Vilhelmas Negerovė: Profesionalus diletantas ir sveiko proto apologetas

Kūčių vakaro burtai šiandieninei Lietuvai

Autorius Vilhelmas Negerovė Data 2011-12-24 Tema Humoras

Šližikūčiukai – lietuvių nacionalinis kūčvalgis

:: :: :: ::

Kūčios – stebuklų metas. Sakoma, kad Kūčių naktį, lygiai vidurnaktį, vanduo šuliniuose pavirsta vynu. Šulinių savininkams tai užtraukia baudą už disponavimą didesniu nei 1 litro talpos bambaliu.

Anot lietuvių tautosakos, Kūčių naktį, lygiai vidurnaktį, Šalčininkų rajono gyventojai prabyla lietuviškai. Tačiau tai išgirdusio žmogaus laukia nelaimė: visus ateinančius metus jis bus priverstas lenkiškas pavardes rašyti originalo rašmenimis.

Nuo seno lietuviai, su šeima susėdę prie Kūčių stalo, burdavosi, kas jų laukia ateityje. Senoviniai burtai laikui bėgant keitėsi, kad kuo geriau atitiktų šių dienų realijas.

:: :: :: ::

Kūčių vakaro burtai šiandieninei Lietuvai

Kūčių vakarą po staltiese padėkite pluoštą šieno. Kiekvienas šeimos narys traukia po vieną stiebelį. Ilgas šiaudas reiškia, kad pensijos teks laukti ilgai. Trumpas šiaudas reiškia, kad pensijos nesulauksite.

Išlydykite šiek tiek vaško. Išlydytą vašką pilkite į indą su šaltu vandeniu ir stebėkite, kokią formą vaškas sudarys. Jeigu iš vaško susiformuoja labai konkretus dalykas – tas dalykas ateinančiais metais ir bus. Jeigu vandens paviršiuje plūduriuojantis objektas panašus į beformę vaško dėmę – Lietuvos valdžios politika ateinančiais metais bus neprognozuojama.

Jeigu valgydami Kūčių vakarienę pastebite, kad kuo daugiau valgote, tuo alkanesnis jaučiatės – reiškia, kitais metais Lietuvoje bus įvesti progresiniai mokesčiai.

Kūčių vakarą atsistokite nugara į duris ir per save meskite batą. Jei bato priekis bus nusisukęs į duris – kitais metais emigruosite iš Lietuvos. Jei bato priekis rodo jums į užpakalį – gyventi Lietuvoje bus nelengva.

Kūčių vakarą ant atskirų popieriaus lapelių surašykite visas Lietuvos politines partijas ir visus lapelius pasidėkite po pagalve. Kalėdų rytą ištraukite vieną lapelį – ant jo užrašyta partija gaus daugiausia balsų per rudenį vyksiančius Seimo rinkimus. Likusios partijos susijungs į vaivorykštės koaliciją ir sudarys valdančiąją daugumą.

Kūčių vakarą su peiliu nulupkite obuolio žievę ir meskite ją per kairį petį. Ant kokio buitinio prietaiso ar namų apyvokos daikto lupena nukris, tas dalykas kitais metais bus apmokestintas prabangos mokesčiu.

Jeigu Kūčių naktį dangus žvaigždėtas – kitais metais valdininkai Lietuvoje kyšius ims atvirai. Jeigu dangus apsiniaukęs – kyšius ims slapta.

Kūčių naktį reikia išeiti į kiemą ir paklausyti, iš kurios pusės šunys loja. Jei loja iš rytų pusės – kitais metais brangs dujos. Jei iš pietų – brangs benzinas ir cigaretės. Jei iš vakarų – brangs paskolos eurais. Jei iš šiaurės – brangs pieno produktai. Jeigu šunys visai neloja, reiškia, kad ateinančiais metais nekilnojamojo turto mokesčiu bus apmokestintos ir būdos.

Paimkite saują riešutų ir juos suskaičiuokite. Jei skaičius nelyginis – kitais metais bus įvestas viengungio mokestis. Jei riešutų skaičius lyginis – priėmus Konstitucijos pataisą, šeima bus laikomi tik susituokę asmenys: norėdami ir kitais metais savo šeimos nariais laikyti brolį ar močiutę, turėsite su jais susituokti.

