„Eurovizija“: galios nelygybė ir teisingumo paieškos
Autorius | Kategorijos Pramogos | Data 2010-05-22
Jau kitą savaitę Europą drebins ekshibicionistinių pasirodymų, maivymosi ir išsidirbinėjimo, erotikos ir striptizo, kičo ir blizgučių, geopolitinių simpatijų demonstravimo, taip pat ir dainų konkursas „Eurovizija“. Gilesnę „Eurovizijos“ turinio analizę galite pasiskaityti kur nors kitur, o aš šiandien noriu parašyti apie „Eurovizijos“ formą.
„Eurovizijoje“ dalyvauja dauguma Europos valstybių, plius keletas Azijos valstybių, geografiškai nutolusių ne per toliausiai nuo Europos. Pavadinkime visą šį geopolitinį darinį eurovizine erdve. Per pastaruosius 10 metų (2000-2009 m.) „Eurovizijoje“ dalyvavo 46 šalys, taigi šio straipsnio tyrimuose naudojama eurovizinė erdvė iš 46 šalių.
Šiais metais „Eurovizijoje“ dalyvaus tik 39 šalys, bet antrajam tyrimui („Teisingumo paieškos“) man buvo reikalingas pastarųjų 10 metų laikotarpis, todėl ėmiau platesnę eurovizinę erdvę. Be to, tos šalys, kurios neseniai dalyvavo „Eurovizijoje“ ir tik šiais metais ją apleido, tikėtina, po metų kitų vėl dalyvaus konkurse, todėl didesnė imtis yra teisingesnė.
::
Tyrimas Nr.1: Galios nelygybė
Kiekviena „Eurovizijoje“ dalyvaujanti valstybė gali deleguoti tik po vieną savo atstovą, nepriklausomai nuo valstybės dydžio. Taip pat kiekviena valstybė turi lygiavertę sprendžiamąją galią „Eurovizijos“ balsavime, nepriklausomai nuo valstybės dydžio.
Teoriškai tai reiškia, kad tokios valstybės kaip Rusija, turinti apie 142 milijonus gyventojų, ir Monakas, teturintis vos apie 30 tūkstančių gyventojų, „Eurovizijoje“ yra lygios. Tačiau praktiškai tai reiškia, kad vienas Monako gyventojas, balsuodamas už jam labiausiai patikusį atlikėją, turi apie 4730 kartų didesnę sprendžiamąją galią nei vienas Rusijos gyventojas. Nelygybė? Nelygybė.
Akivaizdu, kad kuo mažesnė valstybė, tuo daugiau eurovizinės galios turi jos gyventojai. Galima valstybes išrikiuoti gyventojų skaičiaus didėjimo tvarka, – seka prasidėtų San Marinu (32 tūkst.), Monaku (33 tūkst.) ir Andora (84 tūkst.), o baigtųsi Turkija (72,6 mln.), Vokietija (81,8 mln.) ir Rusija (141,9 mln.), – ir pamatyti, kurių valstybių gyventojai turi daugiau eurovizinės galios, kurių mažiau.
Bet, viena, tai būtų per daug paprasta, antra, per mažai informatyvu, trečia, pasąmoningai norėtųsi „galingesnėms“ valstybėms priskirti didesnius skaičius, o pastaroji seka to neleidžia. Ir tada į sceną įžengia…
::
Eurovizinės galios indeksas
Visas šias problemas išsprendžia mano išradimas, mano intelektualinių pastangų kūdikis – eurovizinės galios indeksas. Jo esmė paprasta: indeksas parodo, kiek kartų valstybės (jos gyventojų) sprendžiamoji galia „Eurovizijos“ balsavime viršija tą galią, kuri valstybei turėtų priklausyti, atsižvelgiant į jos gyventojų skaičių.
Teoriškai Lietuva, kurioje gyvena 0,43% eurovizinės erdvės gyventojų (3,3 mln. / 775,7 mln.), turėtų lemti 0,43% „Eurovizijos“ galutinio rezultato – valstybių-dalyvių rikiuotės. Tačiau realybėje kiekviena valstybė lemia po 2,17% (1/46) rezultato.
Lietuvos eurovizinės galios indeksas yra 5,1, t.y. lietuvių balsai „Eurovizijos“ galutinį rezultatą lemia 5,1 karto daugiau negu priklausytų pagal proporcingumo ir sąžiningumo principus.
Valstybių, kuriose gyvena mažiau nei 1/46 (2,17%) eurovizinės erdvės gyventojų, eurovizinės galios indeksai yra teigiami ir apskaičiuojami 2,17% dalijant iš gyventojų proporcijos (Lietuvos atveju – iš 0,43%, t.y. 2,17% / 0,43% = 5,1).
Valstybių, kuriose gyvena daugiau nei 1/46 (2,17%) eurovizinės erdvės gyventojų, eurovizinės galios indeksai apskaičiuojami dalinį ir daliklį sukeitus vietomis (kad išeitų gražesni skaičiai), ir prie rezultato pridedant didelį riebų minusą. (Tai, kad diagramoje minusai visai mažiukai ir liesi, yra Excel‘io kaltė.)
Diagramoje pavaizduoti visų 46 eurovizinės erdvės valstybių eurovizinės galios indeksai (paspaudus – didesnė diagrama):
Septynių mažiausių šalių (kuriose gyvena mažiau nei po milijoną gyventojų) eurovizinės galios indeksai yra tokie dideli, kad jų net neįmanoma normaliai pavaizduoti, nekarpant diagramos. Nykštukinės Europos valstybės turi nesveikai daug eurovizinės galios.
