Santrauka tingintiems skaityti

Atlikau tyrimą – išanalizavau DELFI straipsnių (naujienų), paskelbtų per pastaruosius du mėnesius, šaltinius. Rezultatai iš 7 pagrindinių DELFI rubrikų: 52% – nuosavas DELFI turinys, 48% – perpublikuoti straipsniai iš naujienų agentūrų ir kitų žiniasklaidos priemonių. Vertingiausi – autoriniai DELFI žurnalistų – straipsniai sudaro tik 10% portalo turinio.

Šaltinių pasiskirstymas pagal rubrikas labai skiriasi. Pavyzdžiui, rubrikai „Užsienyje“ DELFI žurnalistai parengia tik 26% straipsnių, o rubrikai „Pramogos“ – net 88%. Kadangi rubrikos yra nevienodos svarbos, tyrimą supaprastinau – palikau tik 3 svarbiausias rubrikas: „Aktualijos“, „Verslas“ ir „Užsienyje“.

Galutinis rezultatas: DELFI žurnalistai tiesiogiai prisiliečia tik prie 41% aktualiausių naujienų. Tai reiškia, kad net 59% DELFI žurnalistų darbo yra copy-paste – kažkieno kito sukurtų straipsnių pirkimas ir perpublikavimas. Didžiąją dalį svarbiausių naujienų DELFI ima iš naujienų agentūrų: 22% iš BNS, 20% iš ELTA.

Išvada: DELFI yra naujienų agregatorius. Didžiausią pridėtinę vertę portalui teikiantys autoriniai straipsniai (kuriems reikalinga informacija išgaunama iš pirminių šaltinių) sudaro tik 10% portalo turinio (tiek vertinant 7 pagrindines rubrikas, tiek 3 svarbiausias).

Kaskart naujienų portale atsivertęs straipsnį, nevalingai užmetu kairę akį į jo autorių ar šaltinį. Nes man tai svarbu. Straipsniai, parengti savų žurnalistų, rodo naujienų portalo vertę – tai portalas, kuriantis žinias.

Savo ruožtu išversti iš užsienio šaltinių ar tiesiog nusipirkti iš naujienų agentūrų straipsniai rodo žurnalistų siekį paprastomis priemonėmis pateikti skaitytojams kuo daugiau turinio. Galbūt tas turinys ir labai vertingas, tačiau toks portalas yra ne kas kita kaip naujienų agregatorius. Tai žemesnis lygis nei būti žinių kūrėju.

Jau seniai pastebėjau, kad geriausi DELFI straipsniai liejasi iš naujienų agentūros BNS gausybės rago. Norėdamas išsiaiškinti, ar aš tik atsitiktinai užkliūnu už BNS parengtų straipsnių, ar čia iš tikrųjų DELFI žurnalistai patys mažai ką kuria, atlikau tyrimą.

Sugaišau visą sekmadienį nuobodžiam mechaniniam darbui (ir dar šiek tiek laiko šiandien analitiniam-apdorojamajam darbui), užtat atradau tiesą. Pasitiesęs DELFI ant savo darbo stalo, dar gyvam atlikau skrodimą. Aš jau žinau, iš kur DELFI ima naujienas, o dabar galite sužinoti ir jūs.

Tingintys skaityti pilkas raides gali gėrėtis spalvingais ir informatyviais grafikais. Kam atrodo, kad grafikų per daug, gali pasižiūrėti tik patį paskutinį – jis elegantiškai, skaudžiai ir teisingai apibendrina visą šį straipsnį.

::

TYRIMAS

Koks laikotarpis? Surinkau informaciją iš straipsnių, paskelbtų per pastaruosius du mėnesius, t.y. nuo 2011 sausio 1 d. iki vasario 28 d.

Kokie straipsniai? Analizavau tik tekstus ir tik naujienas: t.y. nei video reportažai, nei apžvalgininkų nuomonės nepateko į mano akiratį.

Kas įtraukta? Į tyrimą įtraukiau straipsnius iš 7 rubrikų, kurias nusprendžiau pavadinti pagrindinėmis: (1) „Aktualijos“, (2) „Verslas“, (3) „Užsienyje“, (4) „Nusikaltimai ir nelaimės“, (5) „Mokslas ir technologijos“, (6) „Sportas“, (7) „Pramogos“.

Kas neįtraukta? Piktybiškai ignoravau šias rubrikas: (1) „Nuomonių ringas“ ir „Politiko akimis“ – nes nuomonių reiškimas nėra naujienos; (2) „Grynas“ – nes tai kaip ir atskiras projektas; (3) „Pilietis“ – nes tai labai nerimtai atrodantis dalykas, be to, ir taip aišku, kas ten rašo straipsnius; (4) „Gyvenimas“ – nes tai ne naujienos, bet laisvalaikio skaitiniai.

Kiek straipsnių? Per nurodytą laikotarpį minėtuose rubrikose DELFI paskelbė beveik lygiai 10 tūkstančių straipsnių.

Koks patikimumas? Didelis patikimumas. Kad gaučiau kuo tikslesnius duomenis, ėmiau kuo didesnę imtį: rankiniu būdu atsidariau ir greituoju būdu įvertinau daugiau nei pusę straipsnių. (Komentarai, tokie kaip „tu nesveikas“ arba „get a life“, bus trinami.) Užtat dabar galiu pridėjęs dešinę ranką prie kairiojo plaučio pasakyti, kad skaičiukai, kuriuos jūs matote grafikuose, yra teisingi.

