinimo budas? ar antipatijas taip isreiskia?

Kaip turi reaguoti moteris, kasininke, kai pirkejas vyras pirkdamas pas ja termosa ir kai kasininke atkreipia jo demesi i tai, kad preke brokota ja reikia pakeisti, isgirsta – kad tu su savo [prekybos centru] sudegtum, o salia stovi apsaugos darbuotojas ir atseit nieko nemato? o tai gi yra tesioginis grasinimas! galiu pasakyt tik viena – krize krizej, o ateis tokie laikai, kad i [prekybos centrą] niekas neis dirbt, nes geras darbdavys turi rupintis nors savo darbuotoju saugumu.

Labai baisus dirba apsauginis [prekybos centre] [vardas], ne tik prie padoriu pirkeju kabinejasi, apvagint nori, nors nieko dar nepavoge zmogus, bet gal dar vogs, moteriskei atejus su vaiku apsipirkt ir vaikuciui kazka prie cipsu beziurinejant jau jis prileke ir vos ne uz rankos griebs kad kazka vagia, nors mama salia, dar jis ir su kasininkem labai bjauriai elgiasi, ne viena karta maciau kaip prie tokios mazytes kabinejosi, as tave is darbo ismesiu, ir kai buna zmoniu eiles, visi apsipirkt nori, jis atsistojes su vyr kasininke kasa skaiciuoja, ir keikiasi visaip visi zmones jam “vagys bl…na…”

[prekybos centro] apsauga mane uzsipuole uz tai kad esu gotas tai sumuso ir susparde.

Supratingumo iš pirkėjų prašymas

Daug metu jau dirbu [prekybos centre], visko macius, bet ligi siolei labiausiai skaudina pirkeju elgesys su mumis, darbuotojais. Kodel, dirbancius [prekybos centre], turi nelaikyti zmogumi? Kodel del neatitinkancios kainos, mane turi iskolioti, izeidineti? Kada ateis tokie laikai, kada pirkejai supras, kad kasininkai irgi zmones, kad ir valgyt nori, ir i tualeta, ir, kad nereikia lipt ant galvos metant krepseli prekiu ir saukiant “niekur tu neisi is kasos, aptarnauk mane!” Pirkejai, susimastykit apie savo elgesi parduotuvese!!!! Ir nereiks tada bambeti, kad mes nemandagios. Juk visi zinom posaki: kaip sauksi, taip ir atsilieps.

dirbau [prekybos centre] ir tikrai ten is darbuotojo saiposi kas ne tingi. Pirmenybe teiksiu pirkejams, nebukite tokie ziaurus, neissidirbinekite is darbuotojo, jam ir taip galva prikimsta visokiu nurodymu, tiek valandu ne darbo, o arimo. Ateina babulyte ir iesko galiojimu, gal netycia nepastebejo pardaveja, o tada prasideda…. issilieja, apsaukia visokiais zodziais ir iseina, o tu zmogeli turi viska is kart pamirsti, ir jau sypsotis kitam pirkejui, nes neduok Dieve nepatiks ir kitam… Mielieji bukime supratingesni, juk viska galima isspresti taikiai.

Dauguma žmonių džiaugiasi kai kasininkė pervargusi suklysta perdavusi grąžą ir niekada tau nepasakys, kad per daug atidavei, o juk vakare ji iš savo vargano atlyginimo tą minusą atidavinėja! Nėr šiais laikais gerų žmonių. Kol nedirbau, negalvojau taip, o dabar negaliu žiūrėti į tuos visus kiaules, kurie tik moka ateit ir ant tavęs išsirėkt. Kasininkė – kaip kempinė, turi viską sugerti.

dar 100lt nuima jei neatitinki klientu aptarnavimo standartu! o kad atitiktum standartus turi pasisveikinti su klientu, nusisypsoti klientui, uzkalbinti klienta, ziureti i akis klientui, palinketi klientui geros dienos, padekoti klientui it t.t. ir t.t. vemt vercia mane ta [prekybos centras], o kur dar zmones prisimasto visokiu nesamoniu – tai jam i maiseli salotas idek, tai maisiuka paduok, tai visas akcijas ir kainas mintinai zinok, kai pati alpsti kasoj nevalgius nuo ryto!

ar tiesa, kad kasininkai kasose sėdi su pampersais? <…> Na tikrai ne su pampersais, kad kenciam kai norim tai tiesa. Nes kai eiles zmoniu, pabandyk tu zmogau uzsidaryt kasa. Buna, kad net akis grauzia kaip nori i tulika, o negali iseit.. Nes jei tik pagaliau siaip ne taip uzsidari kasa, jau begsi ir.. atisiras koks “mielas pirkejas”, kuris apstaugs tave, kad nedirbi, davai aptarnauk ir pan. Kai pagalvoji, kiek, jus, mums darbuotojams sugadinat nervu, siaubas.. Jokios uzuojautos, supratimo, kad ir mes zmones, kad ir mes valgyt norim ir pan… Pagalvokit patys, kaip mums sypsotis, maloniai aptarnaut jus, kai esi is visu pusiu apstaugiama, ir jus, ir darbdaviai, nelaikot musu dirbanciu [prekybos centruose], zmonemis. Direktoriai, pirkejai! Pabandykit prisimint, kada esat pasakes gera zodi kasininkei?