Kaip ir tūkstantyje kitų sričių, taip ir „Eurovizijoje“ Estija ženkliai lenkia Lietuvą.
Aukso viduriukas yra Nyderlandai – šios šalies eurovizinės galios indeksas yra 1,0: „Eurovizijoje“ Nyderlandai turi tiek sprendžiamosios galios (1/46), kokią dalį eurovizinės erdvės gyventojų turi (16,6 mln. / 775,7 mln. = 1/46). Absoliutus teisingumas.
Neigiamą eurovizinę galią turi 9 šalys. Ne tiek jau daug, sakysite. Tačiau tai juk yra pačios didžiausios valstybės, jose gyvena net 74% eurovizinės erdvės gyventojų (575,4 mln. / 775,7 mln.). Be to, tarp šių valstybių yra „didysis ketvertas“: Prancūzija, Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Ispanija – valstybės, daugiausia finansiškai prisidedančios išlaikant Europos transliuotojų sąjungą (EBU), be kurios nebūtų rengiama ir pati „Eurovizija“.
Tokia tad neteisybė – didžiosios valstybės išleidžia didžiausius pinigus „Eurovizijos“ išlaikymui, bet pačios teturi labai silpną balsą konkurso balsavime.
::
Tyrimas Nr.2: Teisingumo paieškos
Kaip atrodytų teisinga „Eurovizija“ – „Eurovizija“, kurioje galiotų proporcingumo ir sąžiningumo principai, ir kurioje valstybių balsai būtų proporcingi gyventojų skaičiui jose?
Tarkim, atskaitos taškas būtų 30 tūkst. gyventojų. Tokiu atveju Monakas ir San Marinas – šalys, kuriose gyvena būtent toks skaičius žmonių – savo favoritams išdalintų balus nuo 1 iki 12 (kaip kad dabar daro visos šalys). Už Monaką ar San Mariną 111 kartų didesnė Lietuva savo favoritams išdalintų balus nuo 111 iki 1332. Už minėtąsias nykštukines valstybes 4731 kartą didesnė Rusija turėtų teisę skirti balus nuo 4731 iki 56772. Skaičiai milžiniški, užtat – teisingi.
Perskaičiavę visų valstybių balus, kuriuos jos teoriškai turėtų teisę išdalinti savo išrinktiesiems, ir žinodami visų „Eurovizijos“ balsavimų informaciją (kuri šalis kuriai šaliai kiek balų skyrė) [iš čia], pabandykime pamodeliuoti pastarųjų dešimties „Eurovizijų“ finalus, darydami prielaidą, kad kiekvienoje valstybėje „Eurovizijos“ balsavime dalyvauja vienoda dalis (toks pats procentas) gyventojų.
Jeigu balsuotų ne valstybės, bet žmonės – ar „Eurovizijos“ galutiniai rezultatai atrodytų kitaip? Taip, neabejotinai. Galutinės valstybių-dalyvių rikiuotės atrodytų visiškai kitaip.
Mano modelis rodo, kad iš pastarųjų dešimties „Eurovizijų“ tik penkiose faktiniai nugalėtojai buvo tie, kurie ir turėjo laimėti, balsavimus pakoregavus pagal gyventojų skaičių valstybėse. Štai kaip skiriasi prizininkų trejetai – faktiniai („Buvo taip“) ir numanomieji („O turėjo būti taip“):
Danija, Estija, Latvija, Suomija ir Norvegija yra tikrosios nugalėtojos – šios šalys būtų laimėjusios, kad ir kuriuo metodu būtų skaičiuoti rezultatai. Kitos penkios šalys laimėjo tik todėl, kad joms daug balų skyrė mažos ir vidutinio dydžio valstybės, turinčios daugiausia eurovizinės galios, bet jeigu balai būtų perskaičiuoti pagal balsavusių žiūrovų skaičių, jos savo titulų netektų.
Esama „Eurovizijos“ balsavimo sistema labiausiai nuskriaudė Armėniją – ši šalis turėjo laimėti net du kartus (2007 ir 2008 m.), bet, kaip žinome, nelaimėjo nė karto. Armėniją labai myli didžiosios valstybės, t.y. už Armėniją balsuoja labai daug eurovizinės erdvės gyventojų, tik kad esama sistema į balsavusių žmonių absoliutų skaičių neatsižvelgia.
::
Mano pakoreguota – teisingoji – „Eurovizijos“ balsavimo sistema Lietuvos į šį muzikos olimpą, deja, neiškelia. 2006 m. „LT United“ faktiškai užėmė 6-ą vietą, o pagal koreguotus balus turėjo likti septinta. Tiesa, 2001 m. „Skamp“, faktiškai užėmusi 13-ą vietą, teoriškai taip pat turėjo būti septinta.
Susumavus visų 10 „Eurovizijų“ rezultatus, pastarojo dešimtmečio „Eurovizijos“ čempione pagal esamą sistemą (pagal šalių simpatijas) turėtų tapti Rusija, o pagal koreguotąją sistemą (pagal žmonių simpatijas) – Graikija.
Lietuva ir pagal vieną, ir pagal kitą sistemą kapstosi kažkur lentelės apatinėje pusėje. Nes, kaip dainavo žymus lietuvių dainininkas Minedas, mums nelemta. Nei su blizgančiais triusikais, nei juo labiau be jų.
