Santrauka tingintiems skaityti
Lietuvos darbuotojų produktyvumas ES mastu: vieno darbuotojo per metus sukuriama vertė tesiekia 57,3% ES vidurkio. Produktyvumas šiuo atveju matuoja ne fizinį rezultatą, bet sukurtą piniginę vertę. Pagal tokį vertinimą, Airijoje už identišką darbą galima gauti keliskart didesnį atlyginimą nei Lietuvoje.
Tai, kad turtingose šalyse žmonės uždirba daugiau ir jų darbo produktyvumas yra didesnis, labiausiai lemia tų šalių suminis socialinis-ekonominis potencialas: išvystyta infrastruktūra, kvalifikuoti darbuotojai, didelė vartotojų perkamoji galia – ir tai, kad viskas yra vienoje vietoje.
Produktyvumą lemia ir vidiniai (įmonės lygmens) veiksniai: masto ekonomija, darbo automatizavimas ir kompiuterizavimas, produkcijos turinys ir kokybė. Pagal daugumą šių rodiklių tipinė Lietuvos įmonė atsilieka nuo tipinės Airijos įmonės.
Abipusės – darbuotojų ir darbdavių – investicijos pakelia darbo produktyvumą ir darbuotojų atlyginimus. Darbuotojai investuoja į savo žinias ir kvalifikaciją, įmonės – į gamybos procesų automatizavimą ir žmonių darbo optimizavimą.
Lietuvos darbuotojų kvalifikacija yra aukštesnė nei sugebama ja pasinaudoti (ypač to nesugeba lietuviškos įmonės). Artimiausiu metu Lietuvos produktyvumas sparčiausiai augs ne vietinių įmonių iniciatyva, bet dėl tiesioginių užsienio investicijų ir užsienio įmonių atėjimo į Lietuvą.
:: :: :: ::
Kadangi ankstesniame straipsnyje apie minimalų atlyginimą Lietuvoje ir Europoje užsiminiau apie produktyvumą ir sulaukiau keleto komentarų / pasiūlymų / klausimų, apie darbuotojų produktyvumą parašysiu šiek tiek daugiau.
Kaip atrodo Lietuvos darbuotojų produktyvumas ES mastu? Produktyvumą matuojant vienam darbuotojui tenkančiu BVP (kuris savo ruožtu yra išreikštas perkamosios galios standartu, PGS) ir ES vidurkį prilyginus 100, gauname tokią santykinę rikiuotę (šaltinis: Eurostat):
Lietuva, kaip ir visąlaik, užima vardinę vietą ES uodegoje: vieno Lietuvos darbuotojo per metus sukuriama vertė tesiekia 57,3% ES vidurkio.
Kadangi ankstesniame straipsnyje produktyvumą paminėjau darbo užmokesčio kontekste, dabar labai norėtųsi palyginti darbuotojų produktyvumą su jų gaunamu atlyginimu.
Bėda ta, kad produktyvumo ir atlyginimo ant popieriaus santykis duoda visiškas pievas (t.y. stipriosios ir silpnosios ES šalys išsibarsto daugmaž tolygiai, be racionaliai paaiškinamo ryšio). Patikimesnį rezultatą duotų produktyvumo ir darbo jėgos bendros kainos (t.y. visų darbdavio išlaidų darbo vietai) santykis, tačiau Eurostatas nepateikia pakankamos statistikos šiuo klausimu.
Todėl šiandien belieka tenkintis tik šiuo vienu grafiku. Kad jums nebūtų liūdna, papasakosiu šiek tiek apie tai, kas per velnias yra tas produktyvumas ir kaip Airijoje už identišką darbą galima gauti keliskart didesnį atlyginimą nei Lietuvoje.
Kaip visada, prirašiau jaučio skūras (nemažą dalį teksto sudaro kitų žmonių komentarai), užtat sudėtingus reiškinius paaiškinau taip paprastai, kad net mano katinas suprato.
::
Produktyvumas matuoja ne tik rezultatą, bet ir sukurtą vertę
Dalius komentuoja mano ankstesnį straipsnį:
Tikrai manai, kad valytoja Anglijoje dirba 4 kartus produktyviau nei Lietuvoje? Produktyvumas – tai tik žodis, maskuojantis skirtingą atlygį už tą patį rezultatą.
Ir yra visiškai teisus. Produktyvumas šiuo atveju matuoja ne fizinį rezultatą, bet sukurtą piniginę vertę. Tarptautiniu lygiu produktyvumo kitaip ir neišmatuosi, kaip tik pinigais: įmonės pajamomis, tenkančiomis vienam darbuotojui, šalies BVP, tenkančiu vienam gyventojui, ir pan.
O tai, kad tokio paties darbo vertė skirtingose šalyse yra skirtinga, lemia gerokai platesnės, tiesiogiai nuo darbuotojo nepriklausančios priežastys. Panagrinėkime du supaprastintus pavyzdžius – apie viešbučių tvarkytojus ir konvejerių darbuotojus.
::
Teorinis pavyzdys Nr.1: Viešbučių tvarkytojai
Sutvarkyti viešbučio kambarį Lietuvoje reikalauja tiek pat pastangų, kiek ir sutvarkyti viešbučio kambarį Anglijoje, ir rezultatas yra vienodas. Tačiau antru atveju sukuriama žymiai daugiau vertės: ši vertė išreiškiama didesne kaina, kurią linkę mokėti viešbučio svečiai.
Jeigu kokiu nors stebuklingu būdu tas viešbutis iš Anglijos persikeltų į Lietuvą, tokios pat kainos čia niekas nemokėtų. Pirmiausia dėl to, kad Lietuvoje yra žymiai mažesnė viešbučių paklausa, kurią savo ruožtu lemia tai, kad potencialiems viešbučio svečiams Lietuvoje, priešingai nei Anglijoje, nėra ką veikt.
Anglijoje esančio viešbučio paslaugų vertę labiausiai lemia ne paslaugų kokybė, bet pats faktas, kad viešbutis yra Anglijoje. Į šalis, kuriose aukštas ekonomikos ir kultūros lygis, veržiasi daug žmonių, ir pasiūlos-paklausos santykis lemia, kad už tokias pačias paslaugas Anglijoje mokami didesni pinigai nei Lietuvoje. Net ir valstybei nereguliuojant minimalaus atlyginimo, išsivysčiusiose šalyse už visiškai tokį patį darbą galima gauti didesnį atlyginimą nei besivystančiose šalyse.