Supilkite šližikūčiukus į dubenį ir rieškučiom – abiem rankom – pasemkite jų. Stenkitės paimti kuo daugiau šližikūčiukų. Dabar suskaičiuokite šližikūčiukus – toks ateinančiais metais bus PVM tarifas.

Rankomis apkabinkite radiatorių. Jei radiatoriaus sekcijų skaičius lyginis – kitais metais susituoksite. Jei nelyginis – liksite nevedęs/netekėjusi. Jei radiatorius skleidžia šilumą – kitais metais sąskaitos už šildymą dar labiau išaugs.

Ant padėklo sustatykite tris apverstus puodelius. Po vienu iš jų padėkite porą litų, po kitu – porą šližikūčiukų, po trečiu – porą degtukų. Padėklą pastatykite saugioje vietoje ir laikykite jį ten visus metus. Niekada negalite žinoti, kada dalykai po apverstais puodeliais jums taps gyvybiškai būtini.

Mixx Delicious Digg Facebook Twitter

Nuoroda

Linksmoji ekonomika, arba Saliamono Salos Tauragėje

Autorius Vilhelmas Negerovė Data 2011-05-09 Tema Ekonomika

Prieš kelis mėnesius The Economist paskelbė šį labai įdomų žemėlapį:

Čia JAV valstijų vietose pūpso valstybės, turinčios analogišką BVP. Vajomingo valstijos vaidmenį patikėta atlikti Lietuvai.

Pasikėsindamas į Lietuvos teritorijos vientisumą, sukūriau atitinkamą tėvynės žemėlapį. Jame Lietuvos apskritys pakeistos valstybėmis, turinčios tokį patį (ar labai panašų) BVP:

Duomenys – 2009 metų. Šaltiniai: Statistikos departamentas ir Tarptautinis valiutos fondas.

Egzotiškoji Lietuva. Prisipažinkite – tektų ilgai pavargti, kol pasaulio žemėlapyje surastumėte šias šalis. Čia turime: tris Afrikos valstybes (Čadas, Gvinėja, Žaliasis Kyšulys), po dvi valstybes iš Pietų Amerikos (Paragvajus, Gajana), Centrinės Amerikos (Belizas, Antigva ir Barbuda) ir Okeanijos (Fidžis, Saliamono Salos) bei vieną Azijos valstybę (Butanas).

Suprantama, visa ši egzotika radosi iš to, kad žemėlapį sudariau pagal nominalų regionų BVP – o tai beveik nieko nepasako apie gyvenimo lygį. Pavyzdžiui, per metus 650 tūkstančių Kauno apskrities gyventojų sukuria tiek pat gėrybių, kiek ir 11 milijonų Čado gyventojų. Taigi kauniečiai gyvena nepalyginamai geriau.

Netgi kaimyninių šalių fone Lietuvos apskritys atrodo labai solidžiai. Štai jums geografinė BVP aritmetika:

Latvija = Vilniaus apsk. + Kauno apsk. + Klaipėdos apsk.

Estija = Vilniaus apsk. + Klaipėdos apsk.

Desertui – dar viena įdomybė. Lietuva turi seserį dvynę – tiek pagal vėliavas, tiek pagal BVP:

Mixx Delicious Digg Facebook Twitter

Nuoroda

Krepšinio šalyje nėra vietos futbolo stadionams

Autorius Vilhelmas Negerovė Data 2011-03-22 Tema Humoras, Sportas

Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadionas. Pirmame plane – Nemunas.

:: :: :: ::

Europos ir pasaulio čempionai atvyksta į Lietuvą

Lygiai po savaitės, kovo 29 dieną, vyks 2012 metų Europos futbolo čempionato atrankos rungtynės tarp Lietuvos ir Ispanijos. Kad ir kokiu rezultatu pasibaigs rungtynės, Lietuvai bus arba gėda, arba labai gėda.

Rungtynės vyks Dariaus ir Girėno pievoje, kuri yra Kaune, kuris yra Lietuvoje, kurioje nėra nė vieno normalaus futbolo stadiono.

Ispanai jau kartą žaidė Lietuvoje (2004 m. spalį) ir jiems tai nepatiko. Ne tiek dėl rezultato (rungtynės baigėsi Lietuvos pergale rezultatu 0:0), kiek dėl žaidimo sąlygų.

Tąkart rungtynės vyko Žalgirio mūšio laikus menančiame Žalgirio stadione Vilniuje. Ispanus taip pašiurpino stadiono būklė, kad nenorėdami rizikuoti savo sveikata jie atsisakė treniruotis „ryžių lauke“.