Jeigu dar maža – galit pasiskaityti straipsnį (2007 m.) „Vergijos vardas – „Maxima“.

Ką manau apie visus šiuos skundus? Galiu tik pakartoti, ką rašiau anksčiau: Atsitiktinis paverkšlenimas beribėje interneto erdvėje yra beprasmis, skundų svetainė apie visus Lietuvos darbdavius, kurioje rašo bet kas, bet ką ir bet kaip, niekada nesulauks pakankamo dėmesio ir rimto vertinimo. Tik kryptingos pastangos gali duoti vaisių. Taigi, gerbiami prekybos centrų darbuotojai, jeigu norite, kad jus kas nors išgirstų, pradėkite rašyti tvarkingus ir nuoseklius tinklaraščius (blogus). Ir, beje, gramatikos taisyklių laikymasis tikrai nėra baisesnis dalykas už prekybos salėje ant jūsų staugiantį parduotuvės direktorių – vartokite lietuvių kalbą drąsiai.

::

Pagrindinis straipsnių ciklas „Prekybos tinklai: dideli, pikti ir kanda, bet mes juos labai mylime“: 1 dalis :: 2 dalis :: 3 dalis :: 4 dalis :: 5 dalis :: 6 dalis :: 7 dalis

Nuotraukoje – kapas Adutiškio kapinėse (Švenčionių raj.)

Sveiki, gyvieji. Vėlinių proga nusprendžiau parašyti apie mirusiųjų atminimą. Nuotrauka viršuje neatitinka šio straipsnio temos: ne apie kapines aš šiandien, bet apie žuvusiųjų atminimą pakelėse.

Lietuvoje pilnos pakelės gėlių krepšelių, kryžių ar net paminklų, o pastarosiomis dienomis šie memorialai skęsta žvakių šviesoje lyg tikros kapinės. Kodėl norima įamžinti žmogaus žūties vietą? Manoma, jog būtent mirties vietoje žmogaus siela palieka kūną, žūties vieta tapatinama su riba, ties kuria artimasis paliko šį pasaulį. Todėl daugelį (bet ne visus) artimojo žūties vieta natūraliai traukia, žmonės intuityviai žūties vietą sieja su kapu. Žūties vieta dažnai net ir prižiūrima kaip tikras kapas: padedama naujų gėlių, bent kartą per metus uždegamos žvakutės.

Tačiau žūties vietų įamžinimas susijęs su keliomis negerovėmis.

Pirma negerovė: pagarba neaišku kam. Mirusieji turėtų būti pagerbiami tik laidojimo vietose – kapinėse. Kapas yra mirusiojo pakišimo po velėna vieta (politiškai korektiškas terminas – amžinojo poilsio vieta), vieta, kurioje paliekamas žmogaus fizinis pavidalas – kūnas, vieta, kurioje paskutinįsyk atsisveikinama su mirusiuoju.

Žūties vieta gerbiama neva dėl to, kad ten žmogaus siela palieka kūną. Bet jeigu tikite religiniais paistalais, turėtumėte žinoti, kad siela yra nemirtinga – miršta tik kūnas, siela lieka gyva amžiams. Tad koks skirtumas, kurioje vietoje siela atsiskyrė nuo kūno, svarbu tai, kurioje vietoje yra palaidojamas pats kūnas. Žmogaus kūną juk dažnai pažįstame geriau nei jo sielą…

Antra negerovė: nelogiškas žūties sureikšminimas. Jeigu jau įamžinamos vietos, kuriose siela atsiskiria nuo kūno, reikia tai daryti nuosekliai. Kodėl kryžiai ir paminklai nestatomi ant lovų, jei žmogus mirė gulėdamas lovoje savo namuose? (Ar statomi, tik aš nežinau tokios tradicijos?) Kodėl nestatomi gėlių krepšeliai ir nedegamos žvakutės ligoninėse, ypač – reanimacijos palatose? Kodėl juodais kaspinėliais nepuošiami greitosios medicinos pagalbos automobiliai? Šiose vietose miršta daug daugiau žmonių nei kelyje ar pakelėje.

