„Mūsų tikslas – patenkinti ir nuolat į MAXIMA parduotuves grįžtantys pirkėjai“ – UAB „MAXIMA LT“
„Maksimos – tai subjektyvūs elgesio pagrindai, kuriems gali turėti įtakos žmogaus prigimties silpnumas arba ydingumas“ – Immanuel Kant (1724-1804)
Jie pakeitė žmonių supratimą apie tai, kas yra apsipirkimas, kasdien juose savo noru apsilanko milijonas Lietuvos gyventojų, ir vis dėlto jie yra demonizuojami. Prekybos tinklai: dideli ir pikti, užvaldę visą mažmeninės prekybos rinką, prisistatę savo prekybcentrių ant kiekvieno kampo ir nepalikę vietos po saule smulkiesiems.
O ką apie tai sako faktų analizė ir jos ištikimas palydovas – sveikas protas?
::
Trumpai apie tai, ką rasite šiame straipsnių cikle.
- Pirma, mano tikslas objektyviai įvertinti negeroves, kuriomis yra kaltinami prekybos tinklai, iš eilinio straipsnio virto didelės apimties opusu: iš viso bus septynios straipsnio dalys – kasdien pateiksiu po vieną.
- Antra, visus reiškinius vertinu iš ekonominės perspektyvos, remdamasis laisvosios rinkos principais, ir dėl esamos padėties mažmeninės prekybos rinkoje (kad ir kaip ta padėtis būtų vertinama – teigiamai ar neigiamai) pagrįstai kaltinu stipriausią rinkos santykių pusę – vartotojus.
- Trečia, aš taip pat kaltinu valdžią už tai, kad ši, siekdama griežčiau reguliuoti prekybos tinklų veiklą ir taip „padėti“ vartotojams ir smulkiesiems prekybininkams, jiems tik pakenktų. Visuomenės patiriamą žalą dėl didesnio verslo reguliavimo įrodau ekonomikos dėsniais.
- Ketvirta, šis straipsnių ciklas nėra prekybos tinklų (prekybos centrų) reklama ar skatinimas juose pirkti. Galutinė straipsnio išvada, kad prekybos tinklai nėra jau tokie blogi kaip kam nors gali pasirodyti, pagrįsta faktais ir analize. O, kaip jau minėjau, dėl visko ir taip yra kalti tik vartotojai.
:: Lietuvos mažmeninės prekybos rinka
Mažmeninė prekyba ženkliai prisideda prie Lietuvos BVP augimo ir darbo vietų kūrimo, mažmeninės prekybos sektoriuje gerinama paslaugų kokybė ir mažinamos veiklos sąnaudas taip pat prisideda ir prie šalies gyventojų produktyvumo augimo. Didžioji dalis šių nuopelnų tenka didiesiems prekybos tinklams.
Straipsnyje „prekybos tinklai“ – tai keturi didžiausi mažmeninės prekybos tinklai Lietuvoje: UAB „Maxima LT“ valdomas tinklas „Maxima“, UAB „Palink“ valdomas „Iki“, UAB „Rimi Lietuva“ valdomas „Rimi“, UAB „Norfos mažmena“ valdomas „Norfa“. „Prekybos centrai“ – tai prekybos tinklų supermarketai (t.y. visokios maximos), o ne didieji prekybos ir pramogų centrai (t.y. visokie akro-euro-pano-ozo-poliai).
Patikslinkime dar vieną sąvoką. Dažnai galima išgirsti teiginius, kad didieji prekybos tinklai yra „monopolizavę“ mažmeninės prekybos rinką, kad prekybos tinklai yra „monopolistai“. Monopolistas yra tik toks ūkio subjektas, kuris užima 100 proc. rinkos. Net jeigu prekybos tinklas ir užima ženklią rinkos dalį, jis nėra monopolistas.
Nors Lietuvos mažmeninės prekybos rinkos koncentracija yra didelė, tačiau rinkoje aktyviai konkuruoja keturi prekybos tinklai – o tai vadinama oligopolija. Vartotojai gali rinktis, iš kurio tinklo pirkti, o tiekėjai gali rinktis, kuriam tinklui parduoti, taip pat nėra apribojimų steigti naują prekybos tinklą (pavyzdžiui, vasaros pabaigoje Lietuvoje pradėjo veikti naujas prekybos tinklas „Prisma“).