Savo nelaimei ispanai vis dėlto buvo priversti ten žaisti. Namų aikštė lietuviams suteikė ne tik psichologinį, bet ir techninį pranašumą: lietuviai mintinai žinojo visas aikštės duobes ir buvo pasiruošę tam, kad riedantis kamuolys gali staigiai keisti judėjimo kryptį.

Ispanijos spauda netylėjo ir sukėlė skandalą. Per visą pasaulį nuskambėję pasišaipymai iš apgailėtinos Lietuvos futbolo stadionų būklės sumenkino Lietuvos įvaizdį, bet kadangi jis niekada nebuvo aukštas, niekas to nepastebėjo.

Šių metų Ispanijos rinktinėje yra tik penki žaidėjai iš 2004 metų rinktinės. Penki žaidėjai nesugebėjo perkalbėti visos komandos, todėl bus priversti Lietuvoje apsilankyti antrą kartą. Geriausią atmintį ir šviesiausią protą turintis Ispanijos rinktinės narys Carlesas Puyolis šiuo metu simuliuoja traumą ir džiaugiasi galintis pasilikti tėvynėje.

Kur emigruos Lietuvos rinktinė?

Prieš septynerius metus įvykęs skandalas po savaitės vėl bus primintas. Šiandieninis Dariaus ir Girėno stadionas ne ką geresnis už tuometinį Žalgirio stadioną.

Pagal pernai UEFA patvirtintas patikslintas stadionų taisykles oficialios tarptautinės rinktinių rungtynės gali vykti tik ne žemesnį nei 3 UEFA kategorijos statusą turinčiame stadione. Tokio statuso Lietuvoje neturi nė vienas stadionas.

Tam, kad D&G stadionas atitiktų UEFA keliamus reikalavimus, užtektų vos 4 milijonų litų – 42 kartus mažiau nei kainavo Žalgirio arena (čia ta, kur skirta krepšiniui) ir 92 kartus mažiau nei planuojama iš viso sukišti į Valdovų rūmus (čia tie, kur neatlieka jokios naudingos funkcijos). Tačiau planuota D&G stadiono rekonstrukcija atidedama neribotam laikui.

Labai tikėtina, kad po savaitės UEFA paskelbs, jog Lietuvos futbolo rinktinė negali žaisti Lietuvoje, nes tai pavojinga žaidėjų bei žiūrovų sveikatai. Tegul visas rungtynes žaidžia išvykoje arba nuomojasi padorų stadioną Latvijoje ar Lenkijoje. Lenkija, kartu su Ukraina rengianti 2012 metų Europos futbolo čempionatą, stadionų tikrai turi.

Apie tai, kad Lietuvos rinktinei gali tekti emigruoti iš Lietuvos, kalbėta ir prieš septynerius metus, tik šįkart tai gali tapti realybe. Tarptautiniai reikalavimai stadionų kokybei tik auga, o Lietuvos stadionų kokybė tik prastėja.

:: :: :: ::

STADIONAI LIETUVOJE: GERI, BLOGI IR ŠLYKŠTŪS

Krepšinio šalyje nėra vietos futbolo stadionams. Lietuvoje kaip grybai po lietaus dygsta tik vienetiniam renginiui skirtos krepšinio arenos, o futbolo gerbėjai gali džiaugtis tik sovietmečio palikimu ir atsitiktiniais stebuklais.

Geri

Vėtros stadionas Vilniuje ir Sūduvos stadionas Marijampolėje yra vieninteliai futbolo stadionai, pastatyti Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo. Stadionuose telpa atitinkamai beveik 6 tūkstančiai ir šiek tiek daugiau nei 6 tūkstančiai žiūrovų.

Europos mastu tai mikroskopiniai stadionai, todėl paskelbti vieną šių stadionų pagrindiniu Lietuvos nacionalinės rinktinės stadionu būtų visiškai ne lygis. Palyginimui, prieš 11 metų pastatytame Rygos Skonto stadione telpa 10 tūkstančių žiūrovų, kas jau yra lygis.

Tiesa, 2008 ir 2009 metais Lietuvos rinktinė žaidė trejas rungtynes Sūduvos stadione (Pasaulio čempionato atrankoje). Rungtynių transliacijas stebėję austrai, rumunai ir serbai tikriausiai pamanė, kad skūpiems suvalkiečiams labiau patinka rungtynes žiūrėti per kaimyno televizorių: Sūduvos stadionas turi tik vieną didelę tribūną, kuri nepatenka į filmavimo kamerų akiratį, todėl televizijos žiūrovams atrodo, kad rungtynės kažkokioje tvora aptvertoje aikštėje vyksta beveik be žiūrovų.