Na gerai, tarkim, aukščiau paminėti atvejai yra arba natūralios, arba tikėtinos/planuotos, arba lėtos mirties, o žūtis autoavarijoje yra staigi ir netikėta. Tačiau žūti galima ir savo namuose, pavyzdžiui, užvirtus spintai ar nuskendus vonioje, bet nemanau, kad tokiu atveju konkreti buto/kambario vieta iškart tampa memorialu žuvusiajam.

Ir apskritai žūties sureikšminimas kitos formos mirties atžvilgiu yra nelogiškas: juk rezultatas tai toks pat. Arba įamžinam visas sielos atsiskyrimo nuo kūno vietas, arba nė vienos.

Trečia negerovė: pavojus eismo saugumui. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad kryžiai, gėlės ir žvakės pakelėse priverčia vairuotojus susimąstyti, kas jų laukia, jei vairuos nesaugiai, ir taip pasitarnauja eismo saugumui. Tačiau tokie pašaliniai objektai pakelėse blaško vairuotojų dėmesį ir bet kada gali tapti naujos avarijos priežastimi. Pagrindiniuose šalies keliuose vairuotojai ir taip yra „gąsdinami“ oficialiai: pavojingiausiuose kelių ruožuose stovi ryškūs stendai, kuriuose reguliariai atnaujinamos žinios apie tame kelyje žuvusių ir sužalotų žmonių skaičių.

Dar didesnį pavojų nei gėlytės ir žvakutės kelia žuvusiųjų atminimui pakelėse pastatyti paminkliniai akmenys: nuo kelio nulėkus automobiliui ir atsitrenkus į tokį akmenį pasekmės gali būti skaudžios.

Ketvirta negerovė: tai nelegalu. Kryžiai ir paminklai pakelėse ne tik kenkia eismo saugumui – tai paprasčiausiai yra nelegaliai pastatyti objektai. Šiuo metu valstybei priklausančioje kelio juostoje, kurios plotis siekia 18-39 metrus, negali būti jokių statinių ar konstrukcijų. Tai numato Lietuvos Respublikos kelių įstatymas. Įstatyme teigiama, kad „už kelių priežiūrą atsakingi asmenys turi teisę <…> įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka šalinti savavališkai pastatytus objektus <…> kelyje, virš kelio, kelio juostoje ar kelio apsaugos zonoje – objekto savininko ar objektą įrengusių asmenų lėšomis, neatlyginant nuostolių, jeigu po rašytinio įspėjimo per mėnesį to jie nepadaro patys.“

Kol kas nepanašu, kad kelininkai būtų labai suinteresuoti kryžių laužymu ir paminklų vartymu – tokie objektai pakelėse vis dar stovi, nors vasarą jie trukdo pjauti žolę, o žiemą – valyti sniegą. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys kiek atlaidžiau žiūri į gėlių puokštes ir degančias žvakes, tačiau ir šie gedulo ženklai kelininkams prideda papildomo darbo: reikia surankioti nudžiūvusias gėles, sudegusių žvakių indelius.

Iškrypimo mastai. Dabar jau nieko nenustebinsi artimojo žūties vietoje pastatęs granitinį paminklą, tačiau visas fantazijas pranoksta paminklinis akmuo Širvintų rajone. Vienas durnius į savo bičiulio („prieštaringai vertinamo verslininko“) žūties vietą atrideno akmenuką: 1,8 metro aukščio ir beveik 20 tonų svorio. Akmuo į numatytą vietą buvo gabenamas 15 kilometrų, atgabenti ir pastatyti akmenį prireikė sunkiasvorės technikos ir dviejų kranų. Prie akmens pritvirtinta memorialinė lenta su labai „prasmingu“ tekstu, šalia pasodinti du ąžuoliukai, taip pat yra pasamdyti architektai, kurie prie akmens įrengs dar ir nedidelį skverelį. Beje, akmenį jau pašventino ir vietinis klebonas. Internautų žargonu, „žuvusiojo atminimo įamžinimas FAIL“.

Išvados. Žūties vietų įamžinimas yra nesąmonė. Pagerbti mirusiuosius reikia tam skirtoje vietoje – kapinėse. Paminklai, kryžiai, gėlės ir žvakės pakelėse verčia vairuotojus važinėti tarsi po kapines, o toks nuolatinis mirties priminimas psichologiškai slegia. O jeigu jau turite nenumaldomą poreikį pagerbti autoavarijoje žuvusį artimąjį, tai galite padaryti tam skirtoje vietoje: 2003 m. aukščiausioje automagistralės Kaunas–Klaipėda vietoje Šilalės rajone pastatytas paminklinis aukuras visoms avarijų aukoms atminti – ten ir dekit žvakes.

Sovietų Sąjunga dar gyva ne tik daugelio žmonių galvose, ne tik aukso raidėmis išrašytame Stalino varde Maskvos metro ir ne tik Žaliojo tilto balvonuose Vilniuje. Sovietų Sąjunga visu gražumu auga ir plečiasi internete: šiai dienai iš viso yra registruota beveik 83 tūkstančiai interneto adresų su .su (Soviet Union) domenu – 8 kartus daugiau negu prieš pora metų.

