Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadionas. Pirmame plane – Nemunas.
:: :: :: ::
Europos ir pasaulio čempionai atvyksta į Lietuvą
Lygiai po savaitės, kovo 29 dieną, vyks 2012 metų Europos futbolo čempionato atrankos rungtynės tarp Lietuvos ir Ispanijos. Kad ir kokiu rezultatu pasibaigs rungtynės, Lietuvai bus arba gėda, arba labai gėda.
Rungtynės vyks Dariaus ir Girėno pievoje, kuri yra Kaune, kuris yra Lietuvoje, kurioje nėra nė vieno normalaus futbolo stadiono.
Ispanai jau kartą žaidė Lietuvoje (2004 m. spalį) ir jiems tai nepatiko. Ne tiek dėl rezultato (rungtynės baigėsi Lietuvos pergale rezultatu 0:0), kiek dėl žaidimo sąlygų.
Tąkart rungtynės vyko Žalgirio mūšio laikus menančiame Žalgirio stadione Vilniuje. Ispanus taip pašiurpino stadiono būklė, kad nenorėdami rizikuoti savo sveikata jie atsisakė treniruotis „ryžių lauke“.
Savo nelaimei ispanai vis dėlto buvo priversti ten žaisti. Namų aikštė lietuviams suteikė ne tik psichologinį, bet ir techninį pranašumą: lietuviai mintinai žinojo visas aikštės duobes ir buvo pasiruošę tam, kad riedantis kamuolys gali staigiai keisti judėjimo kryptį.
Ispanijos spauda netylėjo ir sukėlė skandalą. Per visą pasaulį nuskambėję pasišaipymai iš apgailėtinos Lietuvos futbolo stadionų būklės sumenkino Lietuvos įvaizdį, bet kadangi jis niekada nebuvo aukštas, niekas to nepastebėjo.
Šių metų Ispanijos rinktinėje yra tik penki žaidėjai iš 2004 metų rinktinės. Penki žaidėjai nesugebėjo perkalbėti visos komandos, todėl bus priversti Lietuvoje apsilankyti antrą kartą. Geriausią atmintį ir šviesiausią protą turintis Ispanijos rinktinės narys Carlesas Puyolis šiuo metu simuliuoja traumą ir džiaugiasi galintis pasilikti tėvynėje.
::
Kur emigruos Lietuvos rinktinė?
Prieš septynerius metus įvykęs skandalas po savaitės vėl bus primintas. Šiandieninis Dariaus ir Girėno stadionas ne ką geresnis už tuometinį Žalgirio stadioną.
Pagal pernai UEFA patvirtintas patikslintas stadionų taisykles oficialios tarptautinės rinktinių rungtynės gali vykti tik ne žemesnį nei 3 UEFA kategorijos statusą turinčiame stadione. Tokio statuso Lietuvoje neturi nė vienas stadionas.
Tam, kad D&G stadionas atitiktų UEFA keliamus reikalavimus, užtektų vos 4 milijonų litų – 42 kartus mažiau nei kainavo Žalgirio arena (čia ta, kur skirta krepšiniui) ir 92 kartus mažiau nei planuojama iš viso sukišti į Valdovų rūmus (čia tie, kur neatlieka jokios naudingos funkcijos). Tačiau planuota D&G stadiono rekonstrukcija atidedama neribotam laikui.
Labai tikėtina, kad po savaitės UEFA paskelbs, jog Lietuvos futbolo rinktinė negali žaisti Lietuvoje, nes tai pavojinga žaidėjų bei žiūrovų sveikatai. Tegul visas rungtynes žaidžia išvykoje arba nuomojasi padorų stadioną Latvijoje ar Lenkijoje. Lenkija, kartu su Ukraina rengianti 2012 metų Europos futbolo čempionatą, stadionų tikrai turi.