::

BENDRI REZULTATAI

Skambant fanfaroms į eterį iškyla pirmasis grafikas. Pavadinkime jį Pagrindiniu grafiku:

Šaltinius, kurie būna nurodyti prie kiekvieno straipsnio, sugrupavau į 5 grupes. Kai kurios jų reikalauja papildomo paaiškinimo:

DELFI autorius – straipsniai, prie kurių nurodyta DELFI žurnalisto pavardė. Tai yra didžiausią pridėtinę vertę portalui teikiantys straipsniai. Paprastai tai yra originalūs straipsniai, kuriems informaciją surinko pats žurnalistas (pvz., paėmęs interviu iš svarbių ir/ar protingų asmenų), arba kuriuose apdorota ir sujungta informacija iš kelių skirtingų šaltinių. Dauguma tokių straipsnių reikalauja tikro žurnalistinio darbo, todėl jų autoriams ne gėda nurodyti savo pavardes.

DELFI – straipsniai, kuriuose apdorota informacija tik iš vieno šaltinio. Paprastai tai yra arba informaciniai pranešimai iš įvairių įstaigų, arba straipsnių iš kitų žiniasklaidos priemonių santraukos, arba užsienio straipsnių vertimai. (Tikrieji šaltiniai dažniausiai yra nurodyti pačiame tekste.) DELFI savo ženkliuką prieš ir po tokių straipsnių deda todėl, kad DELFI žurnalistai juos bent šiek tiek apdorojo (t.y. ne aklai perpublikavo). Tačiau žurnalistų įdėtas darbas yra per menkas, kad būtų galima prie straipsnio lipdyti ir savo pavardę.

BNS ir ELTA – straipsniai, kuriuos parengė atitinkama naujienų agentūra. DELFI paprasčiausiai nusiperka šiuos straipsnius iš agentūrų ir net neskaitę paskelbia pas save. DELFI žurnalistų darbas apsiriboja vien pinigų mokėjimu agentūrai ir copy-paste technologijos praktiniu pritaikymu.

Kitos žiniasklaidos priemonės – straipsniai, paimti iš kitų žiniasklaidos priemonių: laikraščių, žurnalų, naujienų portalų (ypač – specializuotų, pvz., sporto), televizijos laidų ir pan. DELFI žurnalistams rašant šiuos straipsnius, klaviatūrose labiausiai dyla Ctrl, C ir V mygtukai.

::

NETOLYGUMAI

Pagrindinis grafikas apibendrina 7 pagrindinių rubrikų duomenis. Tačiau panagrinėjus duomenis detaliau matyti, kad paties DELFI indėlis atskirose rubrikose gali netgi labai skirtis. Ir dėsningumas yra toks, kad kuo rubrika svarbesnė, tuo mažiau prie jos dirba patys DELFI‘nai.

Pavyzdžiui, DELFI žurnalistai tiesiogiai prisiliečia vos prie 26% straipsnių rubrikoje „Užsienyje“ – visa kita yra kopipeistinama iš kitur. Užtat tokiose pramoginėse rubrikose kaip „Pramogos“ ar „Nusikaltimai ir nelaimės“ DELFI nudirba atitinkamai 88% ir 78% darbo.

Todėl dabar pristatau atskirus grafikus kiekvienai iš 7 rubrikų. Bet pirmiau dar užakcentuosiu, ką juose reikia matyti.

::

GRAFIKŲ PRASMĖ

Ką rodo šie grafikai? Jie rodo DELFI žurnalistų pastangas.

Visuose grafikuose mėlyni atspalviai reiškia straipsnių kopijavimą iš kitų šaltinių. Tai naujienų agregavimas ir nieko daugiau. Vienintelis DELFI darbas – nustatyti, kad šie straipsniai verti perpublikavimo.

Vertingiausia dalis – autoriniai DELFI straipsniai – pažymėti geltona lyderio spalva. Šiuos straipsnius rašantys žurnalistai sukuria kažką, ko iki tol dar nebuvo. Todėl kai aptiksite DELFI straipsnį su autoriaus pavarde, atsistokite ir paplokite. Ploti teks nedažnai.

Didžiąją dalį užimanti oranžinė spalva rodo lengvą žurnalistų darbą. Pakoreguoti informacinį pranešimą ar išversti straipsnį į lietuvių kalbą nereikalauja nei didelio talento, nei daug pastangų. Tai tik kažkieno kito sukurtų naujienų pateikimas saviems skaitytojams.

Ko nerodo šie grafikai? Jie nerodo paties įdomiausio dalyko – straipsnių kokybės ir vertės skaitytojams. Autorinius DELFI straipsnius išaukštinau tik dėl į juos įdėtų pastangų, bet ne kokybės. (Kokybės šiame tyrime nematavau.)

Iš užsienio šaltinio išverstas protingas straipsnis gali būti vertingesnis už paimtą kvailą interviu iš kvailo politiko. Lygiai taip pat iš naujienų agentūros nusipirktas straipsnis gali būti be galo nuostabus, nes galbūt ten dirba geresni žurnalistai nei DELFI.