Šiuo metu keturi dominuojantys prekybos tinklai užima apie 72% Lietuvos mažmeninės prekybos maisto prekėmis rinkos: „Maxima“ užima 37% šalies rinkos, „Iki“ – 16%, „Norfa“ – 11%, „Rimi“ – 8% rinkos. Pastaruosius keletą metų palaipsniui didėjo ne tik bendra didžiųjų prekybos tinklų užimama rinkos dalis, bet ir visų atskirų prekybos tinklų dalys šalies mažmeninės prekybos apyvartoje.
Europos mastu Lietuvos situacija nėra išskirtinė. Europoje yra bent dešimt valstybių, kurios pagal mažmeninės prekybos rinkos koncentraciją (vertinant trijų didžiausių tinklų užimamą rinkos dalį) lenkia Lietuvą: Šveicarija – 96%, Švedija – 89%, Danija – 86%, Suomija – 86%, Norvegija – 81%, Austrija – 77%, Slovėnija – 76%, Belgija – 70%, Izraelis – 67%, Airija – 63%, Lietuva – 61%, Didžioji Britanija – 60%. Tiesa, kaimyninėse valstybėse trijų didžiausių tinklų užimama rinkos dalis yra mažesnė: Latvijoje – 47%, Lenkijoje – tik 18%. („Nielsen“, 2008 m. duomenys)
Konkurencijos tarybos tyrimo (2007 m.) duomenimis, didžiųjų tinklų parduotuvėse per dieną apsilanko beveik milijonas Lietuvos gyventojų – kasdien aptarnaujama 934,6 tūkst. pirkėjų. Kodėl vartotojai kasdieniam apsipirkimui mieliau renkasi prekybos centrus, o ne mažas parduotuves ar turgus? Atsakymas paprastas – prekybos tinklai sugeba efektyviau konkuruoti rinkoje.
Prekybos tinklų stiprybė – efektyvesnis prekybos organizavimas ir patogumas vartotojams. Prekybos tinklų apyvartos dalis visoje mažmeninių prekių apyvartoje nuolatos auga todėl, kad vartotojams siūlomos pigesnės prekės, suteikiamos didesnės pasirinkimo galimybės ir patogesnės vietos apsipirkti. Daug dirbantiems, skubantiems, laiką taupantiems ir savo laisvalaikį branginantiems vartotojams prekybos centrai suteikia galimybę vienoje vietoje nusipirkti visko, ko reikia, o tai ir yra didžiausias prekybos centrų koziris konkurencinėje kovoje su mažesnėmis parduotuvėmis.
Daug kam nepatinka, kad dėl prekybos centrų veiklos iš rinkos yra priversti pasitraukti mažesni pardavėjai, ir tokią situaciją verkšlentojai vadina „konkurencijos mažėjimu“. Tačiau konkurencija gali būti įvairių formų. Šiandieninė konkurencija Lietuvos mažmeninės prekybos sektoriuje pasireiškia ne dideliu dalyvių (t.y. atskirų parduotuvių) skaičiumi, bet gerėjančia teikiamų paslaugų kokybe. Siekdami pritraukti daugiau pirkėjų, prekybos tinklai konkuruoja dideliu asortimentu, mažomis prekių kainomis, aukšta prekių kokybe, patogumu atvykti į prekybos centrus ir juose apsipirkti, taip pat bendru prekybos tinklo patrauklumu. Mažesnės parduotuvės tokio pobūdžio konkurencinėje aplinkoje gali išlikti tik specializuodamosi arba jungdamosi į stambesnius darinius. Konkurencija mažmeninėje prekyboje jokiu būdu nemažėja, tiesiog jos forma neleidžia jai būti tokiai pastebimai.
Konkurencijos kaltininkas ir laimėtojas – visagalis vartotojas. Prie vartotojų poreikių privalo prisitaikyti ne tik pardavėjai: konkurencinis spaudimas perduodamas žemyn tiekėjams ir gamintojams.