Nepavykus įgyvendinti D&G stadiono rekonstrukcijos, LFF kalba, kad galbūt reikėtų bandyti tuos kelis milijonus skirti Vėtros stadionui, kad šis įgytų reikiamą UEFA statusą ir taptų pagrindiniu Lietuvos nacionalinės rinktinės stadionu. Kitaip tariant, Lietuvos futbolą reprezentuotų 6 tūkstančių vietų neturintis stadionas.

Judama link to, kad tarptautinės futbolo varžybos vyks stadionuose, kuriuose yra perpus mažiau vietų nei krepšinio arenose. Ši tendencija palanki ir kitiems Lietuvos miestams: Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys ir Alytus puoselėja pagrįstas viltis priimti Lietuvos rinktinę. Kadangi nėra jokio rimto konkurento (stadiono, kuris būtų vienareikšmiškai laikomas nacionaliniu), iš prasto stadiono padaryti geriausią šalies stadioną galima sąlyginai pigiai.

Stadionų rekonstrukcijos Lietuvoje atrodo taip: sudedamos ryškių spalvų plastikinės kėdės, aikštėje sulyginami kurmiarausiai, aplinkinių gyventojų paprašoma išsivesti stadione ganomas karves. Tai trumpam nuramina tarptautinių asociacijų ekspertus ir šie suteikia stadionui licenciją dar vieniems metams.

Minimaliai pakėlus stadionų būklės reikalavimus, visi Lietuvos stadionai iškart atsiduria už borto ir kosmetinės renovacijos pradedamos iš naujo. Bet tuo pačiu tai reiškia, kad net keli stadionai atsiduria panašioje startinėje pozicijoje ir turi lygias galimybes tapti Lietuvos geriausiais.

Blogas

Didžiausiame Lietuvos stadione – Vilniaus Žalgirio stadione – telpa 15 tūkstančių žiūrovų. Istorinis Lietuvos stadionas ir futbolo simbolis dabar atlieka tik nostalgijos kėlimo funkciją.

Statytas vokiečių belaisvių (ne Žalgirio mūšio, bet Antrojo pasaulinio karo) ir jau sulaukęs vyrų pensinio amžiaus (šiais metais stadionui sukaks 63 metai) šiuo metu stadionas yra uždarytas ir ruošiamas nugriauti.

Žalgirio stadionas, Vilniaus koncertų ir sporto rūmai bei teritorija aplink stadioną (iš viso 13 hektarų) priklauso Ūkio Banko Investicinei Grupei (ŪBIG), kuri savo ruožtu priklauso Vladimirui Romanovui, kuriam priklauso viskas, kas turi Žalgirio vardą. Kada nors toje teritorijoje turėtų atsirasti kultūrai, sportui, laisvalaikiui ir verslui skirtas modernus kompleksas su 10 tūkstančių vietų stadionu priešakyje.

Kada tai bus, neaišku, nes futbolo projektai Lietuvoje juda lėčiau nei stadionuose auga žolė. Dar 2004 metais pradėtas Naujosios Vilnios futbolo komplekso projektas šiuo metu nekruta. O iš žiemos miego prikelti dar stambesni projektai pasibaigia skandalais ir apsivertę ant kito šono miega toliau.

Šlykštus

Vilniuje, ant Šeškinės kalvos, Akropolio paunksmėje dunksantis Nacionalinis stadionas vadinamas arba amžiaus statybomis, arba Lietuvos gėda, kas realiai reiškia tą patį. Vietoje universalios paskirties, su dengtomis tribūnomis ir 25 tūkstančių sėdimų vietų, dvasinę ir materialinę naudą valstybei teikiančio stadiono šiuo metu tėra užkonservuoti betoniniai griaučiai.

Pradėtas statyti dar prie Gorbačiovo, 1987 metais, stadionas pirmą kartą numirė 1993 metais. 2007 metais jis prisikėlė iš mirusių, bet tik tam, kad po metų vėl numirtų. Didžiausias skandalas tas, kad apskritai niekas neturėjo teisės pradėti gaivinti stadiono: Aukščiausiasis teismas konstatavo, jog statybos sutartis buvo pasirašyta neteisėtai ir yra niekinė. Kaip įprasta Lietuvoje, sutarties niekiškumas nebuvo kliūtis apsukriems rangovams praturtėti.