Todėl, kad ir kokios spalvos vyrauja grafikuose, patikimas išvadas galima daryti tik apie žurnalistų darbo kiekį.

::

DETALŪS REZULTATAI

Jūsų dėmesiui – grafikai pagal rubrikas.

Rubrika „Aktualijos“ yra pati svarbiausia – joje pateikiamos aktualiausios Lietuvos naujienos. DELFI tenka 43% darbo, 57% darbo nudirba naujienų agentūros ir kitos žiniasklaidos priemonės. Daugiausia plojimų tenka BNS. Bet verta paploti ir DELFI autoriams – 18% rodiklis yra aukščiausias tarp visų rubrikų.

::

Beveik tobula pusiausvyra: 51% prieš 49% DELFI naudai. Verslas yra viena iš nedaugelio sričių, kur ELTA aplenkia BNS agentūrą.

::

Bene pats įdomiausias grafikas: DELFI bejėgiškai pralaimi 26% prieš 74%. Užpildyti rubriką „Užsienyje“ reikalauja mažiausiai DELFI žurnalistų pastangų. Račo Liūto dalį šioje rubrikoje sudaro BNS straipsniai, bet labai solidžiai atrodo ir ELTA.

Jeigu staiga išnyktų naujienų agentūros, ar vien lietuvišką žiniasklaidą skaitantys lietuviai gautų aktualios informacijos apie tai, kas vyksta už Lietuvos kiemo tvoros? Kažkodėl žiūrint į šį grafiką kyla įtarimas, jog naujienų portalų žurnalistai per daug nepersistengtų su užsienio naujienomis – juk yra daug įdomesnių temų. (Palyginimui žr. grafiką rubrikai „Pramogos“. Arba toliau einantį.)

::

78% prieš 22% DELFI naudai. DELFI produktyvumo paslaptis: dauguma straipsnių yra policijos, prokuratūros ar teismų parengti pranešimai. DELFI indėlis į galutinį straipsnių pavidalą tikriausiai yra minimalus.

::

Mažiausia pagal straipsnių skaičių rubrika. Rezultatas analogiškas ankstesnei rubrikai: 78% prieš 22% DELFI naudai. DELFI produktyvumo paslaptis: sugebėjimas versti iš anglų kalbos į lietuvių.

::

Po atkaklios kovos DELFI pralaimėjo rezultatu 46%:54%. Bet ne tai svarbiausia. „Sportas“ yra rubrika, kurioje išryškėja specializuotų sporto portalų pranašumas. DELFI nedvejodami skolinasi straipsnius iš Eurobasket.lt, BasketZone.lt, EuroFootball.lt, HalfTime.lt, Penalty.lt, Efutbolas.lt, Football-news.lt, F-1.lt ir kitų portalų.

Straipsniai iš sporto portalų oficialiai sudaro trečdalį rubrikos straipsnių, tačiau tikrieji skaičiai yra dar didesni. Straipsnius, prie kurių šaltinių buvo nurodyti tiek kitų portalų, tiek DELFI pavadinimai, iš pasigailėjimo priskyriau DELFI – net ir nedideli pataisymai ar papildymai juk vis tiek yra darbas.

::

Jeigu yra viena sritis, kurioje DELFI žurnalistai jaučiasi kaip karosai kūdroje, tai – pramogos. Nesuskaičiuojama gausybė vietinių ir užsienio žvaigždžių, viena už kitą svarbesnių, verčia DELFI žurnalistus dieną naktį ieškoti informacijos apie juos. Naujienų agentūroms ir kitoms žiniasklaidos priemonėms nepaliekama vietos: 88% prieš 12% DELFI naudai.

::

3 SVARBIAUSIOS RUBRIKOS

Akivaizdu, kad tokios rubrikos kaip „Pramogos“ nėra ir negali būti rimto naujienų portalo pagrindas. Tokių rubrikų įtraukimas į tyrimą iškraipo rezultatus, suteikdamas per daug svarbos DELFI žurnalistų darbui. Taigi Pagrindinį grafiką reikėtų šiek tiek apvalyti nuo nelabai svarbių, tik pakankamai siauroms auditorijoms aktualių rubrikų.

Mano manymu, bet kurio naujienų portalo vertę daugiausia lemia 3 rubrikos: (1) Lietuvos aktualijos / dienos naujienos; (2) ekonomika / verslas; (3) užsienio naujienos. Todėl siūlau DELFI darbą vertinti tik pagal tai, kas yra paskelbiama pirmose trijose – svarbiausiose – portalo rubrikose: „Aktualijos“, „Verslas“ ir „Užsienyje“.

Ir štai į sceną žengia teisingas grafikas. Taip jį ir pavadinkime – Teisinguoju grafiku:

Pagrindiniame grafike DELFI darbas sudarė 52% portalo turinio, kas neatrodė jau taip blogai. Tačiau Teisingasis grafikas atskleidžia tikrąją tiesą: DELFI žurnalistai tiesiogiai prisiliečia tik prie 41% svarbiausių naujienų.

BNS ir ELTA nudirba daugiau darbo nei DELFI. Bet ar daug DELFI skaitytojų atkreipia dėmesį į tai, kas sukūrė jų skaitomus straipsnius? Dauguma tikriausiai mano: DELFI paskelbė, vadinasi, DELFI parašė. Nors iš tikrųjų DELFI turinio pagrindas ateina iš naujienų agentūrų.

