Ką valgysit šiandien? Arba žaidimai produktų etiketėse

Santrauka tingintiems skaityti

E raidytėmis žymimi maisto priedai apaugę daugybe mitų. Iš tikrųjų 60% maisto priedų yra visiškai nekenksmingos natūralios medžiagos. Likę maisto priedai blogiausiu atveju gali sukelti alergiją. Potencialiai pavojingų maisto priedų yra vos keletas.

Pagrindinės vartotojų klaidos: bijoti E raidytėmis pažymėtų maisto priedų arba baisiai skambančių žodžių produktų sudėtyse, nežinant, ką jie iš tikrųjų reiškia.

Pagrindinės maisto gamintojų gudrybės: vietoje E raidyčių rašyti pilnus pavadinimus arba etiketėse nurodyti, kad produktų sudėtyje nėra tam tikrų maisto priedų, tačiau pridėti kitų. Tai yra visiškai teisėtos manipuliacijos vartotojų neišmanymu.

Dauguma vartotojų nesupranta, kuo vieni maisto priedai skiriasi nuo kitų, tingi pasidomėti plačiau ir nežino, ką perka. Mokėti atpažinti maisto priedus ir galimą jų poveikį yra pačių vartotojų atsakomybė.

Tingūs vartotojai gali pasinaudoti paprastomis gudrybėmis: rinktis produktus su kuo mažiau priedų (nes priedai skirti paslėpti produktų natūralų šlykštumą), rinktis produktus su trumpesniu galiojimo laiku (nes tai reiškia mažiau konservantų sudėtyje).

Aukščiau esančiame paveikslėlyje pavaizduota realiai neegzistuojančio produkto etiketė. Tikriausiai nustebote sužinoję, kad tai tik mano fantazijos vaisius – juk Lietuvos parduotuvėse neabejotinai esate matę panašių produktų, tiesa?

Televizoriaus nežiūriu, tačiau mane pasiekė informacija, kad per tą dėžutę vienas parsidavėlis žurnalistas jau kurį laiką gąsdina žmones mirtinai nuodingu maistu bei vandeniu.

Todėl šiandien pamėginsiu paprastai, išsamiai ir aiškiai išsklaidyti kelis mitus apie E raidytėmis žymimus maisto priedus. Tiksliau, papasakosiu apie priešingus interesus turinčių subjektų – maisto vartotojų ir maisto gamintojų – daromas klaidas bei naudojamas gudrybes.

Daugeliu atveju būtent vartotojai yra kalti, kad maisto gamintojai juos „nuodija“: vartotojai tingi nors kiek giliau pasidomėti tuo, ką valgo, todėl dažnai jų nepasitenkinimas gamintojais-žudikais yra nepagrįstas.

::

Vartotojų klaida: Bijoti produktų su E raidytėmis

Egzistuoja keli šimtai įvairių maisto priedų, žymimų E raidytėmis. Natūralaus ir ekologiško maisto fanatikai visuomenėje yra plačiai paskleidę mitą, kad E – tai blogis: suvalgysi, susirgsi, numirsi.

Tai netiesa. E raidytė reiškia „Europą“: taip žymimi tie maisto priedai, kurie leidžiami naudoti Europos Sąjungoje. Taigi šie maisto priedai iš principo negali būti mirtinai nuodingi, antraip visa Europa jau būtų išmirusi.

Apie 60% maisto priedų yra visiškai nekenksmingos natūralios medžiagos. E raidytėmis jos žymimos tik dėl paprastumo: kam rašyti visą medžiagos pavadinimą iš kelių žodžių, jeigu užtenka vos keturių raidžių kodo. Pavyzdžiui, toks baisus dalykas kaip E300 tėra askorbo rūgštis, dar žinoma kaip vitaminas C – dalykas, kurį vartoti ne tik saugu, bet ir sveika.

Didžioji dalis iš likusių 40% maisto priedų blogiausiu atveju gali sukelti arba sustiprinti alergiją, tačiau dauguma žmonių jokio neigiamo poveikio nepajus. Tikrai pavojingų, galinčių sukelti vėžį ar kitas rimtas ligas maisto priedų yra vos keletas.

Bet šių maisto priedų vartojimas dar nieko nereiškia: jie yra tik potencialiai pavojingi. Rimtus susirgimus gali sukelti tik didelė tokių medžiagų koncentracija žmogaus organizme, o ir susirgs tikrai ne kiekvienas žmogus, vartojantis šiuos priedus. Žmogaus sveikatą pirmiausia lemia genetika, po to – gyvenimo būdas, ir tik galiausiai – tai, ką jis valgo.