Tai, kad turtingose šalyse žmonės uždirba daugiau ir jų darbo produktyvumas, išreiškiamas pinigine verte, yra didesnis, labiausiai lemia tų šalių suminis socialinis-ekonominis potencialas. Paprasčiau tariant – tai, kad vienoje vietoje yra daug pramonės (ypač – aukštųjų technologijų) ir kultūros (pramogų) objektų; tai, kad yra visapusiškai išvystyta infrastruktūra; tai, kad vienoje vietoje yra daug kvalifikuotų ir inovatyvių žmonių.
Paprasti darbuotojai (pavyzdžiui, viešbučių tvarkytojai) negali daryti įtakos makroekonominiu lygmeniu. Todėl kad ir kaip dirbdami stengtųsi lietuviai Lietuvoje, jų darbo vertė, išreiškiama pinigais, bus mažesnė, už darbą bus mokama mažiau ir darbo produktyvumas bus statistiškai mažesnis nei analogišką darbą dirbančių lietuvių Anglijoje.
::
Teorinis pavyzdys Nr.2: Konvejerio darbuotojai
Evaldas komentuoja mano ankstesnį straipsnį:
Kalbėdamas apie produktyvumą tikriausiai nesi buvęs nė vienoje pramonės įmonėje, nesi matęs kaip dirba žmonės. Paimkime paprastą žuvies cechą – važiuoja konvejeris, ant jo sudėtos šaldytos žuvys, šalia stovi dvi moterys ir renka tas žuvis į dėžes. Ledo temperatūra tikriausiai pats įsivaizduoji, kokia ir kokios turėtų būti rankos dienai einant į pabaigą. Ir taip 8 arba 12 valandų per dieną (įskaitant pietus 30 min ir keletą 15 min pertraukėlių nubėgti į tualetą ar parūkyti). Kaip tu supranti produktyvumą – konvejerio greičio didinimą? Dar vienos moterėlės pastatymą prie konvejerio? Ar iš viso tik viena moterėlė turėtų rinkti tas žuvis? Jeigu taip (laikykime, kad konvejeris sukasi vienodu greičiu, o prie jo stovi tik viena moteris), tai ką daryti su ta antra, kuri prie konvejerio nebereikalinga? Negi manai, kad ta pati atleista moterėlė išvažiavus į Airiją ir gaunanti 6 kartus didesnį MMA dirbs nors kiek produktyviau. Nemanau. Netgi įtariu, kad airiško žuvies konvejerio greitis bus mažesnis, o prie jo stovės 2 moterys.
Palyginkime dvi teorines (kas reiškia, kad nepriimkit visko už gryną pinigą) įmones, vieną veikiančią Lietuvoje, kitą – Airijoje, kurių vienas iš veiklos procesų yra produktų krovimas nuo konvejerio į dėžes. Tai, kad Airijos įmonė veikia produktyviau – tiek vertinant pagal produkcijos kiekį, tiek pagal pardavimo pajamas – lemia daug priežasčių. Pavyzdžiui:
- Masto ekonomija. Tipinėje Lietuvos įmonėje veikia vienas konvejeris, Airijos įmonėje – dešimt konvejerių.
- Darbo automatizavimas ir kompiuterizavimas. Produktyvioje įmonėje visi standartiniai, intelekto nereikalaujantys procesai yra automatizuoti ir valdomi kompiuterių. (Net jeigu abiejose įmonėse produktų krovimas į dėžes būtų rankinis, Airijos įmonė vis tiek veiktų produktyviau, jeigu ankstesni ir paskesni procesai būtų mechanizuoti.)
- Produkcijos kokybė. Lietuvos įmonė parduoda ne pačias šviežiausias, peršaldytas žuvis, o Airijos įmonė – tik visiškai šviežias, tinkamai laikomas žuvis.
- Produkcijos turinys. Lietuvos įmonė parduoda silkes, o Airijos – lašišas, t.y. didesnės vertės produktus, ir už tą patį produkcijos svorį uždirba žymiai daugiau. (Pastaba: galimybes parduoti vieną ar kitą produktą daug lemia išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, vartotojų perkamoji galia, ypač vietinėje rinkoje.)
Šie ir kiti vidiniai (įmonės lygmens) veiksniai lemia, kad tipinė Airijos įmonė veikia produktyviau nei tipinė Lietuvos įmonė. Tačiau perkėlus vieną tokią Airijos įmonę į Lietuvą, įmonės pajamos iškart sumažėtų. Nes, kaip jau minėta anksčiau, Airijoje daug ką lemia ir išoriniai (šalies lygmens, makroekonominiai) veiksniai. Pavyzdžiui:
Išplėtota ir pažangi infrastruktūra; patikimi ir profesionalūs tiekėjai bei verslo partneriai; kvalifikuoti darbuotojai (tiek vietiniai, tiek imigruojantys iš kitų šalių); turtingi vartotojai, kuriems kokybė svarbiau už kainą, ir kt.
Paprasti darbuotojai (pavyzdžiui, dirbantys prie konvejerių) negali daryti įtakos nei įmonės, nei makroekonominiu lygmeniu. Tačiau jeigu jiems pasiseka įsidarbinti įmonėje, kurioje darbas organizuojamas efektyviai, kurioje gaminami aukštos pridėtinės vertės produktai, net ir dirbdami mažai kvalifikuotą darbą, jie uždirbs daugiau nei paprastoje smulkioje įmonėje. Jeigu lietuviams pasiseka įsidarbinti Vakarų Europoje, jų atlyginimai už visiškai tokį patį darbą didėja dar labiau.
::
Abipusės investicijos: kai investuoja tiek darbuotojai, tiek darbdaviai
Kalbant apie produktyvumą, ekonominėje literatūroje dažnai sutinkamas pavyzdys su griovių kasėjais. Kas uždirba (turi uždirbti) daugiau: žmogus, su kastuvu per 12 valandų darbo dieną iškasantis vieną griovį (ir dirbantis sunkiomis sąlygomis: ir per lietų, ir per kaitrą), ar žmogus, su ekskavatoriumi per 8 valandų darbo dieną iškasantis dešimt griovių (ir sėdėdamas kabinoje net nesuprakaituojantis)?
Vienareikšmiškai: daugiau uždirbti turi darbuotojas su ekskavatoriumi. Bet ne tik todėl, kad jo produktyvumas 10 kartų didesnis. Protingas darbdavys netaupys kvalifikuoto darbuotojo atlyginimui, nes kvalifikuoti darbuotojai yra įmonės turtas, kurio taip lengvai nepakeisi ir kurio netekimas yra skausmingas.