Truputėlis istorijos. Šalies kodo aukščiausio lygio domenas (country code top-level domain, ccTLD) .su Sovietų Sąjungai buvo suteiktas 1990 m. rugsėjo 19 d., likus daugiau nei metams iki valstybės žlugimo (SSRS oficialiai nustojo egzistuoti 1991 m. gruodžio 26 d.). Dabartinį savo domeną .ru Rusija gavo 1994 m. (Lietuvai domenas .lt suteiktas 1992 m.), tačiau liko galioti ir .su domenas.

Šiai dienai (2009-10-31) registruota 82.908 interneto adresų su Sovietų Sąjungos domenu. Palyginimui, lygiai prieš dvejus metus (2007-10-31) tokių adresų tebuvo 10.229.

Interneto vardų sistemą reguliuojančios institucijos IANA (Internet Assigned Numbers Authority) ir ICANN (Internet Corporation for Assigned Names and Numbers) jau nuo 1992 m. .su domeną yra išbraukusios iš ISO 3166-1 sąrašo (tarptautinio standarto, naudojamo nurodyti pasaulio šalį dviejų raidžių kodu), o šiuo metu .su domeno oficialus statusas yra „palaipsniui likviduojamas“ („being phased out“). Tačiau domeno šalininkai, lobistai ir entuziastai ne tik sugebėjo išsaugoti ankstesnius interneto adresus su šiuo domenu, bet kasmet tokių adresų sąrašą vis plečia.

Kas palaiko .su domeno gyvybingumą?

Nostalgija. Nereikia būti užkietėjusiu komunistu, kad jaustum šiokią tokią nostalgiją savo vaikystės ar jaunystės laikams. Daugeliui smagu turėti savo asmeninę svetainę ar tinklaraštį su .su uodegėle. Verslininkai, savo įmonių svetaines internete įkūrę po .su stogeliu, taip pat tikisi palaikymo iš „senų gerų laikų“ besiilginčių pirkėjų. Naujienų, pramogų, pažinčių ir kitokio plauko portalai .su galiuką pasirinkę dėl smagumo, tačiau tas smagumas vis tiek susijęs su (sąmoningu ar nesąmoningu) praeities ilgesiu.

Politika. Akivaizdu, kad valstybės, iš pasaulio politinio žemėlapio išnykusios prieš 18 metų, internetinis domenas nebūtų galėjęs išlikti gyvybingas be aukštų valdžios institucijų leidimo. Už naujų interneto adresų registravimą su domenu .su atsakinga Rusijos institucija kuriam laikui buvo sustabdžiusi naujų adresų registravimą, paklusdama ICANN reikalavimams, tačiau nuo 2001 m. naujų interneto adresų su domenu .su registravimas yra laisvas. Vartotojų spaudimas ir lobizmas tiek Rusijos, tiek tarptautiniame lygmenyje leido išskirtinėmis rezervavimo teisėmis išsaugoti .su domeną.

Komercija. Pirmam įregistruoti gražiai skambantį interneto adresą ir vėliau jį parduoti už didesnę kainą yra populiarus verslas internete. Pavyzdžiui, prieš pusantrų metų paskelbtame straipsnyje rašoma, kad vienas asmuo yra įregistravęs tokius adresus kaip ussr.su, kgb.su, stalin.su, kremlin.su, ir bando juos parduoti po 30.000 JAV dolerių (su galimybe derėtis dėl kainos). Šiuo metu ussr.su ir kgb.su puslapiai yra nepasiekiami („403 Forbidden“), stalin.su yra svetainė apie Staliną, putin.su yra svetainė apie Putiną, lenin.su yra reklamos agentūros svetainė, o kremlin.su lankytojus automatiškai nukreipia į kremlin.ru – oficialią Rusijos Federacijos Prezidento svetainę (Putinas/Medvedevas tą adresą nusipirko?).

Kvailumas. Pastarasis veiksnys susijęs su visais aukščiau išvardintaisiais. Interneto adresų su domenu .su registracijos bumas yra ir mados dalykas, kai bandos jausmo vedami internautai registruoja naujus adresus vien dėl jų galūnės. Pavyzdžiui, smulkus autoservisas Maskvoje turi adresą internete ford.su, o kai kas įsigyja adresą microsoft.su vien tam, kad galėtų susikurti lengvai įsimenamą el. pašto adresą.

Kas įsigyja interneto adresus su .su domenu?