::

APIBENDRINIMAS

Teisingąjį grafiką išvertę į žmonių kalbą, gauname dar teisingesnį grafiką:

Išskrostas žiniasklaidos flagmanas nebeatrodo taip solidžiai.

::

IŠVADOS

• Didžiąja dalimi DELFI tėra naujienų agregatorius, perkantis kitų sukurtus straipsnius.
• Perpus mažesne dalimi DELFI yra naujienų apdirbėjas, žvejojantis informaciją plačiuosiuose internetuose ir ją išverčiantis ar kitaip apdorojantis.
• Ir tik labai maža dalimi DELFI yra naujienų kūrėjas, išgaunantis informaciją tiesiogiai iš atsakingų asmenų ar sujungiantis kelių skirtingų šaltinių informaciją.

::

Susijęs straipsnis: Pirmieji DELFI komentarai

Šiandien startuoja visos tiesos apie Lietuvą svetainė „Milijonas priežasčių kodėl Lietuva yra geriausia šalis pasaulyje“. Svetainė slepiasi ir po anglišku pavadinimu „Million reasons why Lithuania is the best country in the World“.

APIE

Tai yra svetainė, kurioje kiekvienas iš jūsų gali pateikti savo pasiūlymą, kodėl Lietuva yra geriausia šalis pasaulyje. Pageidautina, kad pateikiamos priežastys nestokotų ironijos ir humoro, bet svarbiausia – kad būtų teisingos.

Šiuo metu svetainėje yra 30 pavyzdinių priežasčių. Jūsų užduotis – sukurti daugiau ir geresnių įžvalgų.

Lietuvos šlovingą praeitį ir šviesų rytojų jau yra apdainavęs Maironis savo poezijoje. Šiandien mums reikia prozos apie Lietuvos dabartį. Tai gali būti tekstinė žinutė, nuotrauka, karikatūra, video ir kas tik nori. Svarbu, kad būtų apie Lietuvą ir/ar lietuvius.

IŠ KUR

„Milijonas priežasčių kodėl Lietuva yra geriausia šalis pasaulyje“ nėra mano autorinis projektas. Tai yra klonas analogiško projekto apie Latviją, startavusio dar 2007 metais.

„Million reasons why Latvia is the best country in the World“ svetainėje galite pasiskaitinėti braliukų ironiškus pastebėjimus apie savo šalį.

KODĖL

Svetainės administratoriumi tapau netyčia. Rudenį publikuotame labai gerame ir juokingame straipsnyje „Linksmoji geopolitika su Google: pažintis su Baltijos šalimis“ buvau pateikęs nuorodą į jau minėtą svetainę apie Latviją.

Visai neseniai aptikęs šį mano straipsnį, latviškojo puslapio administratorius parašė komentarą: maždaug, šitaip šitaip va ir va kaip, ar nori būti administratorium lietuviškosios versijos?

Sakau, noriu. Štai ir visa istorija.

IŠ NAUJO

„Milijonas priežasčių kodėl Lietuva yra geriausia šalis pasaulyje“ projektas turėjo startuoti gerokai anksčiau, tačiau ankstesniam administratoriui pritrūko entuziazmo, laiko ir dar kažko. Jo laikais buvo paskelbti tik penki faktai apie Lietuvą, ko buvo per maža svetainės startui.

Mano pastangomis svetainėje atsirado krūva naujų faktų (nors ir ne visus juos sukūriau pats), todėl jau nebe gėda svetainę rodyti viešai.

Naujas svetainės startas turėtų būti sėkmingesnis. Ypač prisidėjus naujiems turinio kūrėjams – jums ir jūsų draugams.

KLIK, KLIK

Kadangi svetainė dar tik startuoja, laikinai galimos smulkios techninės negerovės, pavyzdžiui, kas nors neišversta iš anglų ar latvių kalbos. Bet su laiku viskas susitvarkys ir pagražės.

Užtat jau dabar galite balsuoti už labiausiai patikusius ir nepatikusius (dėliodami pliusiukus ir minusiukus) faktus apie Lietuvą.

Taip pat raginu pasitelkti fantaziją ir atsiųsti savo pastebėjimą (paspaudus ant nuorodos „Atsiųskite savo pasiūlymą, kodėl Lietuva yra geriausia šalis pasaulyje!“).

Aš, kaip administratorius, prižiūrėsiu, kad į svetainę nepatektų su Lietuva nesusiję ar dėl kitų priežasčių netinkami dalykai.

FORMALUS RAGINIMAS PRISIDĖTI

Raginu prisidėti. Būkite pastabūs, šmaikštūs, sąmojingi ir kūrybingi, ir skelbkite savo įžvalgas viešai. Vardan tos.

Jūsų nuolankus tarnas,

„Milijonas priežasčių kodėl Lietuva yra geriausia šalis pasaulyje“ administratorius

Vilhelmas Negerovė

Reklamuoti ir geru žodžiu minėti šį projektą PRIMYGTINAI LEIDŽIAMA!