Darbuotojas kvalifikuotu tampa investuodamas į save, pavyzdžiui, išmokdamas dirbti ekskavatoriumi (tai kainuoja daug laiko ir pinigų, priešingai nei norint išmokti naudotis kastuvu). Darbdavys, užuot nupirkęs kastuvą už 50 litų, nuperka ekskavatorių už 50.000 litų. Abipusės – darbuotojo ir darbdavio – investicijos pakelia darbo produktyvumą ir darbuotojo atlyginimą.
Nekvalifikuotas darbas, kurį perprasti užtenka kelių valandų, nevertas daugiau nei minimalaus atlyginimo. Jeigu tokie darbuotojai nepatenkinti išeis, darbdavys mažai ką praras, nes į tuos darbuotojus jis investavo nedaug, ir jis lengvai galės juos pakeisti kitais pigiais darbuotojais, kurie į savo žinias ir įgūdžius taip pat investavo nedaug.
::
Kaip pakelti paprastos įmonės su paprastais darbuotojais produktyvumą?
Į ankstesnį komentarą apie darbą prie konvejerių labai gražiai atsako Dovydas:
Produktyviai veikiančioje įmonėje gana greitai sukasi 3 konvejeriai, o žuvis į dėžes sudėlioja automatinis konvejerio mechanizmas. Prie konvejerių yra tik 1 moterėlė, kuri yra apmokyta dirbti su konvejerio kontrolės ir valdymo sistema. Ji sustabdo ir vėl paleidžia konvejerį, jei dėl kokios nors nestandartinio dydžio žuvies ar šiaip dėl kokio nors gedimo užstringa vienas iš konvejerių. Jos vienos alga yra tokia pati, kokios buvo abiejų ankstesnių moterėlių algos sudėjus kartu, o jos produktyvumas yra kokius 5 kartus didesnis, nes sukasi ne 1, o 3 konvejeriai ir sukasi greičiau, nes žuvys į dėžes yra skirstomos automatiškai. Būtent taip ir ne kitaip reikia suprasti produktyvumo didinimą.
Šiame pavyzdyje įmonė investavo į automatinį konvejerio mechanizmą, tačiau lygiai taip pat investavo ir moterėlė: išmokti dirbti su kontrolės ir valdymo sistema irgi reikia laiko bei pastangų. Automatizavus procesus ir pakėlus darbuotojų kvalifikaciją didėja įmonės produktyvumas ir darbuotojų atlyginimai. Produktyvumas didinamas tikslinėmis investicijomis.
Konvejerio greičio didinimas nedidina produktyvumo, nes ribojančiu veiksniu tampa darbuotojų greitis. Dalies darbuotojų atleidimas yra kaštų mažinimas, bet ne produktyvumo didinimas, nes vienas darbuotojas fiziškai nesugebės dirbti už du ir kris darbo kokybė.
Į Airiją išvykę lietuviai dirba tokį patį ar net lengvesnį fizinį darbą, bet gauna didesnius atlyginimus, nes jų darbdaviai techninėmis ir vadybinėmis priemonėmis sugeba efektyviau organizuoti verslo procesus ir žmonių darbą. Na ir, žinoma, daug ką nulemia faktas, kad Airija yra Airijoje.
::
Kaip pakelti paprastos Lietuvos su paprastais lietuviais produktyvumą?
Lietuva yra Lietuvoje, ir tai iškart nubrėžia atlyginimų ribas. Realūs atlyginimai Lietuvoje didės tik didėjant produktyvumui: pirmiausia matuojant pagaminamais fiziniais kiekiais, vėliau – ir sukuriamos vertės augimu. O produktyvumo nepadidinsi be investicijų.
Vakarų šalys taip išsivysčiusios, kad visa jų ekonomika panaši į traktorių, o Lietuvos ekonomika kol kas – tik kastuvo pavidalo. Gera naujiena ta, kad Lietuvos darbuotojų kvalifikacija yra aukštesnė nei sugebama ja pasinaudoti. Taigi Lietuvoje šiuo metu svarbiau didinti investicijas ne į pačius žmones, bet į fizinę infrastruktūrą (automatinius įrenginius) ir ypač – į procesų optimizavimą.
Kaip rašo sveiko proto apologetas Nerius:
Ir čia turime paradoksą: lietuviški darbdaviai skundžiasi prastais darbuotojais, kai tuo tarpu užsienio investuotojai, priešingai, lietuvius giria: „Dažnai patys niurzgame, kad mūsų specialistai neva blogi, be kompetencijos, bet, pavyzdžiui, „Barclays” ar „Western Union” vadovai yra sakę, jog į Lietuvą atėjo dėl darbuotojų žinių ir gebėjimų.“
Atsakymo kryptį rasime, jei sugebėsime suprasti, kodėl daugeliui užsienio korporacijų mūsų darbuotojai geresni nei lietuviškiems darbdaviams. O gi todėl, kad užsieniečiai sugeba geriau panaudoti darbuotojus (nepainioti su išnaudoti). Didelės užsienio kompanijos yra susitvarkiusios savo procesus, ir jų darbuotojai daro mažiau mudos. <…> Smulkaus ir vidutinio verslo vadovai/savininkai vis dar suinvestuoja į įrengimus, pastatus, interjerą, o pataupo (ar pamiršta) padaryti paprasčiausius mokymus (išaiškinimus, kaip dirbti) darbuotojams.
Lietuvos verslui reikia dar daug ko išmokti: planuoti strategiškai ir mąstyti taktiškai, užuot apkrovus darbuotojus veiklomis, nedidinančiomis pridėtinės vertės. Labiausiai tikėtina, kad netolimoje ateityje Lietuvos produktyvumas ir toliau sparčiausiai augs ne vietinių įmonių iniciatyva, bet dėl tiesioginių užsienio investicijų ir užsienio įmonių atėjimo į Lietuvą.
Premjeras dažnai tą ir daro – bastosi po pasaulį ir medžioja užsienio investuotojus. Tačiau pasaulyje yra gerokai daugiau potencialių investuotojų, kurie teoriškai norėtų ateiti į Lietuvą, negu kad Kubilius gali visiems jiems asmeniškai paspausti rankas. Lietuvos ūkio politika turi būti orientuota į tokių verslo sąlygų sukūrimą, kad potencialūs investuotojai į Lietuvą eitų ir nekviečiami, savo noru. Tačiau tai – jau kita tema.