96,29% interneto adresų su domenu .su registruoja Rusijos Federacijos piliečiai, antroje vietoje yra amerikiečiai – 1,26%. Lietuviai ir estai yra įregistravę po 0,01% tokių adresų, latviai – 0,06%. Visa lentelė

Jeigu netyčia esate vienas tų, kuriems „prie sovietų“ buvo geriau, ir norite turėti jūsų ideologiją atitinkantį interneto adresą, žinokite, kad būti prosovietu yra du kartus brangiau nei būti lietuviu. Adreso su domenu .su kaina 1 metams – 19,99 JAV dol. arba 600 Rusijos rublių. Čia maždaug 47-48 litai. WWW adresą su lietuvišku domenu .lt galite įsigyti perpus pigiau – už 25 litus.

Ar dar ilgai gyvuos .su domenas?

(Tikriausiai) ne. Domeno ateitį lems dvi priešingos pozicijos: stiprus idėjinis palaikymas ir sveikas protas.

Domeną palaiko ne tik eilinių žmonių nostalgija sovietmečiui ar prosovietų svajonės, kad .su domenas virtualioje erdvėje suvienys buvusios SSRS tautas, – Sovietų Sąjungos idėja vienu ar kitu pavidalu yra propaguojama aukščiausiuose Rusijos valdžios sluoksniuose. Teisiškai Sovietų Sąjungos atžvilgiu Rusijos Federacija yra valstybė tęsėja (žiniasklaidoje dažniau pasitaiko netikslus terminas „valstybė – teisių perėmėja“), Rusija yra susigrąžinusi sovietinį himną, Vladimiras Putinas Sovietų Sąjungos žlugimą yra įvardijęs kaip didžiausią XX amžiaus geopolitinę katastrofą, Rusijoje organizuojami lyg iš kelių dešimtmečių senumo nuotraukų atgiję kariniai paradai, Maskvos metro nuo šių metų vasaros vėl garbinamas Stalinas. Visa tai tik stiprina vidutinio ruso nostalgiją sovietmečiui, kai valstybė buvo turtinga ir galinga, o visas pasaulis jos bijojo. Galima neabejoti, kad patys aukščiausi Rusijos politikai palaiko ir domeno .su naudojimo idėją.

Visgi nereikėtų pamiršti, kad realaus pagrindo valstybės kodo domenui – pačios valstybės – jau senokai nebėra, o išsaugoti domeną vien idėjiniu pagrindu gali būti sunku. Interneto vardų sistemą reguliuojančios institucijos vadovaujasi sveiku protu – nėra valstybės, vadinasi, negali būti ir aktyvaus domeno su tos valstybės kodu. Visa bėda ta, kad šios institucijos nėra visagalės ir negali priversti atitinkamų institucijų Rusijoje besąlygiškai vykdyti nurodymų. Domeno .su suspendavimui nėra techninių kliūčių, viską lemia politiniai sprendimai.

Mano nuomone, interneto adresai su domenu .su nėra pati saugiausia investicija: tarptautinių reguliavimo institucijų ir tarptautinės bendruomenės nusistatymas prieš šį domeną anksčiau ar vėliau gali paimti viršų, ir adresų savininkai bus priversti atsisveikinti su savo virtualiuoju turtu. Bet kokiuose tarptautiniuose standartuose (šiuo atveju ISO 3166) išimtys neturėtų būti toleruojamos, o šalies domenas be pačios šalies yra nei šis, nei tas.

Teisingumo dėlei vertėtų paminėti dar vieną faktą: .su domeno šalininkai pabrėžia, kad ir Jungtinė Karalystė nenaudoja jai pagal pagrindinį ISO 3166-1 sąrašą priskirto domeno .gb (Great Britain), bet yra pasirinkusi domeną .uk (United Kingdom). Tačiau esmė ta, kad Jungtinė Karalystė šiuo metu naudoja tik domeną .uk, o domeno .gb yra atsisakyta; Rusijos atveju yra naudojami abu domenai – .ru ir .su. Jeigu Rusija būtų priversta pasirinkti tik vieną domeną, savaime suprantama, tai būtų .ru, su kuriuo registruota 2,4 mln. interneto adresų – apie 30 kartų daugiau nei su .su domenu. Kad ir kaip žiūrėtum, Rusijos atvejis su dviem aktyviais valstybiniais domenais yra nepagrįstai didelė išimtis.

Galiausiai dar vienas faktas: įgyvendinus „didžiausią techninę permainą internete nuo jo išradimo prieš 40 metų“, Rusija pasiekė seniai siektą tikslą, ir jau nuo kitų metų internete turėtų atsirasti adresai su kirilica parašytu domenu .рф (Российская Федерация, Rusijos Federacija). Rusija tikriausiai netaptų pirmąja valstybe (iš nelotynišką abėcėlę naudojančių valstybių), turinčia šalies domeną nacionaline kalba, nes pageidavimus valstybinius domenus rašyti savais rašmenimis yra išreiškusios ir Bulgarija (.бг) bei Kinija (.中国). Tačiau tokiu atveju Rusija iš viso turėtų net tris aktyvius valstybinius domenus, o tai jau yra iškrypimas.

