Minimalus mėnesinis atlyginimas: pasivyti ir pralenkti Europą

Santrauka tingintiems skaityti

Dabartinį 800 litų minimalų atlyginimą (MMA) nuo liepos pradžios planuojama didinti iki 900 litų, o nuo kitų metų pradžios – iki 1000 litų. Viena pagrindinių priežasčių – MMA Lietuvoje yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje.

Tiek pagal absoliutų MMA dydį, tiek MMA išreiškus perkamosios galios standartu Lietuva yra beveik pačiame ES gale. Tačiau pagal MMA santykį su vidutiniu darbo užmokesčiu Lietuva yra ES viduryje. Tai reiškia, kad atsižvelgiant į šalies ekonomikos lygį, MMA Lietuvoje nėra mažas.

Vertinant atlyginimų perkamąją galią pagal Big Mac indeksą, minimumą gaunantys lietuviai ES mastu gyvena skurdžiai. Tačiau ES mastu skurdžiai gyvena ir vidutinį atlyginimą gaunantys Lietuvos žmonės.

MMA kėlimas tik dar labiau didins nedarbą ir kels kainų lygį. Nedarbo didėjimas sulėtins Lietuvos ekonomikos atsigavimą, o infliacija panaikins išaugusio MMA poveikį. Pakėlusi MMA Lietuva pagal MMA ir VDU santykį trumpam taptų Europos lydere, tačiau netrukus infliacija sumažintų gyventojų perkamąją galią.

Lietuva taps turtingesne šalimi tik didėjant darbo produktyvumui. Viena iš kliūčių verslui produktyviau panaudoti darbo jėgą yra būtent MMA apribojimai. MMA kėlimas niekaip nepadidins visuomenės turto ir nepagerins santykinės Lietuvos padėties ES.

:: :: :: ::

Praeitą savaitę darbdavių ir profsąjungų atstovai (arba kaip pasakytų socialistai – vergvaldžių ir vergų gynėjų atstovai) preliminariai susitarė nuo liepos 1 d. minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) didinti nuo 800 iki 900 litų. Taip pat lyg ir kalbama, kad nuo kitų metų pradžios MMA gali didėti ir iki 1000 litų.

Profsąjungų atstovai teigia, kad MMA didinti būtina, nes dabartinio dydžio minimalaus atlyginimo neužtenka normaliam pragyvenimui – tokį darbo užmokestį gaunantys žmonės yra pasmerkti gyventi skurde. Be to, dažnai mėgstama pabrėžti, kad MMA Lietuvoje yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje, todėl jo didinimas leistų greičiau pasivyti Europą.

Šiame straipsnyje palyginsiu (su vizualiomis diagramomis), kaip Europoje atrodo Lietuva su savo MMA politika.

::

Kur Europos Sąjungos mastu yra Lietuva?

Minimalų atlyginimą yra nustačiusios 20 (iš 27) Europos Sąjungos šalių. Kurioje vietoje pagal šį rodiklį yra Lietuva? Įdomumo dėlei prie 20 ES šalių įdėjau ir JAV. (Šaltinis: Eurostat)

Pagal absoliutų MMA dydį Lietuva yra beveik pačiame gale: Lietuva lenkia tik Rumuniją ir Bulgariją. Matant tokį vaizdą ir žinant, kad Airijoje ir Britanijoje minimalūs atlyginimai yra, švelniai tariant, didesni, nė kiek nestebina nei Lietuvos darbuotojų nusivylimas, nei emigracijos mastai.

Europos Sąjungoje skirtumas tarp didžiausio ir mažiausio MMA siekia beveik 14 kartų. Tačiau juk žinome, kad Liuksemburge ar Airijoje kainos yra žymiai didesnės nei Rumunijoje ar Bulgarijoje. Galbūt, jeigu pakoreguotume nominalius MMA dydžius pagal kiekvienos šalies kainų lygį, gautume tikslesnį ir ne tokį tragišką vaizdą.

MMA išreikškime perkamosios galios standartu (PGS) – dirbtinės valiutos vienetu, panaikinančiu kainų lygių skirtumus tarp valstybių. (Šaltinis: Eurostat)

Atlikę korekcijas matome, kad realus skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios MMA Europos Sąjungoje yra 6 kartai. Tačiau tokie koregavimai tik minimaliai pagerina santykinę Lietuvos padėtį – gaunantys MMA Lietuvos gyventojai Europos mastu vis tiek atrodo labai skurdžiai.

Bet juk 800 litų gavėjai – apie penktadalis Lietuvos darbuotojų – gyvena ne plačiojoje Europoje, o Lietuvoje. Daug patikimesnis rodiklis, parodantis MMA uždirbančių žmonių tikrąją padėtį rinkoje, yra MMA santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu. Kaip pagal šį rodiklį atrodo Lietuva?