Taigi tikrai ne visi maisto priedai su E raidytėmis yra žalingi. Tačiau retas pirkėjas mintinai moka visus maisto priedus ir žino, kurie iš jų yra saugūs, o kurie vengtini. Dauguma žmonių vadovaujasi klaidingu įsitikinimu, kad jeigu produkto sudėtyje yra E, tokie produktai yra kenksmingi sveikatai.

::

Gamintojų gudrybė: Vietoje E raidyčių rašyti pilnus pavadinimus

Maisto produktų gamintojai yra gudrūs ir žino, kaip visiškai legaliai galima apgauti vartotojus: gamintojai vietoje maisto priedo skaitinio kodo su E raidyte priekyje rašo pilną medžiagos pavadinimą. Taip produkto sudėtyje vietoje įtartinai atrodančio E330 atsiranda malonus užrašas „citrinų rūgštis“.

Pirkėjai perbėga akimis sudėtį, ir neradę E raidyčių su skaičiukais, ramia sąžine perka produktą, tikėdami, kad jis yra visiškai natūralus. Tačiau pirkėjai turėtų žinoti, kad jeigu sudėtyje nėra E, dar nereiškia, kad nėra jokių maisto priedų: maisto priedai gali slėptis po žodžiais.

::

Vartotojų klaida: Bijoti nežinomų žodžių produktų sudėtyje

Kai kurie pirkėjai įsivaizduoja esą labai gudrūs ir vien iš medžiagos pavadinimo galintys nustatyti nuodus. Pavyzdžiui, produkto sudėtyje aptikę keiksmažodžių junginį „polioksietileno sorbitano monopalmitatas“, jie bijo tokį produktą pirkti. (Šiuo atveju vartotojai yra iš dalies teisūs, nes ta medžiaga yra galimai pavojingas E434.)

Tačiau baisius pavadinimus turi ir dauguma natūralių medžiagų. Pavyzdžiui, propilen glikolalginatas, mononatrio tartratas ar alfa-tokoferolis yra visiškai nekenksmingos medžiagos. Ne kiekvienas įtartinai atrodantis žodis reiškia sveikatai pavojingą chemiją, todėl bijoti nežinomų žodžių ir vengti tokių produktų nėra pati gudriausia strategija. (Klasikinis pavyzdys – apie divandenilio monoksido baimę.)

::

Gamintojų gudrybė: Parašyti „Be konservantų“, bet pridėti skonio stipriklių

Kartais gamintojai ateina į pagalbą vartotojams ir produktų etiketėse didelėmis raidėmis užrašo: „Be konservantų“. Pamatę tokį užrašą dauguma pirkėjų yra įsitikinę, kad produkto sudėtyje nėra nei E raidytėmis pažymėtų maisto priedų, nei kitokių cheminių junginių su neįskaitomais pavadinimais, ir net neskaitę sudėties drąsiai perka tokį produktą.

Gamintojų gudrybė šiuo atveju slypi tame, kad konservantai tėra viena maisto priedų grupė. Net jeigu produkto sudėtyje nėra konservantų, jame vis tiek gali būti potencialiai žalingų dažiklių ar skonio stipriklių (pvz., E621). Gamintojai, paskelbę, kad jų produktuose nėra konservantų, tačiau prifarširavę produktus kitų priedų, formaliai nenusižengia įstatymams. Išstudijuoti produkto sudėtį iki galo yra vartotojų reikalas.

::

Gamintojų gudrybė: Parašyti „Be E621“, bet pridėti dažiklių ir konservantų

Ši gamintojų gudrybė yra analogiška aukščiau aprašytajai: tiek ankstesniu, tiek šiuo atveju gamintojai visiškai teisėtai naudojasi vartotojų neišmanymu.

Jeigu vartotojas moka iššifruoti tik vieną E kodą, paprastai tai yra E621. Buitiniame lygmenyje E621, arba nononatrio glutamatas, suvokiamas kaip pats pavojingiausias maisto priedas. Vartotojai žino, kad pakliuvęs į organizmą ir su krauju prasiskverbęs į smegenis E621 sustiprina alkio ir skonio pojūčius, dėl ko net ir itin prastos kokybės maistas atrodo labai skanus. Be to, yra įrodyta, kad didelės mononatrio glutamato koncentracijos organizme gali sukelti nebeatitaisomus regėjimo ir smegenų pažeidimus.