Apibendrinimas

Sovietų Sąjungos internetinis domenas .su yra aktyvus ir populiarėjantis, nors pati Sovietų Sąjunga kaip valstybė nebeegzistuoja jau 18 metų. Šis domenas yra išimtis tarptautiniuose ISO standartuose. Domeno gyvybingumą labiausiai palaiko žmonių nostalgija sovietinei imperijai ir politiniai sprendimai. Mano nuomonė: idėjine prasme .su domenas yra labai įdomus dalykas, bet sveiko proto labui jo reikia atsisakyti.

P.S. Kaip manote, jeigu Lietuva turėtų dar vieną valstybinį domeną – .ldk (Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė), ar lietuviai taptų labiau savimi pasitikintys, tolerantiškesni kitiems, galų gale – laimingesni?

Ne paslaptis, kad didelė visuomenės dalis norėtų, jog visos viešosios paslaugos būtų nemokamos. Ne paslaptis ir tai, kad visi žinome, jog nemokamų dalykų nebūna, o visos viešosios paslaugos yra finansuojamos mokesčių mokėtojų pinigais.

Tai, kad ne visi supranta valstybės finansų sistemą, biudžeto surinkimo ir perskirstymo schemas, yra tik viena problemos pusė. Be ekonominio aspekto, svarbus ir lingvistinis (semantinis): pati sąvoka „nemokamas“ ne tik iškraipo ekonomikos dėsnius, bet ir neskatina žmonių mąstyti ir suvokti reiškinių esmės. Nežymiai pakoregavus „mokamo“ ir „nemokamo“ sąvokas, galima pasiekti geresnį rezultatą.

Teoriniai dalykai

Sąvoką „mokamas“ keičiam į „mokamas tiesiogiai“. Tiesioginis mokėjimas yra tada, kai pinigai išleidžiami konkrečiai prekei ar paslaugai, paprastai tarp pinigų mokėjimo ir prekės/paslaugos gavimo esant neilgam laiko tarpui. Pavyzdžiui, parduotuvėje pakelį pieno jūs gaunate iškart, kai tik už jį susimokate, o apmokėdami sąskaitas už šildymą, mokate už per praėjusį mėnesį sunaudotą konkretų šilumos kiekį.

Sąvoką „nemokamas“ keičiam į „mokamas netiesiogiai“. Netiesioginis mokėjimas yra tada, kai pinigai iš pradžių yra surenkami į vieną bendrą sąskaitą (biudžetą), o po to paskirstomi atitinkamoms paslaugoms finansuoti. Bendri biudžetai geriausiu atveju būna skirti plačiai paslaugų grupei (pvz., Privalomojo sveikatos draudimo fondas), o ne konkrečiai paslaugai (pvz., nėra Inkstų echoskopijos fondo), taip pat iš visų mokesčių mokėtojų surinkti pinigai yra laikomi vienoje bendroje sąskaitoje (t.y. nėra individualių kaupiamųjų sąskaitų), ir paprastai tarp pinigų mokėjimo ir paslaugos gavimo praeina ilgas laiko tarpas (visą savo darbingą gyvenimą mokate mokesčius iš atlyginimo, o išėjus į pensiją iki pat mirties valstybė jums finansuoja profesinių ligų gydymą).

„Netiesioginio mokėjimo“ sąvoką dar pailiustruokime pavyzdžiu su aukštuoju mokslu. Tarkime mokydamasis universitete studentas aukštojo mokslo paslaugas gauna „nemokamai“, t.y. už studijas jam mokėti (tiesiogiai) nereikia. Tačiau visą savo gyvenimą už aukštąjį mokslą šis asmuo moka netiesiogiai. Būdamas vaikas ir paauglys jis „mokėjo“, negaudamas dalies prekių ir paslaugų, t.y. jo tėvai savo mokesčiais prisidėjo prie to, kad aukštajame moksle būtų „nemokamos“ vietos; jeigu šių mokesčių nebūtų buvę, tėvai, gaudami į rankas didesnius atlyginimus, būtų galėję labiau palepinti savo vaiką. Pats pradėjęs dirbti, dabartinis studentas savo mokesčiais išlaikys „nemokamas“ vietas universitetuose, užuot gavęs į rankas didesnį atlyginimą ir jį tiesiogiai leisdamas pagal savo poreikius. Vertinant visuomenės mastu, bet kuriuo laikotarpiu visų žmonių bendras finansinis praradimas, esant netiesioginio mokėjimo sistemai, yra lygus studentų mokamų studijų įmokų bendrai sumai, esant tiesioginio mokėjimo sistemai.