Bendra Nacionalinio stadiono sąmata turėjo siekti maždaug kaip dvejų Valdovų rūmų. Universalios paskirties statinys ir turi kainuoti daugiau nei jokios paskirties neturintis statinys, taigi viskas čia suprantama. Tik kad istoriniai duomenys rodo, jog egiptiečiai per trumpesnį laiką ir su mažesne darbų sąmata pastatė Cheopso piramidę.

Stadionas turėjo būti atidarytas iki 2009 metų Dainų šventės. Dabar mąstoma, kad gerai būtų Nacionalinį stadioną pastatyti iki Lietuvos vardo dviejų tūkstančių metų jubiliejaus. Ekspertai prognozuoja, kad tada futbolas bus pasikeitęs neatpažįstamai: teisėjams jau bus leidžiama peržiūrėti ginčytinų momentų vaizdo pakartojimus.

:: :: :: ::

D&G – GERIAUSIA, KĄ TURIME

Šiuo metu nacionalinio futbolo stadiono vaidmenį atlieka jau ne kartą minėtas Dariaus ir Girėno stadionas Kaune. Tai pirmasis sporto stadionas Lietuvoje, atidarytas dar 1925 metais. Paskutinįkart D&G stadionas renovuotas 1998 ir 2005 metais. Šiuo metu stadionas netenkina tarptautinių reikalavimų.

Po savaitės vyksiančias rungtynes tarp Lietuvos ir Ispanijos čia leista rengti išimties tvarka, LFF prezidentui Liutaurui Varanavičiui pažadėjus seksualiai patenkinti UEFA prezidentą Michelį Platini.

Anot patikimiausio informacijos šaltinio internete Vikipedijos, D&G stadione telpa arba 8248, arba 9180 žiūrovų. Nors tribūnos sustatytos kiek kitaip nei Sūduvos stadione, vis tiek yra daug atvirų vietų su langais į gamtą. Užsieniečius stebina šalia D&G stadiono žaliuojantys žmogaus rankos nepaliesti pirmykščiai miškai, kuriuose klaidžioja meškos ir vilkolakiai.

Problemos

Kaip ir daugumos Lietuvos stadionų, pagrindinė D&G stadiono problema yra aikštė. Lietuviai yra žemdirbių tauta ir futbolo aikštes naudoja bulvėms auginti (sporto varžybos rengiamos tais metais, kai aikštė pūdymuoja). Tokioje aikštėje tiesiai paridentas kamuolys šokinėja, neprognozuojamai keičia judėjimo kryptį, o įkritęs į gilesnę duobę visai sustoja.

D&G stadionas tinkamas tik mėtyti diską. Nenuostabu, kad 2000 metais Virgilijus Alekna ten pasiekė antrą geriausią visų laikų rezultatą pasaulyje (73,88 m). Beje, tai nutiko todėl, kad tuo metu stadione vyko dar ir futbolo varžybos, ir diskas, atsitrenkęs į vieno futbolininko galvą, nulėkė keliais metrais toliau nei turėtų. Kadangi, kaip dažnai pasitaiko Lietuvoje, disko metimų teisėjas buvo Aleknos švogeris, jis įskaitė rezultatą.

Šiuo metu D&G stadiono aikštės kokybė ypač aktuali dėl to, kad rungtynės vyks kovo mėnesį, kai Lietuvoje dar sniegas neištirpęs ir dar galima šlapdriba. Todėl visai tikėtina išvysti Ispanijos futbolininkus, nerangiai klampojančius po šlapią ir minkštą aikštę, ir Ikerą Casillasą, stovintį iki kelių purve. Belieka palinkėti, kad prie tokių sąlygų įpratę lietuviai tuo pasinaudotų.

Dar vienas išskirtinis D&G stadiono bruožas – apšvietimas. 60 vatų lemputės neapšviečia visos aikštės, todėl žaidėjai dažnai atsiduria šešėlyje. Tada būna sunku atskirti, kur lietuvis, kur ne lietuvis.

