Vilhelmas NegerovėProfesionalus diletantas ir sveiko proto apologetas

<<< 1 dalis :: > 2 dalis < :: 3 dalis >>> :: 4 dalis >>> :: 5 dalis >>> :: 6 dalis >>> :: 7 dalis >>>

::

Pirmas paverkšlenimas: „Prekybos tinklai turi per didelę rinkos galią ir iš rinkos išstumia mažus prekybininkus“

Teiginys, kad prekybos tinklai numarino smulkiuosius prekybininkus, yra visiškai klaidingas. Tikrieji smulkaus verslo žudikai yra vartotojai (pirkėjai), kurie, užuot apsipirkinėję mažose parduotuvėse, tai daro didžiuosiuose prekybos centruose.

Prekybos tinklai dėl masto ekonomijos ir efektyviai įgyvendinamų verslo procesų gali pasiūlyti pirkėjams mažas kainas – būtent dėl šio aspekto daugelis vartotojų ir teikia pirmenybę prekybos centrams kitų prekybos formų atžvilgiu. Žinoma, ne ką mažiau nusileidžia ir didelio asortimento bei patogumo apsipirkti aspektai.

Kapitalistinėje sistemoje būtent vartotojai turi sprendžiamąją galią, kuriems verslams leisti klestėti, o ką išstumti iš rinkos. Padarykime prielaidą, kad pirkėjui svarbi tik kuo mažesnė prekės kaina (prekių kokybei esant vienodai). Tokiu atveju versle išlieka tik tie pardavėjai, kurie sugeba pateikti pigių prekių. Pirkėjų galia veikia visus rinkos dalyvius, ne tik tiesiogiai pardavėjus. Pardavėjas, norėdamas užtikrinti mažas kainas, spaudžia tiekėjus ir gamintojus, ir spaudimas perduodamas visai gamybos-tiekimo grandinei. Tokiu atveju versle taip pat išlieka tik tie gamintojai ir tiekėjai, kurie sugeba pateikti pigių produktų ar žaliavų.

Kiekvienas racionalus pirkėjas norėtų mokėti mažiau. Atitinkamai, pardavėjai taip pat yra suinteresuoti savo tiekėjams mokėti kuo mažiau, o galutiniam vartotojui parduoti kuo brangiau, ir taip gauti kuo didesnį pelną. Prekybos centrams, laimintiems konkurenciją mažmeninės prekybos sektoriuje, pirkėjai suteikė ne tik didelę rinkos dalį, bet kartu ir didelę rinkos galią, kurią prekybos tinklai sėkmingai išnaudoja tiek derybose su tiekėjais, tiek augindami savo pelnus. Tačiau visa tai – tik prekybos tinklų efektyvios konkurencijos nuopelnas.

:: Mažmeninės prekybos rinka ir konkurencijos esmė

Laisvė sąžiningai konkuruoti mažmeninės prekybos rinkoje visiems vienoda, visi ūkio subjektai vadovaujasi tais pačiais įstatymais. Dėl didžiųjų prekybos tinklų besiskundžiantiems smulkaus ir vidutinio verslo atstovams Konkurencijos taryba gali pagelbėti tik tada, kai pažeidžiami Konkurencijos įstatymo reikalavimai ir galima teisiškai įrodyti padarytus pažeidimus.

Lietuvoje konkurencija mažmeninės prekybos sektoriuje yra labai didelė, prekybininkai kovoja dėl kiekvieno pirkėjo, o pagrindinė kovos priemonė šiuo metu yra prekės kaina.

Mažmeninės prekybos rinka yra viena konkurencingiausių Lietuvoje, tik, kaip minėta pirmoje straipsnio dalyje, konkurencija šiame sektoriuje pasireiškia ne tiek dideliu pardavėjų skaičiumi, kiek augančia teikiamų pardavimo paslaugų kokybe. Mažmeninės prekybos rinkoje konkurencinis spaudimas nepalankus nei prekybos tinklams, nei tiekėjams, nei gamintojams, tačiau yra labai naudingas vartotojams. Būtent dėl vartotojų visame produkto gamybos-tiekimo cikle ūkio subjektai tarpusavyje konkuruoja kainomis, kokybe, paslaugomis.

Konkurencija tarp skirtingų prekybos formų – individualių parduotuvių ir prekybos tinklų – yra ne mažiau svarbi nei tarp atskirų pardavėjų. Tiek vienas, tiek kitas konkurencijos būdas verčia pardavėjus nuolat tobulėti ir rasti būdų, kaip geriau patenkinti vartotoją. Prekybos tinklai – stambios integruotos struktūros – šiuo metu vyrauja, nes jie efektyvesni ir geriau tenkina vartotojų poreikius.

Jei yra keletas stiprių rinkos dalyvių, ūkio subjektas nelaikomas užimančiu dominuojančią padėtį, net jei jo rinkos dalis viršija 30%. Kartu užimdami sąlyginai didelę rinkos dalį, prekybos tinklai priversti konkuruoti ne tik tarpusavyje, bet ir su kitais rinkos dalyviais.