Pastaba. Netiesioginio mokėjimo sistemoje valstybės vykdomas biudžeto lėšų perskirstymas yra pridėtinės vertės nekuriantis procesas, tačiau mokesčių mokėtojams jis vis tiek kainuoja. Jeigu studentai už studijas mokėtų tik tiesiogiai, visų universitetų gaunama bendra pinigų suma būtų didesnė nei tuo atveju, kai tokio paties dydžio suma būtų surinkta mokesčių pavidalu ir perskirstyta universitetams, nes dalis surinktos sumos atitektų valstybininkų – pinigų skirstytojų – atlyginimams. Tačiau paprastumo dėlei laikykime, kad tiesioginio ir netiesioginio mokėjimų sistemos gali būti transformuojamos viena į kitą be papildomų praradimų.

Pavyzdžiai

Išsiaiškinę, kad „nemokami“ dalykai iš tikrųjų yra mokami, tik netiesiogiai, ir kad netiesioginį mokėjimą galima paversti į tiesioginį, ir atvirkščiai, panagrinėkime šių sąvokų semantinius ir neurolingvistinius aspektus.

Pavyzdžiui, turime tokią žmogaus nuomonę:

Aš nenoriu už sveikatos priežiūros paslaugas mokėti, noriu jas gauti nemokamai.

Net jeigu suvokiame, kad faktiškai žmogus vienokia ar kitokia forma už paslaugas moka, šis sakinys mums skamba visiškai logiškai. Bet kuris racionaliai mąstantis žmogus žino, kad gauti konkrečią prekę ar paslaugą už dyką jam yra naudingiau nei už ją mokėti.

Dažnai girdėdami tokias ir panašias frazes, mes pradedame ignoruoti žodžio „nemokamai“ absurdiškumą. Logiški ir, kalbėtojo atžvilgiu, racionalūs pasisakymai užmigdo klausytojų minties aštrumą, ir, net suvokdami ekonomikos dėsnius, tokius pasisakymus jie priima kaip normalius, nereikalaujančius papildomų paaiškinimų.

Visiškai kitokį atspalvį ankstesnė citata įgauna, kai sąvokas „mokamas“ ir „nemokamas“ pakeičiame tapačiomis sąvokomis, atitinkamai „mokamas tiesiogiai“ ir „mokamas netiesiogiai“. Dabar turime tokią žmogaus nuomonę:

Aš nenoriu už sveikatos priežiūros paslaugas mokėti tiesiogiai, noriu už jas mokėti netiesiogiai.

Dabar visas išsakytos minties svoris perkeliamas mokėjimo formai. Ankstesniu atveju dar lyg ir buvo galimybė rinktis „nemokamą“ alternatyvą, bet šiuo atveju aiškiai pripažįstama ekonominė tiesa, kad paslaugos yra mokamos, ir kalbėtojas tiesiog išreiškia preferenciją vienai mokėjimo formai.

Tačiau ši pakoreguota citata turi ir visiškai kitokį poveikį klausytojui. Šiuo atveju norisi išsakytą mintį kvestionuoti, t.y. suabejoti jos racionalumu, nes netiesioginio mokėjimo pranašumas prieš tiesioginį mokėjimą jau nebėra toks savaime suprantamas, kaip kad renkantis tarp „mokamo“ ir „nemokamo“.

Tai, kuris mokėjimo būdas ekonomiškai geresnis, yra atskiras klausimas (klasikinis ginčas tarp socialistų ir liberalų), ir šia tema daugiau nesiplėsiu. Ką norėjau įrodyti: šiek tiek patikslinus vartojamas sąvokas, atskleidžiama jų tikroji esmė, kuri savo ruožtu verčia giliau analizuoti iškeltas problemas, užuot iškart pasirinkus „racionaliau skambančią“ alternatyvą.

Įstatymai ir viešoji erdvė

Dar viena bėda yra ta, kad apie nemokamus dalykus kalbantys žmonės neprivalo jaustis klystantys, mat taip kalbėti jiems leidžia svarbiausias šalies įstatymas – Lietuvos Respublikos Konstitucija. Konstitucijoje žodis „nemokamai“ pavartotas tris kartus:

41 straipsnis

<…> Mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas. <…> Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas.

53 straipsnis

Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką. <…>

Tiesa, Konstitucijoje užuominomis įvardijami ir šaltiniai, iš kur randasi „nemokamos“ gėrybės:

127 straipsnis

<…> Valstybės biudžeto pajamos formuojamos iš mokesčių, privalomų mokėjimų, rinkliavų, pajamų iš valstybinio turto ir kitų įplaukų. Mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

Net pagrindiniame valstybės įstatyme vartojamas nelogiškas terminas „nemokamas“ atitolina žmones nuo ekonominės realybės ir iškreipia jų lūkesčius. Eilinis žmogelis yra įpratęs aukštąjį išsilavinimą ir sveikatos apsaugą gauti „nemokamai“ ir reikalauti aukštos šių paslaugų kokybės, tačiau tuo pat metu priešinasi valdžios sprendimams didinti mokesčius. Eilinio žmogelio mažoje galvelėje „mokesčiai“ ir „nemokamos paslaugos“ yra nesusiję dalykai.