Apie tai, kad Lietuvos rinktinei gali tekti emigruoti iš Lietuvos, kalbėta ir prieš septynerius metus, tik šįkart tai gali tapti realybe. Tarptautiniai reikalavimai stadionų kokybei tik auga, o Lietuvos stadionų kokybė tik prastėja.
:: :: :: ::
STADIONAI LIETUVOJE: GERI, BLOGI IR ŠLYKŠTŪS
Krepšinio šalyje nėra vietos futbolo stadionams. Lietuvoje kaip grybai po lietaus dygsta tik vienetiniam renginiui skirtos krepšinio arenos, o futbolo gerbėjai gali džiaugtis tik sovietmečio palikimu ir atsitiktiniais stebuklais.
::
Geri
Vėtros stadionas Vilniuje ir Sūduvos stadionas Marijampolėje yra vieninteliai futbolo stadionai, pastatyti Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo. Stadionuose telpa atitinkamai beveik 6 tūkstančiai ir šiek tiek daugiau nei 6 tūkstančiai žiūrovų.
Europos mastu tai mikroskopiniai stadionai, todėl paskelbti vieną šių stadionų pagrindiniu Lietuvos nacionalinės rinktinės stadionu būtų visiškai ne lygis. Palyginimui, prieš 11 metų pastatytame Rygos Skonto stadione telpa 10 tūkstančių žiūrovų, kas jau yra lygis.
Tiesa, 2008 ir 2009 metais Lietuvos rinktinė žaidė trejas rungtynes Sūduvos stadione (Pasaulio čempionato atrankoje). Rungtynių transliacijas stebėję austrai, rumunai ir serbai tikriausiai pamanė, kad skūpiems suvalkiečiams labiau patinka rungtynes žiūrėti per kaimyno televizorių: Sūduvos stadionas turi tik vieną didelę tribūną, kuri nepatenka į filmavimo kamerų akiratį, todėl televizijos žiūrovams atrodo, kad rungtynės kažkokioje tvora aptvertoje aikštėje vyksta beveik be žiūrovų.
Nepavykus įgyvendinti D&G stadiono rekonstrukcijos, LFF kalba, kad galbūt reikėtų bandyti tuos kelis milijonus skirti Vėtros stadionui, kad šis įgytų reikiamą UEFA statusą ir taptų pagrindiniu Lietuvos nacionalinės rinktinės stadionu. Kitaip tariant, Lietuvos futbolą reprezentuotų 6 tūkstančių vietų neturintis stadionas.
Judama link to, kad tarptautinės futbolo varžybos vyks stadionuose, kuriuose yra perpus mažiau vietų nei krepšinio arenose. Ši tendencija palanki ir kitiems Lietuvos miestams: Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys ir Alytus puoselėja pagrįstas viltis priimti Lietuvos rinktinę. Kadangi nėra jokio rimto konkurento (stadiono, kuris būtų vienareikšmiškai laikomas nacionaliniu), iš prasto stadiono padaryti geriausią šalies stadioną galima sąlyginai pigiai.
Stadionų rekonstrukcijos Lietuvoje atrodo taip: sudedamos ryškių spalvų plastikinės kėdės, aikštėje sulyginami kurmiarausiai, aplinkinių gyventojų paprašoma išsivesti stadione ganomas karves. Tai trumpam nuramina tarptautinių asociacijų ekspertus ir šie suteikia stadionui licenciją dar vieniems metams.
Minimaliai pakėlus stadionų būklės reikalavimus, visi Lietuvos stadionai iškart atsiduria už borto ir kosmetinės renovacijos pradedamos iš naujo. Bet tuo pačiu tai reiškia, kad net keli stadionai atsiduria panašioje startinėje pozicijoje ir turi lygias galimybes tapti Lietuvos geriausiais.
::
Blogas
Didžiausiame Lietuvos stadione – Vilniaus Žalgirio stadione – telpa 15 tūkstančių žiūrovų. Istorinis Lietuvos stadionas ir futbolo simbolis dabar atlieka tik nostalgijos kėlimo funkciją.