Pernai rugsėjį vykusiose rungtynėse škotų sirgaliai (kurių stadione buvo daugiau nei lietuvių) problemos nematė, nes atvykę į Lietuvą jie ne pieną gėrė. Tačiau prie plačiaekranių televizorių prilipę ir gražių futbolo vaizdų išlepinti ispanai tikrai bus nusivylę.

Sąmokslas

Ir visgi Dariaus ir Girėno stadionas yra geriausia, ką šiuo metu Lietuva gali pasiūlyti stipriausiai planetos komandai – dabartiniams Europos ir pasaulio čempionams. Futbolo šalyse, tokiose kaip Anglija ar Ispanija, net vaikų darželiai turi geresnius stadionus. Į Lietuvą atvykusiam Davidui Villai D&G stadionas grąžins vaikystės prisiminimus.

Neturėdama lėšų normalaus stadiono statybai, Lietuva stengiasi bent jau nesakyti užsieniečiams, kad D&G stadionas yra geriausias šalyje. LFF daug investuoja į viešuosius ryšius, kad pasaulis manytų, jog D&G stadionas yra tik 16-as pagal gerumą Lietuvoje: maždaug, visi kiti stadionai šiuo metu rekonstruojami, todėl galime priimti tik šitame.

Futbolo šalių atstovai vis tiek būna pasibaisėję: 16-as pagal gerumą ir toks prastas – vadinasi, Lietuvoje yra labai menkai išvystyta futbolo infrastruktūra, reikėtų pasitempti. Lietuviai pritardami tik palinguoja galvom ir apsidžiaugia tokiems svečiams išvykus.

Šalyje, kurioje futbolą pradeda žaisti tik vaikai, stipresnių bendraamžių išvaryti iš krepšinio aikštelių, ir kurioje visų rungtynių rezultatai žinomi sezonui į priekį, mums gerai ir taip.

:: :: :: ::

ŠALYS, KURIAS LIETUVA LENKIA

Lietuvos futbolo stadionai gali konkuruoti nebent su Europos nykštukinių valstybių stadionais.

Liuksemburgo, kuris pasaulyje pirmauja pagal vienam gyventojui tenkantį BVP, stadiono aikštė išklota žaliais 100 eurų banknotais. Tai neatitinka UEFA keliamų reikalavimų aikštės dangai. Be to, tokią aikštės dangą nuolatos išardo ir išsiveža futbolininkai iš Rytų Europos šalių.

Andoros plotas yra mažesnis už futbolo stadiono plotą, todėl rungtynių metu vienas vartininkas stovi Ispanijos teritorijoje, kitas – Prancūzijos. Kadangi Andora nepriklauso Šengeno erdvei, futbolo rungtynių tempas būna lėtas: pribėgę baudos aikštelės ribas žaidėjai turi parodyti pasus.

Farerų salose stadionas taip pat netelpa į salą, todėl vartininkai stovi vandenyje ir tuo metu, kai niekas neatakuoja jų vartų, medžioja banginius. Dėl stadiono glaudaus santykio su vandeniu, šis stadionas taip pat naudojamas vandensvydžio varžyboms. Sporto varžybos yra pagrindinė priežastis, dėl ko aplinkiniuose vandenyse mažėja banginių populiacija.

San Marinas dažniausiai neturi futbolo stadiono, nes negali suformuoti pilnos futbolo rinktinės – šalyje paprastai yra mažiau nei 20 gyventojų. Aukščiausias San Marino pasiekimas šalies futbolo istorijoje – pergalė 1:0 (vėliau paskelbta nacionaline švente) prieš amžiną varžovą Lichtenšteiną, kuriame gyvena dvigubai daugiau žmonių ir kuriam, norint turėti pilną futbolo rinktinę, nebūtina laukti kartų kaitos.

Lichtenšteinas turi stadioną kalno šlaite, todėl kamuolys į papėdėje esančius vartus rieda pats. Dėl tokios stadiono padėties pirmame kėlinyje įvarčius muša tik viena komanda, antrame kėlinyje – tik kita. Sklandžiam žaidimui nuolatos trukdo Alpių ožkos ir violetinės Milkos karvės.

Monako stadiono aikštę kerta Formulės 1 trasa, kuri nevykstant Formulės 1 lenktynėms naudojama kaip pagrindinė miesto gatvė. Stadione net ir futbolo rungtynių metu vyksta intensyvus automobilių eismas. Siekiant didesnio saugumo UEFA įpareigojo Monako futbolo federaciją stadione įrengti šviesoforus.