Padėtį gali pakeisti korektiškų sąvokų vartojimas. Įstatymuose ir viešojoje erdvėje visose srityse, kurios susijusios su valstybės finansais ir viešosiomis paslaugomis, sąvoka „nemokamas“ turi būti uždrausta ir pakeista tapačia, bet ekonomiškai teisinga sąvoka „mokamas netiesiogiai“.

Kai kam gali atrodyti, kad galima vartoti ir sąvoką „apmokamas biudžeto lėšomis“, tačiau ši sąvoka gali būti klaidingai suvokta, t.y. „aš nemoku, nes tai apmoka biudžetas (kažkokia trečioji šalis)“ – taip pat, kaip kad suvokiama sąvoka „nemokamas“. Žodžių junginys „apmokamas biudžeto lėšomis, surenkamomis mokesčių pavidalu iš mokesčių mokėtojų“ būtų suvokiamas teisingai, tačiau yra per griozdiškas. Savo ruožtu terminas „mokamas netiesiogiai“ yra ekonomiškas (trumpas ir aiškus), neprieštaraujantis ekonomikos dėsniams, o nesupratingiesiems – paveikus kaip šaltas dušas: nėra nemokamų dalykų.

Statistikos departamentas sako, kad 2008 m. vyrų vidutinė gyvenimo trukmė buvo 66,3 metų, o moterų – 77,6 metų. Ne visiems vyrams patiktų džiaugtis vos metų ir kelių mėnesių trukmės senatve.

Dabar truputėlis aiškumo. Žodis Statistikos departamentui:

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – tikimybinis rodiklis, parodantis, kiek vidutiniškai metų gyvens kiekvienas gimęs arba sulaukęs tam tikro amžiaus žmogus, jeigu visą būsimą tiriamos kartos gyvenimą mirtingumo lygis kiekvienoje gyventojų amžiaus grupėje liks nepakitęs.

Taigi minėtieji 66,3 m. vyrams ir 77,6 m. moterims yra vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė asmenims, gimusiems 2008 m. Jeigu mano tinklaraštį skaito ir vyresni asmenys, žinokit, kad jūsų likusio gyvenimo trukmę Statistikos departamentas iš kavos tirščių išbūrė čia. Arba paprastesnis variantas – panagrinėti paveiksliukus (paspaudus didėja):

Pavyzdžiui, jeigu jūs esate 50 metų amžiaus vyras, jūsų dar nepražudė alkoholis ar neatsakingas vairavimas, jūs sėkmingai pergyvenote vidurio amžiaus krizę ir nebandėte žudytis (arba bandėte, bet nepavyko) – sveikinu: Statistikos departamentas leidžia jums gyventi dar 22 metus.

Jeigu jūs esate 85 metų amžiaus Lietuvos vyras (tai jūs arba ne lietuvis, arba ne vyras, arba negyvas), – o tokių neformalų šalyje yra net 9,5 tūkstančio, – turite teisę gyventi dar 4,5 metų ir mirti tik pusmečiu anksčiau nei jūsų bendraamžė žmona. Nes, kaip matyti iš diagramų, dar gyvų vyrų amžiaus vidurkis prie moterų amžiaus vidurkio priartėja tik tada, kai jau provaikaičiai kuria savo šeimas.

O dabar apie mane. Visagalė statistika numato, kad nustosiu būti našta Sodrai sulaukęs 67,5 metų amžiaus. Praktiškai tai reiškia, kad džiaugtis oria senatve ir gyventi visavertį gyvenimą su valstybės užtikrinta į paprastą žmogų orientuota socialinės paramos sistema galėsiu ištisus dvejus su puse metų!

Išvada: Kai geriau įsigilini į statistinių rodiklių esmę, supranti, kad ateitis gali būti dvigubai šviesesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

O jei rimtai, tai sulaukęs pensinio amžiaus tikiuosi garbingai gyventi iš savo gyvenimo santaupų arba palūkanų/dividendų, užuot reikalavęs, kad valstybė atiminėtų pinigus iš mano vaikų ir anūkų, ir kištų juos man kaip rūpinimosi manimi įrodymą. Kada nors parašysiu straipsnį apie tai, kur link juda valstybinio socialinio draudimo sistema ir šalies demografinės tendencijos. Išvadą galiu pateikti jau šiandien: Sodra yra bankrotas.