Delfi startavo su pramogų naujienomis, o pirmąją dieną iš viso buvo paskelbti 5 straipsniai:

Beje, Delfi buvo pirmasis naujienų portalas Lietuvoje, suteikęs galimybę skaitytojams necenzūruojamiems ir be reikalavimų išankstinei registracijai išsakyti savo nuomonę. Wikipedia rašo, kad kasdien Delfyje parašoma apie 11 tūkstančių komentarų, pašalinama apie 8 procentus jų.

Patys pirmieji skaitytojų komentarai buvo parašyti dar tą pačią, Delfio užgimimo dieną. Didžiausia garbė teko straipsniui „Claudia Schiffer teka už britų verslininko, rašo laikraštis“.

Pirmojo komentaro autorius „edrhg“ parašė komentarą „erh“. Labiausiai tikėtina, kad tai buvo paties Delfio darbuotojas (tikriausiai aityšnikas), testuojantis, kaip veikia komentarų sistema.

Užtat antrasis komentaras (tam pačiam straipsniui „Claudia Schiffer teka už britų verslininko, rašo laikraštis“) buvo tikras. Komentaro autorius „lietuviu verslininkas“ parašė komentarą „Nu vot, o tai kodzel cia ji ne uz mushyskio? Mias yrgi baksu tuurim. Vo $$$“.

Šie pirmieji komentatoriai uždavė toną ateities komentatoriams: jau dešimt metų Delfio komentarai išlaiko tokį patį turinio ir kokybės lygį. Galiausiai iš viso to išsivystė atskiras socialinis tipažas – „Delfio komentatorius“.

Delfio komentatorius – skurdi dvasinė žmogaus būsena, išprovokuota neturėjimo ko veikti nuobodžiame darbe ir noro pabūti viršesniam už kitus bent virtualioje erdvėje.

Sovietų Sąjunga dar gyva ne tik daugelio žmonių galvose, ne tik aukso raidėmis išrašytame Stalino varde Maskvos metro ir ne tik Žaliojo tilto balvonuose Vilniuje. Sovietų Sąjunga visu gražumu auga ir plečiasi internete: šiai dienai iš viso yra registruota beveik 83 tūkstančiai interneto adresų su .su (Soviet Union) domenu – 8 kartus daugiau negu prieš pora metų.

Truputėlis istorijos. Šalies kodo aukščiausio lygio domenas (country code top-level domain, ccTLD) .su Sovietų Sąjungai buvo suteiktas 1990 m. rugsėjo 19 d., likus daugiau nei metams iki valstybės žlugimo (SSRS oficialiai nustojo egzistuoti 1991 m. gruodžio 26 d.). Dabartinį savo domeną .ru Rusija gavo 1994 m. (Lietuvai domenas .lt suteiktas 1992 m.), tačiau liko galioti ir .su domenas.

Šiai dienai (2009-10-31) registruota 82.908 interneto adresų su Sovietų Sąjungos domenu. Palyginimui, lygiai prieš dvejus metus (2007-10-31) tokių adresų tebuvo 10.229.

Interneto vardų sistemą reguliuojančios institucijos IANA (Internet Assigned Numbers Authority) ir ICANN (Internet Corporation for Assigned Names and Numbers) jau nuo 1992 m. .su domeną yra išbraukusios iš ISO 3166-1 sąrašo (tarptautinio standarto, naudojamo nurodyti pasaulio šalį dviejų raidžių kodu), o šiuo metu .su domeno oficialus statusas yra „palaipsniui likviduojamas“ („being phased out“). Tačiau domeno šalininkai, lobistai ir entuziastai ne tik sugebėjo išsaugoti ankstesnius interneto adresus su šiuo domenu, bet kasmet tokių adresų sąrašą vis plečia.

Kas palaiko .su domeno gyvybingumą?

Nostalgija. Nereikia būti užkietėjusiu komunistu, kad jaustum šiokią tokią nostalgiją savo vaikystės ar jaunystės laikams. Daugeliui smagu turėti savo asmeninę svetainę ar tinklaraštį su .su uodegėle. Verslininkai, savo įmonių svetaines internete įkūrę po .su stogeliu, taip pat tikisi palaikymo iš „senų gerų laikų“ besiilginčių pirkėjų. Naujienų, pramogų, pažinčių ir kitokio plauko portalai .su galiuką pasirinkę dėl smagumo, tačiau tas smagumas vis tiek susijęs su (sąmoningu ar nesąmoningu) praeities ilgesiu.

Politika. Akivaizdu, kad valstybės, iš pasaulio politinio žemėlapio išnykusios prieš 18 metų, internetinis domenas nebūtų galėjęs išlikti gyvybingas be aukštų valdžios institucijų leidimo. Už naujų interneto adresų registravimą su domenu .su atsakinga Rusijos institucija kuriam laikui buvo sustabdžiusi naujų adresų registravimą, paklusdama ICANN reikalavimams, tačiau nuo 2001 m. naujų interneto adresų su domenu .su registravimas yra laisvas. Vartotojų spaudimas ir lobizmas tiek Rusijos, tiek tarptautiniame lygmenyje leido išskirtinėmis rezervavimo teisėmis išsaugoti .su domeną.