Todėl gamintojai kartais nededa šio priedo į maistą, o jeigu nededa – produktų etiketėse didelėmis raidėmis užrašo: „Be E621“. Pamatę tokį užrašą dauguma pirkėjų yra įsitikinę, kad produktas yra visiškai saugus, ir net neskaitę sudėties drąsiai jį perka.

Gamintojų gudrybė šiuo atveju slypi tame, kad aromato ir skonio stiprikliai tėra viena maisto priedų grupė. Net jeigu produkto sudėtyje nėra E621, jame vis tiek gali būti potencialiai žalingų dažiklių ar konservantų. Gamintojai, paskelbę, kad jų produktuose nėra skonio stipriklių, tačiau pridėję daug kitų priedų, teisiškai nenusižengia. Išstudijuoti produkto sudėtį iki galo yra vartotojų reikalas.

::

Vartotojų klaida: Nesuprasti, kuo vieni maisto priedai skiriasi nuo kitų

Buitiniame lygmenyje visi maisto priedai su E raidytėmis dažnai vadinami tiesiog konservantais. Tai didelė klaida. Maisto priedai klasifikuojami į tokias grupes:

• E100–E199: dažikliai;
• E200–E299: konservantai;
• E300–E399: antioksidatoriai (antioksidantai), rūgštingumą reguliuojančios medžiagos;
• E400–E499: tirštikliai, stabilizatoriai, emulsikliai;
• E500–E599: rūgštingumą reguliuojančios medžiagos, lipnumą mažinančios medžiagos;
• E600–E699: aromatą ir skonį stiprinančios medžiagos;
• E700–E799: antibiotikai;
• E900–E999: įvairūs;
• E1000–E1999: papildomos cheminės medžiagos.

Taigi konservantai tėra viena iš grupių. Jeigu produkte nėra konservantų, dar nereiškia, kad nėra kitų maisto priedų. Jeigu produkte nėra E621, tai taip pat mažai ką reiškia. Apskritai E621, kad ir koks baisus būtų, yra tik vienas priedas iš maisto gamintojų taip mėgstamos aromato ir skonio stipriklių grupės: atsisakius E621, jį galima pakeisti kitais analogišką funkciją atliekančiais priedais iš tos pačios grupės.

Gamintojai visiškai legaliai manipuliuoja etikečių užrašais: gamintojai nemeluoja, tiesiog pateikia tik dalį tiesos. Tai vartotojų kaltė, kad jie tingi pasidomėti maisto priedais plačiau ir nežino, ką perka.

::

Gamintojų nusikalstama gudrybė: Parašyti „Be E“, bet pridėti daugybę E

Jeigu gamintojai produktų etiketėse parašo „Be jokių E“, teoriškai tai turėtų reikšti, kad tokiuose produktuose nėra jokių maisto priedų ir gamintojai nebando pasinaudoti neapdairiais pirkėjais. Tačiau kartais gamintojai ryžtasi grubiam melui: etiketėse nurodo, kad produktai – be priedų, tačiau tų priedų vis tiek įdeda, dažnai net nenurodydami jų sudėtyje.

Tai jau yra ne manipuliacija, bet nusikaltimas, už kurį baudžiama. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba retkarčiais tikrina įvairius maisto produktus, o sukčiaujančius jų gamintojus baudžia. (Tai, kad daugelis įmonių, sumokėję simbolines baudas, ir toliau gamina tą patį, yra atskira tema.)

::

Vartotojų klaida: Nesidomėti viešai prieinama informacija

Vartotojai yra tingūs padarai ir nesugeba perskaityti netgi tos informacijos, kuri jiems pateikiama prieš nosį.

Tai yra pačių vartotojų kaltė, kad išsirinkę maisto produktus pagal etiketes ir juos suvartoję, po to jų sudėtyse aptinka dalykų, kurių nesitikėjo ten buvus. Gamintojai žino nemažai teisėtų būdų žaisti etiketėse pateikiama informacija ir su malonumu tai daro. Tai vartotojų atsakomybė būti budriems. Daugybė problemų išsispręstų, jeigu pirkėjai skaitytų ne tik etiketes, bet ir produktų sudėtis.

Antra vertus, sudėčių skaitymas neatneš naudos, jeigu vartotojai bijos tiek visų E raidyčių, tiek baisiai skambančių žodžių. Mokėti atpažinti maisto priedus ir galimą jų poveikį yra vartotojų pareiga – net jeigu tai reikštų vaikščiojimą po parduotuves su atsispausdintu maisto priedų sąrašu rankoje.