Pagal MMA ir VDU santykį Lietuva sėdi pačiame ES viduriuke. Štai ir panaikinome mitą: minimalus atlyginimas Lietuvoje nėra mažas – jis yra visiškai padorus, atsižvelgiant į šalies ekonomikos lygį.

Atrodytų, pakanka nupaišyti dailų grafiką, ir gyvenimas Lietuvoje prašviesėja. Tačiau ne taip paprasta įtikinti MMA gaunančiuosius, kad jie uždirba daug. Žmonės aiškina: Koks skirtumas, kaip atrodo kažkoks statistinis santykis – jeigu uždirbdamas minimumą turi rinktis tarp šilto būsto arba pilno skrandžio, tai nėra gyvenimas.

Logiška būtų praktiškai palyginti, kiek tapačių prekių ar paslaugų gali įsigyti MMA gaunantys žmonės skirtingose ES šalyse. Tuo tikslu pasinaudosime žurnalo The Economist skelbiamu Big Mac indeksu. Nors pagrindinis indekso tikslas – nustatyti, kiek pervertinta ar nuvertinta yra vietos valiuta JAV dolerio atžvilgiu, dažnai Big Mac indeksas naudojamas tiesiogiai palyginti perkamąją galią įvairiose šalyse.

Kiek Big Mac mėsainių gali nusipirkti kiekvienos ES šalies pilietis už minimalų atlyginimą? (Šaltinis: The Economist)

Pagal šį rodiklį Lietuva vėl atsiduria Europos uodegoje. Taigi nesvarbu, koks yra MMA nominalus dydis ar koreguotas pagal kainų lygį – Lietuvoje MMA yra realiai mažas: už minimalų atlyginimą airis gali nusipirkti 4 kartus daugiau tokių pačių mėsainių nei lietuvis.

Ar tokia apčiuopiama statistika jau yra pakankama priežastis gelbėti skurstančiuosius ir kelti MMA? Gal prieš tai pasižiūrėkime, kaip, lyginant Europos mastu, gyvena kiti Lietuvos dirbantieji.

Kiek Big Mac mėsainių gali nusipirkti kiekvienos ES šalies pilietis už vidutinį atlyginimą?

Tikriausiai nieko nestebinantys rezultatai: Lietuvos dirbantysis, gaunantis vidutinį atlyginimą, gauna nedaug. Vidutinis lietuvis yra 4 kartus skurdesnis (realiai skurdesnis) už pagrindinių emigracijos destinacijų – Airijos ir Britanijos – vidutinį pilietį.

Taigi problema ne ta, kad MMA Lietuvoje mažas. Tikroji problema ta, kad visi šalies darbuotojai – tiek uždirbantys minimumą, tiek daugiau – sėdi tame pačiame katile – skurdžioje Lietuvoje. Įstatyme įrašyti didesni skaičiukai nieko nepakeis: MMA gavėjai niekaip netaps turtingais, gyvendami skurdžioje šalyje.

::

Kas bus, kai MMA Lietuvoje pakils?

MMA kėlimo pasekmes verslui ir valstybei išsamiai jau yra aprašęs Rokiškis (kiek seniau ir ką tik), todėl čia nesikartosiu (galų gale, šio straipsnio pagrindinis tikslas – įvertinti Lietuvos padėtį ES). Atkreipsiu dėmesį tik į dvi pagrindines pasekmes: nedarbo didėjimą ir infliaciją.

Visiems, išskyrus įstatymų leidėjus, yra žinomas dėsnis, kad minimalaus užmokesčio kėlimas didina nedarbą. Ko jau ko, o dar didesnio nedarbo Lietuvai nereikia: šiuo metu nedarbo lygis – beveik 18 proc., ir nėra jokių rimtų priežasčių per artimiausius metus jam sumažėti. MMA kėlimas tik dar labiau viską sujauks.

Didesnis MMA nedidina darbuotojų sukuriamos vertės, ir dalis įmonių bus priverstos atleisti per brangius darbuotojus. Blogiausia tai, kad jautriausiai į priverstinį atlyginimų kėlimą reaguos mažos įmonės, kuriose beveik visi iš tų keleto darbuotojų gauna MMA. Kitaip tariant, didesnis MMA padidins ne tik bedarbių, bet ir įmonių bankrotų skaičių.

Lietuva dar tik pradeda atsigauti nuo krizės, bet dėl didesnio MMA didėsianti mokesčių našta verslui pablogins bendrą šalies ekonominę situaciją – tai bus žingsnis atgal.

Dauguma įmonių prisitaikys prie pasikeitusių rinkos sąlygų, tačiau tas prisitaikymas pasireikš kainų augimu: kai sąnaudos didėja, reikia kažkaip didinti ir pajamas. Kadangi MMA kėlimas tiesiogiai arba netiesiogiai palies visus ūkio sektorius, daugiau ar mažiau didės visų prekių ir paslaugų kainos. Kitaip tariant, didesnis MMA sukels infliacijos bangą.