Statytas vokiečių belaisvių (ne Žalgirio mūšio, bet Antrojo pasaulinio karo) ir jau sulaukęs vyrų pensinio amžiaus (šiais metais stadionui sukaks 63 metai) šiuo metu stadionas yra uždarytas ir ruošiamas nugriauti.
Žalgirio stadionas, Vilniaus koncertų ir sporto rūmai bei teritorija aplink stadioną (iš viso 13 hektarų) priklauso Ūkio Banko Investicinei Grupei (ŪBIG), kuri savo ruožtu priklauso Vladimirui Romanovui, kuriam priklauso viskas, kas turi Žalgirio vardą. Kada nors toje teritorijoje turėtų atsirasti kultūrai, sportui, laisvalaikiui ir verslui skirtas modernus kompleksas su 10 tūkstančių vietų stadionu priešakyje.
Kada tai bus, neaišku, nes futbolo projektai Lietuvoje juda lėčiau nei stadionuose auga žolė. Dar 2004 metais pradėtas Naujosios Vilnios futbolo komplekso projektas šiuo metu nekruta. O iš žiemos miego prikelti dar stambesni projektai pasibaigia skandalais ir apsivertę ant kito šono miega toliau.
::
Šlykštus
Vilniuje, ant Šeškinės kalvos, Akropolio paunksmėje dunksantis Nacionalinis stadionas vadinamas arba amžiaus statybomis, arba Lietuvos gėda, kas realiai reiškia tą patį. Vietoje universalios paskirties, su dengtomis tribūnomis ir 25 tūkstančių sėdimų vietų, dvasinę ir materialinę naudą valstybei teikiančio stadiono šiuo metu tėra užkonservuoti betoniniai griaučiai.
Pradėtas statyti dar prie Gorbačiovo, 1987 metais, stadionas pirmą kartą numirė 1993 metais. 2007 metais jis prisikėlė iš mirusių, bet tik tam, kad po metų vėl numirtų. Didžiausias skandalas tas, kad apskritai niekas neturėjo teisės pradėti gaivinti stadiono: Aukščiausiasis teismas konstatavo, jog statybos sutartis buvo pasirašyta neteisėtai ir yra niekinė. Kaip įprasta Lietuvoje, sutarties niekiškumas nebuvo kliūtis apsukriems rangovams praturtėti.
Bendra Nacionalinio stadiono sąmata turėjo siekti maždaug kaip dvejų Valdovų rūmų. Universalios paskirties statinys ir turi kainuoti daugiau nei jokios paskirties neturintis statinys, taigi viskas čia suprantama. Tik kad istoriniai duomenys rodo, jog egiptiečiai per trumpesnį laiką ir su mažesne darbų sąmata pastatė Cheopso piramidę.
Stadionas turėjo būti atidarytas iki 2009 metų Dainų šventės. Dabar mąstoma, kad gerai būtų Nacionalinį stadioną pastatyti iki Lietuvos vardo dviejų tūkstančių metų jubiliejaus. Ekspertai prognozuoja, kad tada futbolas bus pasikeitęs neatpažįstamai: teisėjams jau bus leidžiama peržiūrėti ginčytinų momentų vaizdo pakartojimus.
:: :: :: ::
D&G – GERIAUSIA, KĄ TURIME
Šiuo metu nacionalinio futbolo stadiono vaidmenį atlieka jau ne kartą minėtas Dariaus ir Girėno stadionas Kaune. Tai pirmasis sporto stadionas Lietuvoje, atidarytas dar 1925 metais. Paskutinįkart D&G stadionas renovuotas 1998 ir 2005 metais. Šiuo metu stadionas netenkina tarptautinių reikalavimų.
Po savaitės vyksiančias rungtynes tarp Lietuvos ir Ispanijos čia leista rengti išimties tvarka, LFF prezidentui Liutaurui Varanavičiui pažadėjus seksualiai patenkinti UEFA prezidentą Michelį Platini.