Projektas „Sveikas vaikas“ yra ideali pradinė stotelė žmonėms, kuriems rūpi, ką jie kasdien deda į burną. Ten net nereikia nieko skaityti – pakanka pasižiūrėti į paveiksliukus (maisto priedų vertinimo žymėjimus).

:: :: :: ::

Tingių vartotojų gudrybės

Egzistuoja kelios labai paprastos gudrybės, kuriomis gali pasinaudoti tingūs, informacija apie maisto priedus nesidomintys, tačiau norintys sveikai maitintis žmonės.

::

Vartotojų gudrybė: Rinktis produktus su kuo mažiau priedų

Pirmoji gudrybė – rinktis produktus su kuo mažiau priedų, ypač dažiklių bei aromato ir skonio stipriklių. Jeigu produkto sudėtyje yra dažiklių ar skonio stipriklių, visiškai nebūtina ieškoti informacijos apie juos, kenksmingi jie ar ne. Pakanka vadovautis logika: jeigu į produktą dedama daug aromato ir skonio stipriklių, vadinasi, natūraliai toks produktas yra beskonis ir bekvapis; jeigu į produktą dedama daug dažiklių, vadinasi, natūraliai toks produktas yra neišvaizdus.

Evoliuciškai taip susiklostė, kad savo noru žmonės nevalgo beskonių, bekvapių ar bespalvių produktų (išskyrus vandenį). Tokie produktai yra nemaistingi, neteikiantys organizmui būtinų medžiagų, ir žmonės pasąmoningai tokių produktų vengia. Būtent todėl, kad produktai yra nemaistingi, gamintojai į juos deda tiek daug skonį, kvapą ir išvaizdą gerinančių priedų.

Kaip galėtų paliudyti „Mėslitos“ direktorius, pigiose, varguoliams skirtose dešrose po sąvokomis „kiauliena“ ir „jautiena“ slepiasi sumaltos ir į vientisą masę sutrintos kremzlės, sausgyslės, plėvės, odos, ragai, kanopos ir žarnos su šūdais, o likusius 90 procentų sudaro krakmolas. Tačiau pridėjus tinkamų priedų tokios dešros tampa delikatesais.

Pirkėjai turi vadovautis auksine taisykle: jeigu produkto sudėtyje yra daug dažiklių ar skonio stipriklių, tokio produkto verčiau nepirkti. Net jeigu patys maisto priedai ir nėra kenksmingi, jie dedami vienu tikslu – paslėpti produkto natūralų šlykštumą.

::

Vartotojų gudrybė: Rinktis produktus su trumpesniu galiojimo laiku

Antra labai paprasta tingių vartotojų gudrybė – rinktis produktus su kuo trumpesniu galiojimo laiku: taip padidėja tikimybė, kad produktas yra natūralus.

Antioksidantai ir konservantai apsaugo maisto produktus nuo gedimo ir prailgina jų tinkamo vartojimo laiką. Jeigu dešra galioja dvejus metus, akivaizdu, kad ji prifarširuota visokiausių konservantų: tai galima nustatyti net neskaitant visos sudėties, pakanka vien pasižiūrėti į galiojimo laiką.

Tiesa, vadovaujantis vien galiojimo terminu, galima nepastebėti sudėtyje esančių skonio stipriklių ar kitų priedų. Taigi tai nėra universali gudrybė, tačiau kadangi dabar kalbame apie tingius vartotojus, vis tiek geriau vadovautis bent nedideliu kiekiu papildomos informacijos nei pirkti produktą vien pagal gražius užrašus ant etiketės.

::

Vartotojų gudrybė: Rinktis produktus, kuriuos valgo kitos gyvybės formos

Trečioji tingių vartotojų gudrybė yra pati paprasčiausia: ji nereikalauja skaityti absoliučiai jokios informacijos ant produkto pakuotės – taigi dauguma pirkėjų nebus priversti keisti savo apsipirkimo įpročių. Ta gudrybė – duoti paskanauti maisto produkto savo augintiniui ar kitai gyvybės formai (maistinių kandžių lervoms, kaimynui, uošvei ir pan.).

Pavyzdžiui, jeigu dešra pavaišintas jūsų šuo ne tik kad dešros neėda, bet ją apuostęs bėga į kampą ir gailiai inkščia – dešroje gali būti maisto priedų pėdsakų. Patartina tokios dešros nevalgyti pačiam ir atiduoti ją labdarai.

Įvairios gyvybės formos evoliucijos eigoje įgijo dar geresnius įgūdžius nei žmonės atskirti maistą nuo nuodų. Žemiau esančioje nuotraukoje pavaizduotas natūralus, be žalingų maisto priedų šokoladas:

Skanaus.