Ne visiems rinkos dalyviams tai patinka, todėl jie retkarčiais išsiverkia kokiam politikui ant peties, tas pažada padėti. Tačiau kova su prekybos centrais kaip efektyviausia mažmeninės prekybos forma yra kova su pačiais vartotojais ir jų pasirinkimu. Tai, kad Lietuvos gyventojai, turėdami galimybę pirkti ir mažesnėse parduotuvėse, renkasi prekybos centrus, rodo, kad vartotojai yra patenkinti esama sistema ir palaiko prekybos centrus. Griežtesnis prekybos tinklų veiklos teisinis reglamentavimas ir dirbtinių ribojimų įvedimas galiausiai pakenktų visiems vartotojams.
:: Pagrindinės priežastys, kodėl prekybos tinklai yra „blogi“
Kad ir kas labiausiai skųstųsi prekybos tinklais, plačiąją visuomenę tokie paverkšlenimai geriausiai pasiekia iš politikų lūpų. Kiekvienas Lietuvos valdžiažmogis, kad ir kokios politinės pakraipos bebūtų, savo šventa pareiga laiko padėti silpniesiems (su sąlyga, kad pagalba silpniesiems laikomas stipriųjų apribojimas / nubaudimas / mokesčių jiems padidinimas; kitokia forma – niekaip). Mažmeninės prekybos sektoriuje silpnieji – tai smulkieji verslininkai su mažomis parduotuvėlėmis.
Politikai žino (yra girdėję), kad smulkusis verslas – tai ekonomikos variklis, tvirtos viduriniosios klasės garantas, kad valstybė ekonomiškai ir politiškai stipri tik tada, kai smulkusis verslas išvystytas, kai didžioji visuomenės dalis ne tik dirba smulkiojo verslo įmonėse, bet ir patys iš jų perka prekes bei paslaugas. Todėl viešojoje erdvėje iš politikų neverta tikėtis pagiriamųjų žodžių prekybos tinklų plėtrai.
„Prekybos tinklai turi per didelę rinkos galią, dėl ko jie išstumia iš rinkos mažesnius pardavėjus ir taip mažina konkurenciją“, – rėžia pirmas politikas, apsisuka ir eina apsipirkti į vieno iš keturių didžiųjų tinklų prekybos centrą.
„Prekybos tinklai užsideda didžiulius antkainius, apiplėšinėja pirkėjus, gauna milžiniškus pelnus“, – teigia antrasis politikas, apsisuka ir taip pat keliauja į kitą didelį prekybos centrą.
„Prekybos tinklai užsiima nesąžiningais veiksmais su savo tiekėjais, juos spaudžia, tiekėjai priversti taikstytis su vienašališkai nustatomomis tiekimo sąlygomis. Reikia apriboti prekybos tinklų diktatą vargšams tiekėjams“, – sako dar vienas politikas, ir nieko nelaukęs eina apsipirkti į prekybos centrą.
„Darbuotojai prekybos centruose išnaudojami, verčiami dirbti viršvalandžius, kurie jiems neapmokami. Prekybos centrų darbuotojai nelaikomi žmonėmis“, – pareiškia ketvirtasis politikas, ir apsisukęs taip pat keliauja į vieną didžiųjų prekybos centrų.
„Prekybos centrų darbuotojai sekmadieniais ir per šventes negali pabūti su savo šeima ir artimaisiais, darbas juos atplėšia nuo šeimos židinio. Reikia riboti prekybos centrų darbo laiką“, – sako dar vienas politikas, ir ilgai mąsto, į kurio iš keturių didžiųjų tinklų prekybos centrą jam eiti, kad nesusitiktų nė vieno iš anksčiau apsipirkti išėjusių politikų.
::
Kitose straipsnio dalyse kiekvieną iš šių paverkšlenimų panagrinėsiu detaliau.
> 1 dalis < :: 2 dalis >>> :: 3 dalis >>> :: 4 dalis >>> :: 5 dalis >>> :: 6 dalis >>> :: 7 dalis >>>