Anot patikimiausio informacijos šaltinio internete Vikipedijos, D&G stadione telpa arba 8248, arba 9180 žiūrovų. Nors tribūnos sustatytos kiek kitaip nei Sūduvos stadione, vis tiek yra daug atvirų vietų su langais į gamtą. Užsieniečius stebina šalia D&G stadiono žaliuojantys žmogaus rankos nepaliesti pirmykščiai miškai, kuriuose klaidžioja meškos ir vilkolakiai.
::
Problemos
Kaip ir daugumos Lietuvos stadionų, pagrindinė D&G stadiono problema yra aikštė. Lietuviai yra žemdirbių tauta ir futbolo aikštes naudoja bulvėms auginti (sporto varžybos rengiamos tais metais, kai aikštė pūdymuoja). Tokioje aikštėje tiesiai paridentas kamuolys šokinėja, neprognozuojamai keičia judėjimo kryptį, o įkritęs į gilesnę duobę visai sustoja.
D&G stadionas tinkamas tik mėtyti diską. Nenuostabu, kad 2000 metais Virgilijus Alekna ten pasiekė antrą geriausią visų laikų rezultatą pasaulyje (73,88 m). Beje, tai nutiko todėl, kad tuo metu stadione vyko dar ir futbolo varžybos, ir diskas, atsitrenkęs į vieno futbolininko galvą, nulėkė keliais metrais toliau nei turėtų. Kadangi, kaip dažnai pasitaiko Lietuvoje, disko metimų teisėjas buvo Aleknos švogeris, jis įskaitė rezultatą.
Šiuo metu D&G stadiono aikštės kokybė ypač aktuali dėl to, kad rungtynės vyks kovo mėnesį, kai Lietuvoje dar sniegas neištirpęs ir dar galima šlapdriba. Todėl visai tikėtina išvysti Ispanijos futbolininkus, nerangiai klampojančius po šlapią ir minkštą aikštę, ir Ikerą Casillasą, stovintį iki kelių purve. Belieka palinkėti, kad prie tokių sąlygų įpratę lietuviai tuo pasinaudotų.
Dar vienas išskirtinis D&G stadiono bruožas – apšvietimas. 60 vatų lemputės neapšviečia visos aikštės, todėl žaidėjai dažnai atsiduria šešėlyje. Tada būna sunku atskirti, kur lietuvis, kur ne lietuvis.
Pernai rugsėjį vykusiose rungtynėse škotų sirgaliai (kurių stadione buvo daugiau nei lietuvių) problemos nematė, nes atvykę į Lietuvą jie ne pieną gėrė. Tačiau prie plačiaekranių televizorių prilipę ir gražių futbolo vaizdų išlepinti ispanai tikrai bus nusivylę.
::
Sąmokslas
Ir visgi Dariaus ir Girėno stadionas yra geriausia, ką šiuo metu Lietuva gali pasiūlyti stipriausiai planetos komandai – dabartiniams Europos ir pasaulio čempionams. Futbolo šalyse, tokiose kaip Anglija ar Ispanija, net vaikų darželiai turi geresnius stadionus. Į Lietuvą atvykusiam Davidui Villai D&G stadionas grąžins vaikystės prisiminimus.
Neturėdama lėšų normalaus stadiono statybai, Lietuva stengiasi bent jau nesakyti užsieniečiams, kad D&G stadionas yra geriausias šalyje. LFF daug investuoja į viešuosius ryšius, kad pasaulis manytų, jog D&G stadionas yra tik 16-as pagal gerumą Lietuvoje: maždaug, visi kiti stadionai šiuo metu rekonstruojami, todėl galime priimti tik šitame.
Futbolo šalių atstovai vis tiek būna pasibaisėję: 16-as pagal gerumą ir toks prastas – vadinasi, Lietuvoje yra labai menkai išvystyta futbolo infrastruktūra, reikėtų pasitempti. Lietuviai pritardami tik palinguoja galvom ir apsidžiaugia tokiems svečiams išvykus.