Komercija. Pirmam įregistruoti gražiai skambantį interneto adresą ir vėliau jį parduoti už didesnę kainą yra populiarus verslas internete. Pavyzdžiui, prieš pusantrų metų paskelbtame straipsnyje rašoma, kad vienas asmuo yra įregistravęs tokius adresus kaip ussr.su, kgb.su, stalin.su, kremlin.su, ir bando juos parduoti po 30.000 JAV dolerių (su galimybe derėtis dėl kainos). Šiuo metu ussr.su ir kgb.su puslapiai yra nepasiekiami („403 Forbidden“), stalin.su yra svetainė apie Staliną, putin.su yra svetainė apie Putiną, lenin.su yra reklamos agentūros svetainė, o kremlin.su lankytojus automatiškai nukreipia į kremlin.ru – oficialią Rusijos Federacijos Prezidento svetainę (Putinas/Medvedevas tą adresą nusipirko?).

Kvailumas. Pastarasis veiksnys susijęs su visais aukščiau išvardintaisiais. Interneto adresų su domenu .su registracijos bumas yra ir mados dalykas, kai bandos jausmo vedami internautai registruoja naujus adresus vien dėl jų galūnės. Pavyzdžiui, smulkus autoservisas Maskvoje turi adresą internete ford.su, o kai kas įsigyja adresą microsoft.su vien tam, kad galėtų susikurti lengvai įsimenamą el. pašto adresą.

Kas įsigyja interneto adresus su .su domenu?

96,29% interneto adresų su domenu .su registruoja Rusijos Federacijos piliečiai, antroje vietoje yra amerikiečiai – 1,26%. Lietuviai ir estai yra įregistravę po 0,01% tokių adresų, latviai – 0,06%. Visa lentelė

Jeigu netyčia esate vienas tų, kuriems „prie sovietų“ buvo geriau, ir norite turėti jūsų ideologiją atitinkantį interneto adresą, žinokite, kad būti prosovietu yra du kartus brangiau nei būti lietuviu. Adreso su domenu .su kaina 1 metams – 19,99 JAV dol. arba 600 Rusijos rublių. Čia maždaug 47-48 litai. WWW adresą su lietuvišku domenu .lt galite įsigyti perpus pigiau – už 25 litus.

Ar dar ilgai gyvuos .su domenas?

(Tikriausiai) ne. Domeno ateitį lems dvi priešingos pozicijos: stiprus idėjinis palaikymas ir sveikas protas.

Domeną palaiko ne tik eilinių žmonių nostalgija sovietmečiui ar prosovietų svajonės, kad .su domenas virtualioje erdvėje suvienys buvusios SSRS tautas, – Sovietų Sąjungos idėja vienu ar kitu pavidalu yra propaguojama aukščiausiuose Rusijos valdžios sluoksniuose. Teisiškai Sovietų Sąjungos atžvilgiu Rusijos Federacija yra valstybė tęsėja (žiniasklaidoje dažniau pasitaiko netikslus terminas „valstybė – teisių perėmėja“), Rusija yra susigrąžinusi sovietinį himną, Vladimiras Putinas Sovietų Sąjungos žlugimą yra įvardijęs kaip didžiausią XX amžiaus geopolitinę katastrofą, Rusijoje organizuojami lyg iš kelių dešimtmečių senumo nuotraukų atgiję kariniai paradai, Maskvos metro nuo šių metų vasaros vėl garbinamas Stalinas. Visa tai tik stiprina vidutinio ruso nostalgiją sovietmečiui, kai valstybė buvo turtinga ir galinga, o visas pasaulis jos bijojo. Galima neabejoti, kad patys aukščiausi Rusijos politikai palaiko ir domeno .su naudojimo idėją.

Visgi nereikėtų pamiršti, kad realaus pagrindo valstybės kodo domenui – pačios valstybės – jau senokai nebėra, o išsaugoti domeną vien idėjiniu pagrindu gali būti sunku. Interneto vardų sistemą reguliuojančios institucijos vadovaujasi sveiku protu – nėra valstybės, vadinasi, negali būti ir aktyvaus domeno su tos valstybės kodu. Visa bėda ta, kad šios institucijos nėra visagalės ir negali priversti atitinkamų institucijų Rusijoje besąlygiškai vykdyti nurodymų. Domeno .su suspendavimui nėra techninių kliūčių, viską lemia politiniai sprendimai.

Mano nuomone, interneto adresai su domenu .su nėra pati saugiausia investicija: tarptautinių reguliavimo institucijų ir tarptautinės bendruomenės nusistatymas prieš šį domeną anksčiau ar vėliau gali paimti viršų, ir adresų savininkai bus priversti atsisveikinti su savo virtualiuoju turtu. Bet kokiuose tarptautiniuose standartuose (šiuo atveju ISO 3166) išimtys neturėtų būti toleruojamos, o šalies domenas be pačios šalies yra nei šis, nei tas.

Teisingumo dėlei vertėtų paminėti dar vieną faktą: .su domeno šalininkai pabrėžia, kad ir Jungtinė Karalystė nenaudoja jai pagal pagrindinį ISO 3166-1 sąrašą priskirto domeno .gb (Great Britain), bet yra pasirinkusi domeną .uk (United Kingdom). Tačiau esmė ta, kad Jungtinė Karalystė šiuo metu naudoja tik domeną .uk, o domeno .gb yra atsisakyta; Rusijos atveju yra naudojami abu domenai – .ru ir .su. Jeigu Rusija būtų priversta pasirinkti tik vieną domeną, savaime suprantama, tai būtų .ru, su kuriuo registruota 2,4 mln. interneto adresų – apie 30 kartų daugiau nei su .su domenu. Kad ir kaip žiūrėtum, Rusijos atvejis su dviem aktyviais valstybiniais domenais yra nepagrįstai didelė išimtis.