Santrauka tingintiems skaityti
Lietuvos darbuotojų produktyvumas ES mastu: vieno darbuotojo per metus sukuriama vertė tesiekia 57,3% ES vidurkio. Produktyvumas šiuo atveju matuoja ne fizinį rezultatą, bet sukurtą piniginę vertę. Pagal tokį vertinimą, Airijoje už identišką darbą galima gauti keliskart didesnį atlyginimą nei Lietuvoje.
Tai, kad turtingose šalyse žmonės uždirba daugiau ir jų darbo produktyvumas yra didesnis, labiausiai lemia tų šalių suminis socialinis-ekonominis potencialas: išvystyta infrastruktūra, kvalifikuoti darbuotojai, didelė vartotojų perkamoji galia – ir tai, kad viskas yra vienoje vietoje.
Produktyvumą lemia ir vidiniai (įmonės lygmens) veiksniai: masto ekonomija, darbo automatizavimas ir kompiuterizavimas, produkcijos turinys ir kokybė. Pagal daugumą šių rodiklių tipinė Lietuvos įmonė atsilieka nuo tipinės Airijos įmonės.
Abipusės – darbuotojų ir darbdavių – investicijos pakelia darbo produktyvumą ir darbuotojų atlyginimus. Darbuotojai investuoja į savo žinias ir kvalifikaciją, įmonės – į gamybos procesų automatizavimą ir žmonių darbo optimizavimą.
Lietuvos darbuotojų kvalifikacija yra aukštesnė nei sugebama ja pasinaudoti (ypač to nesugeba lietuviškos įmonės). Artimiausiu metu Lietuvos produktyvumas sparčiausiai augs ne vietinių įmonių iniciatyva, bet dėl tiesioginių užsienio investicijų ir užsienio įmonių atėjimo į Lietuvą.
:: :: :: ::
Kadangi ankstesniame straipsnyje apie minimalų atlyginimą Lietuvoje ir Europoje užsiminiau apie produktyvumą ir sulaukiau keleto komentarų / pasiūlymų / klausimų, apie darbuotojų produktyvumą parašysiu šiek tiek daugiau.
http://www.negerove.lt/2011/01/19/minimalus-menesinis-atlyginimas-pasivyti-ir-pralenkti-europa/
Kaip atrodo Lietuvos darbuotojų produktyvumas ES mastu? Produktyvumą matuojant vienam darbuotojui tenkančiu BVP (kuris savo ruožtu yra išreikštas perkamosios galios standartu, PGS) ir ES vidurkį prilyginus 100, gauname tokią santykinę rikiuotę (šaltinis: Eurostat):
http://epp.eurostat.ec.europa.eu/tgm/table.do?tab=table&init=1&language=en&pcode=tsieb030&plugin=1
Lietuva, kaip ir visąlaik, užima vardinę vietą ES uodegoje: vieno Lietuvos darbuotojo per metus sukuriama vertė tesiekia 57,3% ES vidurkio.
Kadangi ankstesniame straipsnyje produktyvumą paminėjau darbo užmokesčio kontekste, dabar labai norėtųsi palyginti darbuotojų produktyvumą su jų gaunamu atlyginimu.
Bėda ta, kad produktyvumo ir atlyginimo ant popieriaus santykis duoda visiškas pievas (t.y. stipriosios ir silpnosios ES šalys išsibarsto daugmaž tolygiai, be racionaliai paaiškinamo ryšio). Patikimesnį rezultatą duotų produktyvumo ir darbo jėgos bendros kainos (t.y. visų darbdavio išlaidų darbo vietai) santykis, tačiau Eurostatas nepateikia pakankamos statistikos šiuo klausimu.
Todėl šiandien belieka tenkintis tik šiuo vienu grafiku. Kad jums nebūtų liūdna, papasakosiu šiek tiek apie tai, kas per velnias yra tas produktyvumas ir kaip Airijoje už identišką darbą galima gauti keliskart didesnį atlyginimą nei Lietuvoje.
Kaip visada, prirašiau jaučio skūras (nemažą dalį teksto sudaro kitų žmonių komentarai), užtat sudėtingus reiškinius paaiškinau taip paprastai, kad net mano katinas suprato.
::
Produktyvumas matuoja ne tik rezultatą, bet ir sukurtą vertę
Dalius komentuoja mano ankstesnį straipsnį:
Tikrai manai, kad valytoja Anglijoje dirba 4 kartus produktyviau nei Lietuvoje? Produktyvumas – tai tik žodis, maskuojantis skirtingą atlygį už tą patį rezultatą.
Ir yra visiškai teisus. Produktyvumas šiuo atveju matuoja ne fizinį rezultatą, bet sukurtą piniginę vertę. Tarptautiniu lygiu produktyvumo kitaip ir neišmatuosi, kaip tik pinigais: įmonės pajamomis, tenkančiomis vienam darbuotojui, šalies BVP, tenkančiu vienam gyventojui, ir pan.
O tai, kad tokio paties darbo vertė skirtingose šalyse yra skirtinga, lemia gerokai platesnės, tiesiogiai nuo darbuotojo nepriklausančios priežastys. Panagrinėkime du supaprastintus pavyzdžius – apie viešbučių tvarkytojus ir konvejerių darbuotojus.
::
Teorinis pavyzdys Nr.1: Viešbučių tvarkytojai
Sutvarkyti viešbučio kambarį Lietuvoje reikalauja tiek pat pastangų, kiek ir sutvarkyti viešbučio kambarį Anglijoje, ir rezultatas yra vienodas. Tačiau antru atveju sukuriama žymiai daugiau vertės: ši vertė išreiškiama didesne kaina, kurią linkę mokėti viešbučio svečiai.
Jeigu kokiu nors stebuklingu būdu tas viešbutis iš Anglijos persikeltų į Lietuvą, tokios pat kainos čia niekas nemokėtų. Pirmiausia dėl to, kad Lietuvoje yra žymiai mažesnė viešbučių paklausa, kurią savo ruožtu lemia tai, kad potencialiems viešbučio svečiams Lietuvoje, priešingai nei Anglijoje, nėra ką veikt.
Anglijoje esančio viešbučio paslaugų vertę labiausiai lemia ne paslaugų kokybė, bet pats faktas, kad viešbutis yra Anglijoje. Į šalis, kuriose aukštas ekonomikos ir kultūros lygis, veržiasi daug žmonių, ir pasiūlos-paklausos santykis lemia, kad už tokias pačias paslaugas Anglijoje mokami didesni pinigai nei Lietuvoje. Net ir valstybei nereguliuojant minimalaus atlyginimo, išsivysčiusiose šalyse už visiškai tokį patį darbą galima gauti didesnį atlyginimą nei besivystančiose šalyse.