Šalyje, kurioje futbolą pradeda žaisti tik vaikai, stipresnių bendraamžių išvaryti iš krepšinio aikštelių, ir kurioje visų rungtynių rezultatai žinomi sezonui į priekį, mums gerai ir taip.
:: :: :: ::
ŠALYS, KURIAS LIETUVA LENKIA
Lietuvos futbolo stadionai gali konkuruoti nebent su Europos nykštukinių valstybių stadionais.
Liuksemburgo, kuris pasaulyje pirmauja pagal vienam gyventojui tenkantį BVP, stadiono aikštė išklota žaliais 100 eurų banknotais. Tai neatitinka UEFA keliamų reikalavimų aikštės dangai. Be to, tokią aikštės dangą nuolatos išardo ir išsiveža futbolininkai iš Rytų Europos šalių.
Andoros plotas yra mažesnis už futbolo stadiono plotą, todėl rungtynių metu vienas vartininkas stovi Ispanijos teritorijoje, kitas – Prancūzijos. Kadangi Andora nepriklauso Šengeno erdvei, futbolo rungtynių tempas būna lėtas: pribėgę baudos aikštelės ribas žaidėjai turi parodyti pasus.
Farerų salose stadionas taip pat netelpa į salą, todėl vartininkai stovi vandenyje ir tuo metu, kai niekas neatakuoja jų vartų, medžioja banginius. Dėl stadiono glaudaus santykio su vandeniu, šis stadionas taip pat naudojamas vandensvydžio varžyboms. Sporto varžybos yra pagrindinė priežastis, dėl ko aplinkiniuose vandenyse mažėja banginių populiacija.
San Marinas dažniausiai neturi futbolo stadiono, nes negali suformuoti pilnos futbolo rinktinės – šalyje paprastai yra mažiau nei 20 gyventojų. Aukščiausias San Marino pasiekimas šalies futbolo istorijoje – pergalė 1:0 (vėliau paskelbta nacionaline švente) prieš amžiną varžovą Lichtenšteiną, kuriame gyvena dvigubai daugiau žmonių ir kuriam, norint turėti pilną futbolo rinktinę, nebūtina laukti kartų kaitos.
Lichtenšteinas turi stadioną kalno šlaite, todėl kamuolys į papėdėje esančius vartus rieda pats. Dėl tokios stadiono padėties pirmame kėlinyje įvarčius muša tik viena komanda, antrame kėlinyje – tik kita. Sklandžiam žaidimui nuolatos trukdo Alpių ožkos ir violetinės Milkos karvės.
Monako stadiono aikštę kerta Formulės 1 trasa, kuri nevykstant Formulės 1 lenktynėms naudojama kaip pagrindinė miesto gatvė. Stadione net ir futbolo rungtynių metu vyksta intensyvus automobilių eismas. Siekiant didesnio saugumo UEFA įpareigojo Monako futbolo federaciją stadione įrengti šviesoforus.
Vatikanas neturi futbolo stadiono, nors Šv. Petro bazilikos viduje toks tikrai tilptų. Verta atkreipti dėmesį, kad Vatikanas apskritai neturi futbolo rinktinės: UEFA uždraudė Vatikanui turėti bet kokią futbolo komandą, nes ši su Dievo pagalba įveiktų bet ką, o tai būtų nesąžininga tų komandų, kuriose žaidžia ir netikintieji, atžvilgiu.
Čia juokinga, nes aukščiau pateikti faktai nėra tikri. Iš tikrųjų Lietuva pagal stadionų būklę nelenkia jokios kitos šalies.

Labai teisingas straipsnis. Tik yra vienas TIK. Retorinis klausimas, kam Lietuvai reikia futbolo stadiono? Jeigu mes niekada neturėjome futbolo kultūros, niekada nemokėjome jo žaisti, turėjome gal tik kelis žinomesnius futbolininkus. Šimtus milijonų sukišti dėl to, kad per metus būtų sužaistos kelios niekur nevedančios rungtynes su viena pergale prieš Farerų salos daktarų ir teisininkų komandą, mano nuomone, yra neprotinga. Labai mėgstu futbolą, bet deja jo Lietuvoje nėra.