Galiausiai dar vienas faktas: įgyvendinus „didžiausią techninę permainą internete nuo jo išradimo prieš 40 metų“, Rusija pasiekė seniai siektą tikslą, ir jau nuo kitų metų internete turėtų atsirasti adresai su kirilica parašytu domenu .рф (Российская Федерация, Rusijos Federacija). Rusija tikriausiai netaptų pirmąja valstybe (iš nelotynišką abėcėlę naudojančių valstybių), turinčia šalies domeną nacionaline kalba, nes pageidavimus valstybinius domenus rašyti savais rašmenimis yra išreiškusios ir Bulgarija (.бг) bei Kinija (.中国). Tačiau tokiu atveju Rusija iš viso turėtų net tris aktyvius valstybinius domenus, o tai jau yra iškrypimas.

Apibendrinimas

Sovietų Sąjungos internetinis domenas .su yra aktyvus ir populiarėjantis, nors pati Sovietų Sąjunga kaip valstybė nebeegzistuoja jau 18 metų. Šis domenas yra išimtis tarptautiniuose ISO standartuose. Domeno gyvybingumą labiausiai palaiko žmonių nostalgija sovietinei imperijai ir politiniai sprendimai. Mano nuomonė: idėjine prasme .su domenas yra labai įdomus dalykas, bet sveiko proto labui jo reikia atsisakyti.

P.S. Kaip manote, jeigu Lietuva turėtų dar vieną valstybinį domeną – .ldk (Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė), ar lietuviai taptų labiau savimi pasitikintys, tolerantiškesni kitiems, galų gale – laimingesni?

Google Suggest yra paieškos užklausos užbaigimo funkcija: paieškos laukelyje jums berašant frazę, Google pateikia tos frazės pabaigos pasiūlymus, kurie paprastai sutampa su populiariausiomis paieškomis pagal konkretų raktažodį. Tačiau kartais Google pasiūlymai sukelia arba juoką, arba kelia retorinį klausimą: „Kas, po velnių, ieško tokių nesąmonių?“ Štai pora puslapių su juokingų Google pasiūlymų rinkinukais: čia ir čia.

Dabar pažaiskime žaidimą „Kokią nuomonę galima susidaryti apie Lietuvą, Latviją ir Estiją, remiantis tik Google pasiūlymais?“

Žaidimo priemonė: Google.com (su Google.lt tokių įdomių rezultatų nėra).

Lietuva

Šiais metais minim Lietuvos vardo tūkstantmetį. Ar tai reiškia, kad pasaulis Lietuvos vardą žino jau tūkstantį metų? Pasvajokit. Pasaulis apie Lietuvą nežino nė tūkstantosios dalies to, ką lietuviai norėtų, kad jis žinotų.

„Kokioje šalyje yra Lietuva?“ Beveik 20 Lietuvos nepriklausomybės metų pasaulio liko nepastebėti. Bandom atvirkščiai:

„Ar Lietuva yra šalis?“ – to ir reikėjo tikėtis. Kiti paieškos pasiūlymai klausia, ar Lietuva saugi, ar Lietuva priklauso Europos Sąjungai ir ar apskritai yra Europoje. Šiaip nieko įdomaus, nes kaip pamatysim toliau, Latvijai ir Estijai Google teikia labiau tendencingus apibūdinimus.

Dabar truputėlis istorijos. Seniai seniai Lenkijos karalystėje sklandė gandai, kad lietuviai vyrai yra panašūs į laukinius žvėris. Dėl šių gandų problemų turėjo ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila: Lenkijos karalaitė Jadvyga bijojo su juo tuoktis, nes manė, kad Jogaila yra tiek gauruotas, kad veikiau panašus į lokį, o ne į žmogų. Todėl Jadvyga siuntė savus žmones, kad tie išsiaiškintų, kaipgi iš tikrųjų atrodo šis pagonis lietuvis (šaltinis: straipsnis apie Lietuvos įvaizdžio paieškas). Praėjo daugiau nei 600 metų, bet lietuvių išvaizdos klausimai aktualūs ir dabar:

Išsiaiškinę, kad lietuviai vis dėlto panašūs į žmones, pasimokykim lietuvių kalbos:

O čia šiaip bendram išprusimui – didžiausios lietuvių bendruomenės užsienyje:

Dabar įdomiausias paieškos rezultatas:

„Lietuviai atsparūs ŽIV“? Ši konkreti frazė veda į podcast‘ų tinklaraštį, kuriame galima mokytis lietuvių kalbos, tačiau visa tiesa slypi Wikipedijoje ir šiame moksliniame straipsnyje. Pasirodo, net apie 16% Lietuvos gyventojų dėl tam tikros genetinės mutacijos (CCR5-D32 alelio) yra iš tikrųjų atsparūs žmogaus imunodeficito virusui, o tai yra bene didžiausias rodiklis Europoje. (Antra vertus, tai reiškia ir tai, kad 84% gyventojų visgi gali užsikrėsti ŽIV, tad nėra ko per daug džiaugtis.)