Tai, kad turtingose šalyse žmonės uždirba daugiau ir jų darbo produktyvumas, išreiškiamas pinigine verte, yra didesnis, labiausiai lemia tų šalių suminis socialinis-ekonominis potencialas. Paprasčiau tariant – tai, kad vienoje vietoje yra daug pramonės (ypač – aukštųjų technologijų) ir kultūros (pramogų) objektų; tai, kad yra visapusiškai išvystyta infrastruktūra; tai, kad vienoje vietoje yra daug kvalifikuotų ir inovatyvių žmonių.
Paprasti darbuotojai (pavyzdžiui, viešbučių tvarkytojai) negali daryti įtakos makroekonominiu lygmeniu. Todėl kad ir kaip dirbdami stengtųsi lietuviai Lietuvoje, jų darbo vertė, išreiškiama pinigais, bus mažesnė, už darbą bus mokama mažiau ir darbo produktyvumas bus statistiškai mažesnis nei analogišką darbą dirbančių lietuvių Anglijoje.
::
Teorinis pavyzdys Nr.2: Konvejerio darbuotojai
Evaldas komentuoja mano ankstesnį straipsnį:
Kalbėdamas apie produktyvumą tikriausiai nesi buvęs nė vienoje pramonės įmonėje, nesi matęs kaip dirba žmonės. Paimkime paprastą žuvies cechą – važiuoja konvejeris, ant jo sudėtos šaldytos žuvys, šalia stovi dvi moterys ir renka tas žuvis į dėžes. Ledo temperatūra tikriausiai pats įsivaizduoji, kokia ir kokios turėtų būti rankos dienai einant į pabaigą. Ir taip 8 arba 12 valandų per dieną (įskaitant pietus 30 min ir keletą 15 min pertraukėlių nubėgti į tualetą ar parūkyti). Kaip tu supranti produktyvumą – konvejerio greičio didinimą? Dar vienos moterėlės pastatymą prie konvejerio? Ar iš viso tik viena moterėlė turėtų rinkti tas žuvis? Jeigu taip (laikykime, kad konvejeris sukasi vienodu greičiu, o prie jo stovi tik viena moteris), tai ką daryti su ta antra, kuri prie konvejerio nebereikalinga? Negi manai, kad ta pati atleista moterėlė išvažiavus į Airiją ir gaunanti 6 kartus didesnį MMA dirbs nors kiek produktyviau. Nemanau. Netgi įtariu, kad airiško žuvies konvejerio greitis bus mažesnis, o prie jo stovės 2 moterys.
Palyginkime dvi teorines (kas reiškia, kad nepriimkit visko už gryną pinigą) įmones, vieną veikiančią Lietuvoje, kitą – Airijoje, kurių vienas iš veiklos procesų yra produktų krovimas nuo konvejerio į dėžes. Tai, kad Airijos įmonė veikia produktyviau – tiek vertinant pagal produkcijos kiekį, tiek pagal pardavimo pajamas – lemia daug priežasčių. Pavyzdžiui:
Masto ekonomija. Tipinėje Lietuvos įmonėje veikia vienas konvejeris, Airijos įmonėje – dešimt konvejerių.
Darbo automatizavimas ir kompiuterizavimas. Produktyvioje įmonėje visi standartiniai, intelekto nereikalaujantys procesai yra automatizuoti ir valdomi kompiuterių. (Net jeigu abiejose įmonėse produktų krovimas į dėžes būtų rankinis, Airijos įmonė vis tiek veiktų produktyviau, jeigu ankstesni ir paskesni procesai būtų mechanizuoti.)
Produkcijos kokybė. Lietuvos įmonė parduoda ne pačias šviežiausias, peršaldytas žuvis, o Airijos įmonė – tik visiškai šviežias, tinkamai laikomas žuvis.
Produkcijos turinys. Lietuvos įmonė parduoda silkes, o Airijos – lašišas, t.y. didesnės vertės produktus, ir už tą patį produkcijos svorį uždirba žymiai daugiau. (Pastaba: galimybes parduoti vieną ar kitą produktą daug lemia išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, vartotojų perkamoji galia, ypač vietinėje rinkoje.)
Šie ir kiti vidiniai (įmonės lygmens) veiksniai lemia, kad tipinė Airijos įmonė veikia produktyviau nei tipinė Lietuvos įmonė. Tačiau perkėlus vieną tokią Airijos įmonę į Lietuvą, įmonės pajamos iškart sumažėtų. Nes, kaip jau minėta anksčiau, Airijoje daug ką lemia ir išoriniai (šalies lygmens, makroekonominiai) veiksniai. Pavyzdžiui:
Išplėtota ir pažangi infrastruktūra; patikimi ir profesionalūs tiekėjai bei verslo partneriai; kvalifikuoti darbuotojai (tiek vietiniai, tiek imigruojantys iš kitų šalių); turtingi vartotojai, kuriems kokybė svarbiau už kainą, ir kt.
Paprasti darbuotojai (pavyzdžiui, dirbantys prie konvejerių) negali daryti įtakos nei įmonės, nei makroekonominiu lygmeniu. Tačiau jeigu jiems pasiseka įsidarbinti įmonėje, kurioje darbas organizuojamas efektyviai, kurioje gaminami aukštos pridėtinės vertės produktai, net ir dirbdami mažai kvalifikuotą darbą, jie uždirbs daugiau nei paprastoje smulkioje įmonėje. Jeigu lietuviams pasiseka įsidarbinti Vakarų Europoje, jų atlyginimai už visiškai tokį patį darbą didėja dar labiau.
::
Abipusės investicijos: kai investuoja tiek darbuotojai, tiek darbdaviai
Kalbant apie produktyvumą, ekonominėje literatūroje dažnai sutinkamas pavyzdys su griovių kasėjais. Kas uždirba (turi uždirbti) daugiau: žmogus, su kastuvu per 12 valandų darbo dieną iškasantis vieną griovį (ir dirbantis sunkiomis sąlygomis: ir per lietų, ir per kaitrą), ar žmogus, su ekskavatoriumi per 8 valandų darbo dieną iškasantis dešimt griovių (ir sėdėdamas kabinoje net nesuprakaituojantis)?