Siekiant išsiaiškinti, ar prekybos tinklas užima dominuojančią padėtį rinkoje, vertinama ne tik jo užimama rinkos dalis, bet ir rinkos struktūra, jos dalių pasiskirstymas tarp konkurentų, taip pat įėjimo į rinką kliūtys. Tačiau riba, nuo kada prasideda dominuojanti padėtis – ar kai rinkos dalis siekia 30%, ar 40%, ar 50% – yra vien tik politinis sprendimas, t.y. neįmanoma šio skaičiaus pagrįsti ekonomiškai.

Konkurencija yra progreso variklis. Šiuo metu daugeliui smulkių ir vidutinių prekybininkų sunku išlikti, nes jie nesugeba visaverčiai konkuruoti su prekybos tinklais. Smulkieji išlikti gali tik progresuodami: užimdami nišas, kurdami ir pateikdami specializuotus produktus, tarpusavyje jungdamiesi į stambesnius ir efektyvesnius darinius. Jeigu dabartinė prekybos tinklų veikla (kuri juk yra visiškai legali) būtų teisinėmis priemonėmis varžoma, siekiant „apginti“ smulkiuosius, ekonomikos ir visuomenės atžvilgiu tai būtų regresas. Nes tokiu atveju smulkieji išliktų ne todėl, kad vartotojų poreikius tenkino geriau nei prekybos tinklai, bet todėl, kad valdžia priėmė prekybos tinklams neparankius įstatymus. Nėra konkurencijos – nėra ir progreso bei didėjančios pridėtinės vertės, o dėl to kenčia vartotojai.

Didieji prekybos tinklai nėra vienintelė grėsmė smulkiajam ir vidutiniam verslui. Smulkieji prekybininkai lygiai taip pat gali kapituliuoti ir prieš panašaus dydžio, bet efektyvesnius konkurentus bei jų siūlomas mažesnes kainas ar aukštesnę produkcijos kokybę.

:: Mažas miestelis vs. Mažas prekybos centrelis

Daug kam baisiai atrodo faktas, kad kai kuriuose mažuose Lietuvos miestuose vienas ar du prekybos centrai užima 100 proc. mažmeninės prekybos maisto prekėmis rinkos, – esą tai tikrų tikriausia monopolija ir su tuo būtina kovoti. Čia reikėtų išskirti keturis svarbius dalykus.

Pirma, Lietuvoje yra krūvos miestelių ir kaimų, kuriuose veikia tik po vieną parduotuvę, kurios, savaime suprantama, tokiu atveju yra monopolininkės tų miestelių ir kaimų rinkose. Kaimynas Antanas, vienoje savo namo pusėje įsirengęs maisto prekių parduotuvę ir iš jos maitinantis visą jūsų kaimą, nėra nė kiek šventesnis už mažame mieste dominuojantį vieną prekybos centrą.

Antra, iki įžengiant į miestelį prekybos centrui, miestelyje neabejotinai jau veikė mažesnės parduotuvės, kuriose vietiniai gyventojai tenkino savo kasdienes reikmes. Tai, kad pirkėjai mažas parduotuvėles iškeitė į didelį prekybos centrą, rodo, kad prekybos centras geriau atitiko vartotojų poreikius. Bankrutavę smulkieji prekybininkai turėtų kaltinti visų pirma save (kad nesugebėjo įtikti pirkėjams), po to – vartotojus (kad šiems svarbesni jų pačių poreikiai, o ne smulkiojo prekybininko gerovė), ir tik vėliau – prekybos centrus (kad šie moka valdyti savo verslą).

Trečia, įėjimas į rinką yra laisvas, ir į miestelį gali įžengti arba dar vienas mažmeninės prekybos tinklas, arba kas nors gali įsteigti savo individualią parduotuvę. Tačiau išsilaikyti rinkoje bus įmanoma tik užtikrinus ne didesnes nei konkurento kainas. Jeigu toks sprendimas potencialiam rinkos dalyviui nebus pelningas, jis savo parduotuvės nesteigs. Vadinasi, belieka konstatuoti, kad mažame mieste esantis vienintelis prekybos centras pelnytai užima 100 proc. rinkos, nes veikia efektyviau nei potencialūs konkurentai.

Ketvirta, monopolinę padėtį mažoje rinkoje (miestelyje) užimantis vienas prekybos centras nepiktnaudžiauja savo padėtimi ir nenustato didesnių kainų nei kitose to paties tinklo parduotuvėse visoje šalyje. Konkurencijos tarybos tyrime teigiama, jog „nenustatyta, kad, ten, kur yra viena parduotuvė, kainos būtų aukštesnės. Todėl manyti, kad tinklui tam tikroje teritorijoje užimant didelę rinkos dalį gali būti piktnaudžiaujama didinant kainas vartotojams, kol kas nėra pagrindo.“ Tyrimas atliktas 2007 m., bet per pastaruosius pora metų analogiškų pažeidimų taip pat nepastebėta.