Tikrai, kam tie stadionai? Geriau isleiskime pinigus kalejimu statybai. Juk tai, kad seniai irodyta, kad valstybes islaidos kalejimu statymui ir kaliniu islaikymui yra atvirksciai proporcingos jos islaidoms sportui, mums visai nesvarbu.
Įminkit mįslę: kas gimė Anglijoje, augo Brazilijoje, o mirė Lietuvoje?
Evaldai, kalbi niekus. Milijonai sukišti į kišenes, Lietuvoje nėra nė vieno stadiono, į kurį būtų per keliasdešimt metų sukišta milijonai pinigų. Galėtų rinkimai dažniau būt, Babravičius gal vienądien ištęsėtų pažadus ir už ~10 mln. pastatytų ~10 tūkst. vietų stadioną, kurio visiškai užtektų.
O kiek jau sukišo į tą, kur prie Akropolio stovi. Tikrai ne vieną ir ne du milijonus. Tik kad jame futbolą nelabai pažaisi, nebent bulves sodinti. Bet molis, sako, nelabai koks dirvožemis.
Vien 2008 metais Vyriausybė iš biudžeto (=mokesčių mokėtojų pinigų) Nacionaliniam stadionui skyrė 100 mln. litų. Kiek mažesnės sumos buvo skirtos anksčiau (visokiom galimybių studijom). 2009 m. atlikus stadiono statybų auditą, Valstybės kontrolės specialistams kilo įtarimų dėl panaudotų 60,5 mln. litų. Daugeliui išleistų sumų nebuvo pateikta išlaidas pagrindžiančių dokumentų.
Neįdomus man nei futbolas, nei krepšinis, nei koks kitas sportas (nebent žvejyba laikoma sportu), bet jau seniai taip maloniai parašyto straipsnelio neskaičiau
faktus tikrinkite patys (beros apie Norvegiją kalbėta), bet esmė tokia:
pristatė šalyje futbolo stadionų mokyklose, ir po keliolikos metų šalies fubolo rinktinė tapo ar tai Europos, ar tai pasaulio čempionė.
gal urban legend, bet mintis teisinga. kodėl nesupranta valdžiažmogiai, kad ir futbolas yra biznio investicija?
Koks tau biznis vaikinuk… I klubus bapkes kisa ju per daug turintys… Gal Olandija/Brazilija jaunima treniruoja ir poto parduoda, o shiaip tai visiskas pinigu praradimas yra futbolas. Tik nerealus turtuoliai ten investuoja. Net lietuvoj zinau biznieriai perka austru klubus mazus ir ziuri varzybas VIP lozeje kad susitiktu su kitais verslininkais, plestu rata ir t.t. Bet futbolas kaip pats sportas tikrai nera pelningas… Labiau aistra turtingu dedziu
Ponas Vilhelmai Negerove,
Mano turimomis žiniomis krepsinio varžybos sudaro tik apie 20% arenose rengiamų renginių. Didžiausią renginių dalį sudaro muzikiniai koncertai. Tuo remdamasis reikalauju kuo skubiau apie penkis sykius sumažinti neapykantą naujosioms arenoms. Jeigu artimiausiu metu pyktis nebus sumažintas, busiu priverstas nusiminti. Ačiū.
Pagarbiai,
lukas.t
Na neuztenka populiarumo tam futbolui Lietuvoj, tai ir nera noro ka nors keist (man asmeniskai per daug del to nesopa). Kai yra pakankamas noras, atsiranda ir pokyciai. Geriausias to pavyzdys:
http://www.youtube.com/watch?v=jU4oA3kkAWU
Aisku, yra truputi ir vistos-kiausinio dilemos klausimas: ar pirma aiksteles, po to isaugs ir populiarumas kartu su rezultatais, ar atvirksciai?