Vienareikšmiškai: daugiau uždirbti turi darbuotojas su ekskavatoriumi. Bet ne tik todėl, kad jo produktyvumas 10 kartų didesnis. Protingas darbdavys netaupys kvalifikuoto darbuotojo atlyginimui, nes kvalifikuoti darbuotojai yra įmonės turtas, kurio taip lengvai nepakeisi ir kurio netekimas yra skausmingas.
Darbuotojas kvalifikuotu tampa investuodamas į save, pavyzdžiui, išmokdamas dirbti ekskavatoriumi (tai kainuoja daug laiko ir pinigų, priešingai nei norint išmokti naudotis kastuvu). Darbdavys, užuot nupirkęs kastuvą už 50 litų, nuperka ekskavatorių už 50.000 litų. Abipusės – darbuotojo ir darbdavio – investicijos pakelia darbo produktyvumą ir darbuotojo atlyginimą.
Nekvalifikuotas darbas, kurį perprasti užtenka kelių valandų, nevertas daugiau nei minimalaus atlyginimo. Jeigu tokie darbuotojai nepatenkinti išeis, darbdavys mažai ką praras, nes į tuos darbuotojus jis investavo nedaug, ir jis lengvai galės juos pakeisti kitais pigiais darbuotojais, kurie į savo žinias ir įgūdžius taip pat investavo nedaug.
::
Kaip pakelti paprastos įmonės su paprastais darbuotojais produktyvumą?
Į ankstesnį komentarą apie darbą prie konvejerių labai gražiai atsako Dovydas:
Produktyviai veikiančioje įmonėje gana greitai sukasi 3 konvejeriai, o žuvis į dėžes sudėlioja automatinis konvejerio mechanizmas. Prie konvejerių yra tik 1 moterėlė, kuri yra apmokyta dirbti su konvejerio kontrolės ir valdymo sistema. Ji sustabdo ir vėl paleidžia konvejerį, jei dėl kokios nors nestandartinio dydžio žuvies ar šiaip dėl kokio nors gedimo užstringa vienas iš konvejerių. Jos vienos alga yra tokia pati, kokios buvo abiejų ankstesnių moterėlių algos sudėjus kartu, o jos produktyvumas yra kokius 5 kartus didesnis, nes sukasi ne 1, o 3 konvejeriai ir sukasi greičiau, nes žuvys į dėžes yra skirstomos automatiškai. Būtent taip ir ne kitaip reikia suprasti produktyvumo didinimą.
Šiame pavyzdyje įmonė investavo į automatinį konvejerio mechanizmą, tačiau lygiai taip investavo ir moterėlė: išmokti dirbti su kontrolės ir valdymo sistema irgi reikia laiko bei pastangų. Automatizavus procesus ir pakėlus darbuotojų kvalifikaciją didėja įmonės produktyvumas ir darbuotojų atlyginimai. Produktyvumas didinamas tikslinėmis investicijomis.
Konvejerio greičio didinimas nedidina produktyvumo, nes ribojančiu veiksniu tampa darbuotojų greitis. Dalies darbuotojų atleidimas yra kaštų mažinimas, bet ne produktyvumo didinimas, nes vienas darbuotojas fiziškai nesugebės dirbti už du ir kris darbo kokybė.
Į Airiją išvykę lietuviai dirba tokį patį ar net lengvesnį fizinį darbą, bet gauna didesnius atlyginimus, nes jų darbdaviai techninėmis ir vadybinėmis priemonėmis sugeba efektyviau organizuoti verslo procesus ir žmonių darbą. Na ir, žinoma, daug ką nulemia faktas, kad Airija yra Airijoje.
::
Kaip pakelti paprastos Lietuvos su paprastais lietuviais produktyvumą?
Lietuva yra Lietuvoje, ir tai iškart nubrėžia atlyginimų ribas. Realūs atlyginimai Lietuvoje didės tik didėjant produktyvumui: pirmiausia matuojant pagaminamais fiziniais kiekiais, vėliau – ir sukuriamos vertės augimu. O produktyvumo nepadidinsi be investicijų.
Vakarų šalys taip išsivysčiusios, kad visa jų ekonomika panaši į traktorių, o Lietuvos ekonomika kol kas – tik kastuvo pavidalo. Gera naujiena ta, kad Lietuvos darbuotojų kvalifikacija yra aukštesnė nei sugebama ja pasinaudoti. Taigi Lietuvoje šiuo metu svarbiau didinti investicijas ne į pačius žmones, bet į fizinę infrastruktūrą (automatinius įrenginius) ir ypač – į procesų optimizavimą.
Kaip rašo sveiko proto apologetas Nerius:
Ir čia turime paradoksą: lietuviški darbdaviai skundžiasi prastais darbuotojais, kai tuo tarpu užsienio investuotojai, priešingai, lietuvius giria: „Dažnai patys niurzgame, kad mūsų specialistai neva blogi, be kompetencijos, bet, pavyzdžiui, „Barclays” ar „Western Union” vadovai yra sakę, jog į Lietuvą atėjo dėl darbuotojų žinių ir gebėjimų.“
Atsakymo kryptį rasime, jei sugebėsime suprasti, kodėl daugeliui užsienio korporacijų mūsų darbuotojai geresni nei lietuviškiems darbdaviams. O gi todėl, kad užsieniečiai sugeba geriau panaudoti darbuotojus (nepainioti su išnaudoti). Didelės užsienio kompanijos yra susitvarkiusios savo procesus, ir jų darbuotojai daro mažiau mudos. <…> Smulkaus ir vidutinio verslo vadovai/savininkai vis dar suinvestuoja į įrengimus, pastatus, interjerą, o pataupo (ar pamiršta) padaryti paprasčiausius mokymus (išaiškinimus, kaip dirbti) darbuotojams.
http://www.commonsense.lt/2011/01/21/darbuotojai-prasti-o-versla-statyt-norisi/
http://www.commonsense.lt/2008/10/10/ar-lietuvos-gamintojai-tikrai-yra-„mudakai“/
http://verslas.delfi.lt/business/dkreiviui-nerima-kelia-talentu-emigracija.d?id=39103915
Lietuvos verslui reikia dar daug ko išmokti: planuoti strategiškai ir mąstyti taktiškai, užuot apkrovus darbuotojus veiklomis, nedidinančiomis pridėtinės vertės. Labiausiai tikėtina, kad netolimoje ateityje Lietuvos produktyvumas ir toliau sparčiausiai augs ne vietinių įmonių iniciatyva, bet dėl tiesioginių užsienio investicijų ir užsienio įmonių atėjimo į Lietuvą.