Trumpam grįžkime prie santykinės Lietuvos padėties ES. Kaip Europos mastu pagal MMA ir VDU santykį atrodys Lietuva, kai nuo 2011 m. liepos 1 d. minimalus atlyginimas pakils iki 900 litų, o nuo 2012 m. sausio 1 d. – iki 1000 litų?

Įgyvendinusi planuojamą MMA politiką, Lietuva gerokai išsišoktų iš tarptautinio konteksto ir taptų Europos lydere pagal savo meilę mažiausiai uždirbantiems.

Bet ar tai reikštų, kad MMA gaunančiųjų gyvenimas pagerėtų, t.y. kad po pusmečio už savo atlyginimą jie galėtų nusipirkti jau nebe 112 Big Mac mėsainių, bet 126, o po metų – ir visus 140? Ne, nes dėl minėtos infliacijos gyventojų perkamoji galia sumažės: praeis vos keli mėnesiai ir MMA gaunantieji pastebės, kad už 900 ar 1000 litų atlyginimą jie gali nusipirkti tiek pat, kiek ir dabar už 800 litų.

Dėl infliacijos didės ir vidutinis darbo užmokestis, todėl diagramoje pavaizduoti nauji MMA ir VDU santykiai (45,6% ir 50,6%) neišsilaikys ilgai, ir Lietuva iš Europos lyderių vėl pasislinks viduriuko link. Tačiau dėl to, kad MMA yra didinimas įstatymine prievarta, o VDU formuojasi natūraliai ir nedidėja taip sparčiai, galutinis naujasis santykis tikriausiai bus šiek tiek didesnis už dabartinį (40,5%).

Tik kad nuo to niekam nebus geriau. Su minimalaus atlyginimo didinimu Europos nereikia nei vytis, nei juo labiau pralenkti. Kad ir kiek valdžia keltų MMA, jis vis tiek bus realiai mažas tol, kol nepakils visos šalies ūkis. Minimalų atlyginimą gaunantieji praturtės tik tada, kai praturtės didžioji dirbančiųjų dalis.

::

Ką daryti, kad Lietuva taptų turtingesne šalimi?

Visuomenė nepraturtėja nei mokant didesnes pašalpas (t.y. atėmus pinigus iš vienų ir atidavus kitiems), nei įstatymais keliant minimalų uždarbį (t.y. verčiant mokėti didesnius pinigus už tą pačią vertę).

Vienintelis būdas atlyginimams padidėti (realiai padidėti) yra darbo produktyvumo didinimas. Produktyvumą didina aukštesnis darbuotojų išsilavinimas ir kvalifikacija, darbo mechanizavimas ir kompiuterizavimas, naujų išradimų ir patobulinimų diegimas, taip pat efektyvesnės verslo ir darbo organizavimo formos. Kuo produktyviau dirba atskiras darbuotojas, tuo labiau jis didina visos visuomenės turtą.

Be fundamentalių priežasčių, t.y., kad norint padidinti darbo jėgos našumą, reikia didelių investicijų, produktyvumui didėti trukdo ir dirbtinės administracinės-biurokratinės kliūtys, kurios atitraukia verslininkus nuo tiesioginės veiklos. Tai didelis verslo reguliavimas, neskaidri mokesčių sistema su dideliais mokesčiais, sudėtingos mokesčių mokėjimo procedūros ir, žinoma, griežtas darbo rinkos reguliavimas, be viso kito pasireiškiantis ir dideliu MMA.

Kad ir kokio dydžio būtų MMA, jis vis tiek trukdo laisvai susitarti darbuotojams ir darbdaviams, ir dalis dirbti norinčių žmonių darbo negauna. Atsižvelgiant į esamą šalies ūkio padėtį ir Lietuvos konkurencingumo lygį Europoje, net ir dabartinis 800 litų MMA yra per didelis, jau nekalbant apie planus per metus jį pakelti 25 proc.

Kuo laisvesnės sąlygos verslui, tuo produktyviau panaudojama darbo jėga. Kuo didesnis produktyvumas, tuo sparčiau auga ekonomika. Kuo sparčiau auga ekonomika, tuo didesnius atlyginimus gauna darbuotojai. Kuo didesni realūs atlyginimai, tuo šalis turtingesnė.

Minimalaus atlyginimo kėlimas sukuria arba ilgalaikį neigiamą (dėl augančio nedarbo), arba neutralų (dėl infliacijos) poveikį, bet nesukuria jokio ilgalaikio teigiamo poveikio, kuris didintų visos visuomenės turtą. Su didesniu MMA europietiškas pragyvenimo lygis nepriartėja, nes pati Lietuva lieka toje pačioje rikiuotės vietoje.