:: Rinkos galia – tai vartotojų įvertinimas

Prekybos tinklo turima rinkos galia – tai vartotojų įvertinimas, suteiktas tinklui už tai, kad šis sugeba patenkinti vartotojų poreikius. Rinkos galią prekybos tinklai gali įgyti tik priimdami efektyvius sprendimus, siūlydami tinkamas prekes už tinkamą kainą ir kitaip įtikdami vartotojams, investuodami į naujas technologijas ir į savo prekės ženklą. Rinkos galia yra efektyvios veiklos rezultatas.

Didelė rinkos galia yra kiekvieno ūkio subjekto siekiamybė. Didelę rinkos galią prekybos tinklai gali panaudoti konkuruodami su mažesniais prekybininkais ar nustatydami griežtesnes sąlygas tiekėjams (pavyzdžiui, didieji prekybos tinklai turi pirkėjo rinkos galią, kuria naudojasi, kad gautų iš tiekėjų didesnes nuolaidas, priverstų juos mokėti įvairius mokesčius ar įvykdyti kitus jų reikalavimus).

Kuo labiau vartotojai palaiko konkretų prekybos tinklą (dažniau jame apsipirkdami), tuo didesnę rinkos galią tas prekybos tinklas įgyja ir rinkoje tampa dar stipresnis. Lygiai taip pat vartotojai rinkos galią gali ir atimti – dėl vienokių ar kitokių priežasčių nustoję pirkti konkrečiame prekybos tinkle. „Vartotojas yra padėties šeimininkas ir ekonominio efektyvumo garantas.“

Rinkos galia – tai galimybė tik tam tikra ribota apimtimi veikti rinkos sąlygas. Rinkos galia siejama su įmonės vidiniu ir išoriniu pajėgumu, ir jokiais būdais nelaikoma kaip kelianti grėsmę kitiems ūkio subjektams ar apskritai veiklai mažmeninės prekybos srityje. Rinkos galią turintis didelis prekybos tinklas yra priklausomas tiek nuo vartotojų, tiek nuo konkurentų.

:: Prekybos centrų pranašumas prieš mažas parduotuves

Prekybos tinklai yra pajėgesni patenkinti vartotojų poreikius dėl šių pagrindinių priežasčių:

Prekybos tinklai dėl masto ekonomijos gali pasiūlyti pirkėjams mažesnes kainas. Prekybos tinklas sudaro didelio kiekio tiekimo sutartis visam tinklui, o pavienė mišrių prekių parduotuvė prekes perka savarankiškai ir nedideliais kiekiais.

Prekybos tinkluose taikomos įvairių nuolaidų sistemos (lojalumo, nuolaidų kortelės).

Prekybos centrai ženkliai pirmauja platesniu prekių asortimentu: mažos parduotuvės neprilygsta prekių įvairove prekybos centrams, nes jose paprastai prekiaujama vos kelių skirtingų gamintojų tos pačios rūšies prekėmis.

Prekybos tinklai turi pirkėjams gerai žinomą prekės ženklą.

Prekybos centrai tenkina laiką taupančių vartotojų poreikius. Reikšminga dalis vartotojų dėl didelio užimtumo labiau brangina laisvalaikį ir taupydami laiką kasdienio vartojimo prekėmis stengiasi apsirūpinti vienoje vietoje ir ilgesniam laikui.

Prekybos centrai užtikrina vartotojams patogias apsipirkimo vietas: prekybos tinklai yra daug investavę į inovatyvias prekybos technologijas, įdiegę pažangias apskaitos sistemas, sukūrę aptarnavimo infrastruktūrą. Pirkėjų patogumui skirti ir erdvūs, dideli prekybos plotai.

Prekybos centrai išdėstyti patogiose privažiavimui vietose.

Prekybos centrai dirba žymiai ilgiau – tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais ar per šventes.

Prekybos tinklai siūlo įvairias papildomas paslaugas, teikiamas pačių tinklų arba kitų įmonių, esančių prekybos centrų patalpose: farmacijos, foto, maitinimo, finansinių paslaugų, bilietų platinimo ir kt.

::

Kitoje dalyje – pirmojo paverkšlenimo („Prekybos tinklai turi per didelę rinkos galią ir iš rinkos išstumia mažus prekybininkus“) tęsinys: apie prekybos tinklų sukeliamas negeroves, dėl kurių kalčiausi vis tiek yra vartotojai, apie valdžios bandymą apriboti prekybos tinklų rinkos galią ir apie smulkiojo verslo prisitaikymo galimybes ir būdus.

<<< 1 dalis :: > 2 dalis < :: 3 dalis >>> :: 4 dalis >>> :: 5 dalis >>> :: 6 dalis >>> :: 7 dalis >>>