Labai geras straipsnis! Nors ir nesu didelis futbolo fanas, manau, kad lietuva turetu turet bent viena normalu stadiona. Aisku statyt ta prie akropolio su belenkiek vietu ir uz belenkiek milijonu, tai kazin ar verta. Bet renovuot viena ar du seniau pastatytus butu labai gerai. Tuo labiau, kad ir sumos butu visai kitos.
Evaldaui> Buvo ta futbolo kultūra, ir pasidomėk skaičiais ties 1987 m., iš esmės nuo tada lėšų skiriamų futbolui mažėjo, o krepšiniui daugėjo. Kita vertus, kai daug kalbama apie šalies įvaizdį pasaulyje, tai sportas yra svarbu, tik va bėda, kad net USA krepšinis nėra pirmoj vietoj pagal populiarumą. Tai gi patekti į Pasaulio ar bent Europos čempionatą ir bent truputį pažaist- būtų daugiau naudos, nei tie krepšinio laimėjimai.
Tipo paprikolinai? Tik kitą kartą prikolindamas faktų neiškraipyk, galima bus pažvengt iš straipsnio, ne iš autoriaus stereotipiško neišmanymo…
Norvegija – čempionė?
))) Čia tas pats, kaip sugriuvęs Vėtros stadionas – geras
)))) Arba kaip tas, kad ispanai atsisakė treniruotis Žalgirio stadione..>
)
Kita vertus šaunu, kei nieko temoje neįkertantys žmonės bando savo žinias pareikšt. Čia kaip laidoje Klausimėlis
kaip sakoma – prastam sokejui ir pautai trugdo…
Juokingiausias dalykas, kurį pastaruoju metu skaičiau. Juokiausi iki ašarų ir dabar pilvą dar skauda. Ačiū už tai!
Kalbant į temą, niekada nesutiksiu, kad futbolas Lietuvoje niekam neįdomus. Jei atvirai, esu ne kartą išsakęs nuomonę ir pats tuo tvirtai tikiu, kad objektyviai vertinant futbolas yra Lietuvoje įdomesnis už krepšinį. Užtenka pažiūrėti į susidomėjimą pasaulio ir Europos čempionatais. Dabar pabandykite įsivaizduoti, kas būtų jei analogiškuose krepšinio renginiuose nežaistų Lietuvos rinktinė – jie beveik niekam įdomūs nebūtų. Tuo tarpu futbolo čempionatai sutraukia tokia pat didelę, jei ne didesnę minią žiūrovų ar šiaip besidominčių ir visai nesvarbu, kad ten net nekvepia nei mūsų komanda, nei kuo nors kas mus liečia. Todėl jau seniai drąsiai visiems teigiu, kad futbolas ir Lietuvoje mėgstamesnis už krepšinį, tiesiog labai palaikom savus, mylim juos turim visas to tradicijas ir tai labai gerai, gaila tik kad krepšinis vienintelis dalykas, kur tai galime daryti.
Kalbant apie futbolą ir stadionus Lietuvoje, niekas bulvių laukuose tarp kurmiarausių čempionų neužaugins, reikalingos sąlygos kažką daryti ir kažko siekti.
Viso straipsnio neskaičiau, perskaitysiu, kai išgirsiu autoriaus atsakymą ar jis yra buvęs D&G stadione?
Ai dabar pamačiau, kad humoro skiltyje straipsnis
) tai neverta labai čia ir gilintis.
)
pasijuokim visi hah ha ha, kaip juokingai parašyta
Senai taip gerai nesijuokiau!! Bravo!
Kalta Lietuvos ziniasklaida. Ispanai del stadiono sukele triuksma, o kad jie nemoka cepelinu virti musu ziniasklaida kazkodel tyli! Dar ispanijoje sausi nebuvo sniego, nuvaziuoji paslidineti, o ten smelis prie juros, tai ar cia ne skandalas? Taip kad gal ramintis laikas su triedimu “Ajajaj kokie mes lochai, neturim zoles, kuri ant sniego augtu”, nes ispanai tokios irgi neturi.