Premjeras dažnai tą ir daro – bastosi po pasaulį ir medžioja užsienio investuotojus. Tačiau pasaulyje yra gerokai daugiau potencialių investuotojų, kurie teoriškai norėtų ateiti į Lietuvą, negu kad Kubilius gali visiems jiems asmeniškai paspausti rankas. Lietuvos ūkio politika turi būti orientuota į tokių verslo sąlygų sukūrimą, kad potencialūs investuotojai į Lietuvą eitų ir nekviečiami, savo noru. Tačiau tai – jau kita tema.
Vilhelmai, smulkmena: yra geras lietuviškas žodis našumas.
ir
“žmonės uždirba daugiau ir jų darbo produktyvumas yra didesnis,”
ar logiškai neturėtų būti atvirkščiai: darbo našumas didesnis ir uždirba daugiau.
Pilnai pritariu, kad atlyginimai yra našumo pasekmė. Tačiau mumyse vis dar gajus tas mentalitetas, kad kažkas mums privalo duoti… Ir politikai duoda, nes nori kad juos išrinktų.
Ačiū už pastebėjimus.
Produktyvumą vietoj našumo vartojau iš inercijos, trumpam primiršęs lietuvių kalbos grožį ir funkcionalumą. Ir taip, toje vietoje yra netyčinė loginė klaida dėl priežasties-pasekmės ryšio.
Mano manymu tai sinonimai ir gali būti naudojami “interchangeably”
Ponuli, tamsta dirbate nedėkingą darbą, šviesdamas mūsų liaudį apie ekonomikos tiesas. Nuoširdžią pagarbą jums reiškiu, nes retas kuris taip detaliai ir išsamiai sugeba paaiškinti.
O dėl našumo ir produktyvumo – nebūtinai tai sinonimai. Bent man našumas pirmiausiai reiškia ne kiekybinį, o kokybinį dydį. Pvz., dvi vienodos įmonės, tačiau viena iš jų yra našesnė, su tais pačiais resursais daugiau pagamina. Produktyvumas tuo tarpu labiau kelia asociacijas su bendromis apimtimis, tad galėtų reikšti kiekybinį rodiklį. Bet tai neesmė.
O šiaip, sakau, reiks man į tamstą nuorodą įdėt
Tai, kad turtingose šalyse žmonės uždirba daugiau ir jų darbo produktyvumas yra didesnis, labiausiai lemia tų šalių suminis socialinis-ekonominis potencialas: išvystyta infrastruktūra, kvalifikuoti darbuotojai, didelė vartotojų perkamoji galia – ir tai, kad viskas yra vienoje vietoje
provokacinis klausimas: kaip tokia bais produktyvi Airija sugebėjo atsidurt tokioj skylėj?
Airija, kaip ir visa Europa, yra skylėj dėl finansų krizės. Kad ir kokia produktyvi ekonomika būtų, jeigu jai pradeda trūkti pinigų, prasideda recesija ir viskas kuriam laikui sustoja.
tai gal visgi verta pasvarstyti, kaip produktyvumą įtakoja kredito burbulai? Kokios Airijos produktyvumo prognozės, nevaldant kredito burbulo., po to išsileidus viešųjų finansų milijardus bankų gelbėjimui ? Paprognozuokime, kuo virs keltų tigras atienančių keleto metų produktyvumo statistikoje, ir kiek tai gali pakeisti efektyvesnės darbo priemonės ar procesai?
Kaip turbūt supratote iš užuominų, man švelniai tariant keistokai žiūrisi mėginimai perkelt mikro (įmonės) lygmens efektyvinimo teoriją į makro, kur atsiranda visai kiti svertai, galintys iškreipt pasiūlą-paklausą ir kainodarą. Apie tai, kaip susiję BVP (iš kurio skaičiuojamas PGS) ir našumas, jau esam mėginę kažkiek padiskutuot sveiko proto paieškų bloge . Diskusija nutrūko, taip ir nepriėjus sveiku protu suvokiamų išvadų.
Produktyvumas mikro lygmenyje (išreiškiamas kiekybiniais ir kokybiniais produkcijos rodikliais) ir produktyvumas makro lygmenyje (išreiškiamais pinigais ar BVP/gyv.) yra du skirtingi dalykai – tai straipsnyje aš ir atskyriau, ir mikro teorijos į makro teoriją neperkėlinėjau. Straipsnio tikslas buvo paaiškinti, (1) kaip dėl tam tikrų statistinių niuansų produktyvumas Airijoje gali atodyti žymiai didesnis nei Lietuvoje, ir (2) konstatuoti faktą, kad Lietuvos realus produktyvumas (įmonių lygmenyje) yra mažesnis nei Vakarų Europos (t.y. kad net ir veikdama tokioje pačioje ekonominėje-finansinėje aplinkoje kaip ir Airija, Lietuva vis tiek nebūtų tokia pat efektyvi).
Peržvelgiau tą diskusiją iš commonsense.lt. Nelabai konstrukyvi ta diskusija buvo, nes vieni kalbėjo apie vienus dalykus, kiti – apie kitus. Mikro ir makro lygmenis reikia analizuoti atskirai, tai per daug skirtingi dalykai. Nors savo straipsnyje tai stengiausi atskirti, panašu, kad ir aš šiek tiek sujaukiau dalykus ir užkabinau per daug šalutinių temų.
Būtent tai ir norėjau pasakyti.
Neblogas komentaras apie konkurencingumą/produktyvumą makro lygiu – subalansuotas Latvijai, bet puikiai tinka ir mums – Latvia’s Competitiveness at the Crossroads – Dr. Christian Ketels of Harvard Business School . Verta paklausyti kelis kartus.
Čia ir skaidrės.
IMHO kraunamų į dėžes žuvų produktyvumas ir jį įtakojantys veiksniai stipriai skiriasi nuo Eurostato perskaičiuojamo BVP/darbuotojui valstybės lygiu, ir niekaip nesufleruoja realių išeičių (kelio link produktyvumo-konkurencingumo ir didesnės gerovės) visos šalies, o ne įmonės mastu.