Vatikanas neturi futbolo stadiono, nors Šv. Petro bazilikos viduje toks tikrai tilptų. Verta atkreipti dėmesį, kad Vatikanas apskritai neturi futbolo rinktinės: UEFA uždraudė Vatikanui turėti bet kokią futbolo komandą, nes ši su Dievo pagalba įveiktų bet ką, o tai būtų nesąžininga tų komandų, kuriose žaidžia ir netikintieji, atžvilgiu.

Čia juokinga, nes aukščiau pateikti faktai nėra tikri. Iš tikrųjų Lietuva pagal stadionų būklę nelenkia jokios kitos šalies.

Mixx Delicious Digg Facebook Twitter

Nuoroda

Iš kur naujienas ima DELFI? Žiniasklaidos flagmaną išskrodus

Autorius Vilhelmas Negerovė Data 2011-03-03 Tema Internetas, Žiniasklaida

Santrauka tingintiems skaityti

Atlikau tyrimą – išanalizavau DELFI straipsnių (naujienų), paskelbtų per pastaruosius du mėnesius, šaltinius. Rezultatai iš 7 pagrindinių DELFI rubrikų: 52% – nuosavas DELFI turinys, 48% – perpublikuoti straipsniai iš naujienų agentūrų ir kitų žiniasklaidos priemonių. Vertingiausi – autoriniai DELFI žurnalistų – straipsniai sudaro tik 10% portalo turinio.

Šaltinių pasiskirstymas pagal rubrikas labai skiriasi. Pavyzdžiui, rubrikai „Užsienyje“ DELFI žurnalistai parengia tik 26% straipsnių, o rubrikai „Pramogos“ – net 88%. Kadangi rubrikos yra nevienodos svarbos, tyrimą supaprastinau – palikau tik 3 svarbiausias rubrikas: „Aktualijos“, „Verslas“ ir „Užsienyje“.

Galutinis rezultatas: DELFI žurnalistai tiesiogiai prisiliečia tik prie 41% aktualiausių naujienų. Tai reiškia, kad net 59% DELFI žurnalistų darbo yra copy-paste – kažkieno kito sukurtų straipsnių pirkimas ir perpublikavimas. Didžiąją dalį svarbiausių naujienų DELFI ima iš naujienų agentūrų: 22% iš BNS, 20% iš ELTA.

Išvada: DELFI yra naujienų agregatorius. Didžiausią pridėtinę vertę portalui teikiantys autoriniai straipsniai (kuriems reikalinga informacija išgaunama iš pirminių šaltinių) sudaro tik 10% portalo turinio (tiek vertinant 7 pagrindines rubrikas, tiek 3 svarbiausias).

Kaskart naujienų portale atsivertęs straipsnį, nevalingai užmetu kairę akį į jo autorių ar šaltinį. Nes man tai svarbu. Straipsniai, parengti savų žurnalistų, rodo naujienų portalo vertę – tai portalas, kuriantis žinias.

Savo ruožtu išversti iš užsienio šaltinių ar tiesiog nusipirkti iš naujienų agentūrų straipsniai rodo žurnalistų siekį paprastomis priemonėmis pateikti skaitytojams kuo daugiau turinio. Galbūt tas turinys ir labai vertingas, tačiau toks portalas yra ne kas kita kaip naujienų agregatorius. Tai žemesnis lygis nei būti žinių kūrėju.

Jau seniai pastebėjau, kad geriausi DELFI straipsniai liejasi iš naujienų agentūros BNS gausybės rago. Norėdamas išsiaiškinti, ar aš tik atsitiktinai užkliūnu už BNS parengtų straipsnių, ar čia iš tikrųjų DELFI žurnalistai patys mažai ką kuria, atlikau tyrimą.

Sugaišau visą sekmadienį nuobodžiam mechaniniam darbui (ir dar šiek tiek laiko šiandien analitiniam-apdorojamajam darbui), užtat atradau tiesą. Pasitiesęs DELFI ant savo darbo stalo, dar gyvam atlikau skrodimą. Aš jau žinau, iš kur DELFI ima naujienas, o dabar galite sužinoti ir jūs.

Tingintys skaityti pilkas raides gali gėrėtis spalvingais ir informatyviais grafikais. Kam atrodo, kad grafikų per daug, gali pasižiūrėti tik patį paskutinį – jis elegantiškai, skaudžiai ir teisingai apibendrina visą šį straipsnį.