Ir stadionu klausimas cia ne prie ko, tai visiskai atskira tema. Sioje temoje toks pasiulymas: kam nepatinka esami 6000 vietu stadionai, pasistatykit savo nors ir 200 tukstanciu vietu.
nerealus straipsnis, seniai taip nesijuokiau. bet kai pagalvoji ,tai graudu.
Aciy, uz neapsakomo dauniskumo straipsni. Taip ir nesupratau – del ko Jums, mielas, Au(w)toriau geda – del per mazo pimpalo??
Straipsnis geras. Realybė liūdna.
Puikus straipsnis, regis si karta runtynes su ispanais bus atsauktos ir tada duok Dieve pabus seimas, vyriausybe ir kiti biurokratai
Būtų labai kvaila mažai šaliai stengtis “vienu užpakaliu užsėsti dvi kėdes”.
Turiu omeny tai, kad esam pasmerkti turėti silpną futbolo lygį, o kartu ir su tuo susijusią
visą infrastruktūrą, t.y. ir stadionus. Tik nematau tame nieko ypatingo. Nei viena tokio dydžio
kaip mūsų šalis nėra ką nors labai reikšmingo pasiekus sporto šakoj nr 1 (išimtys tik patvirtina teiginį) . Futbole sukasi milžiniški pinigai, kuriuos gali sugeneruot tik didelės ir stiprios ekonomikos ir vieną syk reik suvokt – su skatikais jame nieko nepasieksi. Todėl neverta ir “šiknos drąskyt”, kaip sakydavo mano bobutė. Jai, skirtingai nei dažnam mūsų futbolo gerbėjui, pakako proto suprast, jog kai negali būti “gražiausia parapijoj”, stenkis būt patraukliausia savo kaime ir būsi nemažiau, o gal ir labiau laiminga.
Todėl neaušinkim burnos veltui – jei jau taip susiklostė, kad krepšinis mūsų religija – spauskim iš jo paskutinius syvus, kurie džiugino, džiugina, gaivino ir gaivina mūsų širdis .
Mėgindami pasiekt to paties ir futbole, tik dar labiau juokinsim pasaulį. Taškas.
Gerulis straipsnis, ypač gale, labai juokiaus
o šiaip dėl stadionų, tai gaila, kad daug vagių mūsų tarpe ir negalim gražiai nebrangiai pasistatyt paprasto stadiono. asmeniškai manau, kad reiktų pradžioj pradėt nuo visuomeninių futbolo aikštelių statybų, nes dabar realiai nėra kur žaist (bent kad pakenčiama danga būtų), trūksta mažesnių aikštelių (ne mokyklos stadionų) su vartais. o kaip kažkas ir minėjo, tai žiūrimumas futbolo tikrai lenkia krepšinį Lietuvoje, užtektų pažėt į pasaulio ar europos čempionatų žiūrimumą, kai nežaidžia lietuviai.
Post factum bet, Lenkyne mokyklu stadionai geresni ir daugiau talpinantys nei musiskiai po ~6k. Netures Lietuvele normalaus stadiono kol nesumanys jo pastatyti privatus kapitalas… taip ir isvogtu maziau ir statybu kastai mazesni butu…. Gal kas A. Guogai projekteli mesteltu ??? Vistiek ant kortu uzkala… kas yra keleta milijonu? O beto jei pastatytu futbolo aikste ant sildymo trasos… tai ir vidury gudzios ziemos prie -20 galetume sau gera zalia veja turet… va tada ispanus pasikviest parident kamuoli
O tiems kur dergiates ant autoriaus uz neva “sudina” straipsni… eikit galvas issitrinkt bei paziurekit kada ne tiesiai, o kitu kampu