O pastarasis, išskaičiuojamas per išleistų pinigų kiekį rinkoje atsižvelgiant į perskaičiuotas kainas, taip pat niekaip neatspindi skirtumų tarp eurostatistinio produktyvumo skirtingose šalyse atsiradimo priežasčių. Todėl natūraliai kyla noras jas ignoruoti ir viską suvest tik į žuvų skaičiaus visų šalies konvejerių galuose sumą, nors makroekonomika yra daug mažiau tikslusis mokslas nei įmonių valdymas. Taip vadinamą “nacionalinį konkurencingumą” labai stipriai įtakoja aplinkos veiksniai, pvz. valdymo kokybė (valdžios subsidijavimai, [ne]teisinga mokesčių / sukurtos vertės paskirstymo sistema), geografiniai, kultūriniai, rinkos-paklausos ir žinoma įraše paminėti finansiniai skirtumai. Aišku, kad turtingesnės šalys, turinčios daugiau išteklių ir stipresnę šimtmečiais augintą prekių/ paslaugų kūrimo ir tiekimo infrastruktūrą, eksporto kanalus, natūraliai sukuria daugiau; bet laikinai “praturtinti” šalį/rinką galima ir nevaldant kreditavimo, kuris sukuria į BVP skaičiuojamą vartojimą ir aukštesnio produktyvumo iliuziją (mėlyna vs raudona linijos rodo kaip “GDP numbers are influenced by aggregate demand can go beyond the actual productiveness of the companies”; “labour productivity is driven by the overall GDP-demand”; įdomu, kad pateikiami “labour utilisation” skaičiai rodo kad latviai ir estai dirba labai daug, lietuviai kažkodėl gerokai mažiau).
Siūlymas įmonės lygiu suvest viską labiau į procesus ir įrenginius, nei į žmonių kvalifikaciją taip pat reikalauja patikslinimo. Taip, aukštojo išsilavinimo labiau aukštint nebūtina, jei kalbėti apie bendrąsias žinias. Tačiau reikia kvalifikacijos ir svarbiausia – motyvacijos, kad “žmogiškasis faktorius” sugebėtų palaikyti procesus ir naudotis įrenginiais. Vienas iš išskirtinių LT darbo rinkos bruožų yra būtent darbuotojų nelojalumas, kurio priežastis iš dalies atskleidžia straipsnyje pateikta Neriaus citata. Darbdaviai turi investuoti į darbuotojų dalyvavimą, suinteresuotumą rezultatu – tiesa, gamyboje tai galima padaryti mechaniškai, per procesų kontrolę ir įrenginius, bet paslaugose, kur dažnai reikia bendravimo su klientu ir nedaug pasikartojančių operacijų, vidinė motyvacija žymiai svarbesnė. Ignoruodami darbuotojus, įstatydami juos į pelno spaudimo presą vietoj to kad dalintis rezultatais , dalis darbdavių taip stiprina emigracijos tendenciją. Kas gresia konkurencingumo praradimu ir t. t.
Noras viską tiek supaprastinti, kad ir katinas suprastų, ir pritaikyti paprastose situacijose veikiantį receptą sudėtingesnėje aplinkoje gali nuvest patraukliu “greitu ir paprastu”, o griežčiau sakant profanacijos keliu. Tema jautri, vien už mėginimą tai parodyti rūpestingo ekstremisto Rokiškio bloge, buvau skubiai apšauktas šūdmaliu ir pasiųstas gerokai toliau nei Davosas
matote, drįsau suabejoti šventu tikslu per paspaudimų demokratiją pasiųsti įmonių valdymo specialistą gžp paaiškinti visiems Davose kaip rodikliais reikia valdyt valstybių ekonomikas ir mažint atskirtį… 
Gerb. Vilhelmai,
o galima Tamistai ką ne ką priminti?
data: 2010 spalio pabaiga.
Vilhelmas Negerovė http://www.negerove.lt/
(Anonimas)
2009-10-29 01:58 am (local) (iš 78.60.127.216) (nuoroda) Pasirinkti
Aš taip pat jau senokai planavau išsigryninti „verandas“ ir pasidaryti sau „gerų straipsnių rašymo vadovą“. Bet Versmių santraukos nenaudosiu – mano asmeniniai informacijos apdorojimo ir struktūravimo įgūdžiai man labiau patinka. Ateityje planuoju savo rašliavas subrandinti iki žurnalinių straipsnių ir bandysiu lįsti į VK. Tai tik laiko klausimas.
Beje, iš šios dienos VK jau matosi šalies ekonomikos atsigavimas – reklamų žurnale jau šiek tiek daugiau nei spalio numeryje ir gerokai daugiau nei rugsėjo numeryje. Ekonomika bus visiškai atsigavusi tada, kai nebijant prarasti pardavimų VK kaina nuo „naujos įdomios kainos“ vėl pradės kilti 10 litų link. Kaip manote, kada tai įvyks?
(Atsakyti) (Pokalbis nuo čia)
Re: Vilhelmas Negerovė http://www.negerove.lt/
vklase
2009-10-29 10:30 am (local) (iš 82.135.201.163) (nuoroda) Pasirinkti
lauksiu mėginukų.
2011.
oops – netgi 2009.
siaubas.
Teoriškai tai mano gėda, kad dar neprisiruošiau. Antra vertus, rašiau “Ateityje planuoju”, t.y. nenurodžiau jokios konkrečios datos. Teoriškai neapsimelavau.
Kada nors bus. Pažadu.
Airijos pavyzdi duodami ir lygindami kaip tik parodote kad ne saliu skitumuose yra esme… nes lietuva gana panasaus dydzio, infrastruktura irgi gera bet kazkodel atlyginimai 5 kartus mazesni. Tokio pacio dydzio viesbutyje su tokiu paciu lankomumu ir netgi tomis paciomis kainomis LT atlyginimas skirtusi 2/3 kartus tik del to kad dardavys neprivalo tiek moketi kai gali samdyti pigiau, nesvarbu koks produktyvumas butu ir kiek tas darbuotojas pajamu deklarauoja. Lygiai tas pats su kitomis pazangiomis imonemis. Turiu viena pavyzdi tarkim moderni metalo apdirbimo imone lietuvoje su visais high tech irenginiais puikiai konkuruojanti vakary europoje ir n metu is eiles dirbanti labai pelningai taciau darbuotojai vis tiek gauna 2/3 kartus mazesnius atlyginimus ir ne del to kad neuzdirba o tik del to kad darbo rinka gali pasiulyti dar ir pigesniu… taigi kol lietuvoje neisvaziuos visi siek tiek aktyvesni kol neisnyks visokios supuvusios siuvyklos kuriu vienintelis pelnas gaunamas is vergisko darbo kol nebus normaliu TUI tol galima “teisinti” tuos produktyvumo skirtumus, bet realybe daug paprastesne… Airija dar pries 20 metu buvo panasiam lygyje kaip ir LT tame tarpe ir su masine emigracija, uzteko didelio kiekio uzsienio investiciju ir viskas radikaliai pasikeite…