Latvija

O dabar – smūgis visiems lietuviams (skaityti visus paieškos rezultatus, išskyrus antrą):

Puolu raminti silpnų nervų tautiečių – Latvija nėra geriausia šalis pasaulyje. Million reasons why Latvia is the best country in the World svetainėje publikuojami ironiški braliukų pastebėjimai apie savo šalį. Dauguma jų tinka ir Lietuvai, o kai kurie savo turiniu yra grynai lietuviški:

Latvia is the best country in the World…

…because life is hard but at least the wages are funny.

…because you either earn good money, or work legally.

…because “big opportunity of growth” associates with “Chilli Pizza”, “Maxima” and “McDonalds”.

…because a real Latvian eats apples from Poland, drinks milk from Estonia, purchases in Lithuanian supermarkets and is proud for his true Latvian traditions.

…because tourists who come to Latvia think that Maxima XXX is porno supermarket.

…because parents before having a baby have to wait in line to book their kid in the kindergarten.

…because in each election we vote for somebody else but always the same politicians get elected.

Antrasis paieškos rezultatas apie tiksinčią Latvijos bombą Europos finansų sistemoje – tai straipsnis „The Wall Street Journal“ apie Latvijos finansų krizę. Nors Latvija tarptautinės krizės pasekmes pajuto skaudžiausiai iš ES šalių, tačiau gaudama milijardines paskolas iš TVF ir ES, kažkaip dar laikosi, antraip Google daug dažniau siūlytų paiešką užbaigti taip, kaip kad siūlo su Islandija: „Iceland is bankrupt“.

Bandom formuluoti atvirkščią užklausą:

Kažkuo panašu į Lietuvos rezultatus, bet, matyt, aukščiau minėta pasaulio žiniasklaidoje pasirodžiusi neigiama informacija apie Latvijos finansus lėmė ir tokių klausimų atsiradimą: „Ar Latvija yra skurstanti šalis?“, „Ar Latvija yra trečiojo pasaulio šalis?“

Vėl truputėlis istorijos. Seniai seniai, maždaug tuo pačiu laikmečiu, kai Jogaila nuogas pirtyje staipėsi priešais Jadvygos siųstus Lenkijos didikus ir įrodinėjo, koks jis žmogus ir koks jis ne lokys, lenkų istorikas J.Dlugošas suformulavo lietuvių kilmės iš romėnų teoriją. Atseit, Lietuvoje apsigyveno išeiviai iš Romos, ką įrodo lietuvių ir lotynų kalbų panašumas bei įvairūs vietovardžiai (šaltinis: straipsnis apie romėniškąją lietuvių kilmės teoriją). J.Dlugošas klydo nedaug – tikrieji romėnų palikuonys yra ne lietuviai, bet latviai:

Nuo šiol latviai savo broliais vadins ne lietuvius, bet italus.

Estija

Estija yra jūros dažnai užliejama žemuma:

Paslaptis ta, kad Google Estijos pavadinimą supainiojo su estuarija.

Atvirkštinė užklausa:

Estijos rezultatas nelabai kuo skiriasi nuo Lietuvos ar Latvijos, tačiau čia jau atsirado klausimas „Ar Estija yra labai išsivysčiusi šalis?“ Tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui, Estijoje triskart didesnės nei Lietuvoje, o ir pagal bendrą konkurencingumo įvertinimą Estija tikrai verta labai išsivysčiusios titulo, lyginant su kitomis Baltijos šalimis.

O dabar tai, ką visi žinom:

Tai, kad estai yra lėti, žino ne tik lietuviai, bet ir latviai bei patys estai. Be to, estai žino, kad suomiai dar lėtesni.

Paskaitęs straipsnį po pačia pirmąja Google pateikta nuoroda užklausai „estonians are slow“ sužinojau, kad ir estai latvius vadina „žirgo galvomis“. Šiame straipsnyje galima rasti dar ir tai, kad estai mano, jog latviai turi šešis pirštus (t.y. nori išsiskirti iš kitų), taip pat, kad latviai yra ekspresyvesni ir karštesnio būdo, todėl estai kartais vadina latvius… italais. Štai čia Google paieškų ratas užsidaro, viskas stoja į savo vietas ir galima daryti apibendrinimus.

Apibendrinimas

Jeigu Google būtų žmogus, kokią nuomonę jis turėtų apie tris Baltijos šalis ir jos gyventojus?

Google būtų linkęs manyti, kad Baltijos šalys dar nėra nepriklausomos respublikos ir veikiau dar priklausančios kokiai galingesnei valstybei. Baltijos šalių integracija į Europos Sąjungą taip pat būtų abejones keliantis klausimas. Google apie Lietuvą negalėtų pasakyti nieko išskirtinio, Latviją suvoktų kaip skurdžią šalį, o Estiją – kaip išsivysčiusią. Apie lietuvius žinotų tai, kad jie atsparūs ŽIV, latvius painiotų su italais, o estus laikytų lėtais.

::

P.S. Reikės kada nors labiau pasidomėti lietuvių, latvių ir estų tautiniais tarpusavio stereotipais – įdomu, ką latviai ir estai „žino“ apie lietuvius. Ir jeigu latvius estai vadina italais, tai kaip tada vadina lietuvius, juk mes dar didesni pietiečiai?