TYRIMAS

Koks laikotarpis? Surinkau informaciją iš straipsnių, paskelbtų per pastaruosius du mėnesius, t.y. nuo 2011 sausio 1 d. iki vasario 28 d.

Kokie straipsniai? Analizavau tik tekstus ir tik naujienas: t.y. nei video reportažai, nei apžvalgininkų nuomonės nepateko į mano akiratį.

Kas įtraukta? Į tyrimą įtraukiau straipsnius iš 7 rubrikų, kurias nusprendžiau pavadinti pagrindinėmis: (1) „Aktualijos“, (2) „Verslas“, (3) „Užsienyje“, (4) „Nusikaltimai ir nelaimės“, (5) „Mokslas ir technologijos“, (6) „Sportas“, (7) „Pramogos“.

Kas neįtraukta? Piktybiškai ignoravau šias rubrikas: (1) „Nuomonių ringas“ ir „Politiko akimis“ – nes nuomonių reiškimas nėra naujienos; (2) „Grynas“ – nes tai kaip ir atskiras projektas; (3) „Pilietis“ – nes tai labai nerimtai atrodantis dalykas, be to, ir taip aišku, kas ten rašo straipsnius; (4) „Gyvenimas“ – nes tai ne naujienos, bet laisvalaikio skaitiniai.

Kiek straipsnių? Per nurodytą laikotarpį minėtuose rubrikose DELFI paskelbė beveik lygiai 10 tūkstančių straipsnių.

Koks patikimumas? Didelis patikimumas. Kad gaučiau kuo tikslesnius duomenis, ėmiau kuo didesnę imtį: rankiniu būdu atsidariau ir greituoju būdu įvertinau daugiau nei pusę straipsnių. (Komentarai, tokie kaip „tu nesveikas“ arba „get a life“, bus trinami.) Užtat dabar galiu pridėjęs dešinę ranką prie kairiojo plaučio pasakyti, kad skaičiukai, kuriuos jūs matote grafikuose, yra teisingi.

BENDRI REZULTATAI

Skambant fanfaroms į eterį iškyla pirmasis grafikas. Pavadinkime jį Pagrindiniu grafiku:

Šaltinius, kurie būna nurodyti prie kiekvieno straipsnio, sugrupavau į 5 grupes. Kai kurios jų reikalauja papildomo paaiškinimo:

DELFI autorius – straipsniai, prie kurių nurodyta DELFI žurnalisto pavardė. Tai yra didžiausią pridėtinę vertę portalui teikiantys straipsniai. Paprastai tai yra originalūs straipsniai, kuriems informaciją surinko pats žurnalistas (pvz., paėmęs interviu iš svarbių ir/ar protingų asmenų), arba kuriuose apdorota ir sujungta informacija iš kelių skirtingų šaltinių. Dauguma tokių straipsnių reikalauja tikro žurnalistinio darbo, todėl jų autoriams ne gėda nurodyti savo pavardes.

DELFI – straipsniai, kuriuose apdorota informacija tik iš vieno šaltinio. Paprastai tai yra arba informaciniai pranešimai iš įvairių įstaigų, arba straipsnių iš kitų žiniasklaidos priemonių santraukos, arba užsienio straipsnių vertimai. (Tikrieji šaltiniai dažniausiai yra nurodyti pačiame tekste.) DELFI savo ženkliuką prieš ir po tokių straipsnių deda todėl, kad DELFI žurnalistai juos bent šiek tiek apdorojo (t.y. ne aklai perpublikavo). Tačiau žurnalistų įdėtas darbas yra per menkas, kad būtų galima prie straipsnio lipdyti ir savo pavardę.

BNS ir ELTA – straipsniai, kuriuos parengė atitinkama naujienų agentūra. DELFI paprasčiausiai nusiperka šiuos straipsnius iš agentūrų ir net neskaitę paskelbia pas save. DELFI žurnalistų darbas apsiriboja vien pinigų mokėjimu agentūrai ir copy-paste technologijos praktiniu pritaikymu.

Kitos žiniasklaidos priemonės – straipsniai, paimti iš kitų žiniasklaidos priemonių: laikraščių, žurnalų, naujienų portalų (ypač – specializuotų, pvz., sporto), televizijos laidų ir pan. DELFI žurnalistams rašant šiuos straipsnius, klaviatūrose labiausiai dyla Ctrl, C ir V mygtukai.

NETOLYGUMAI

Pagrindinis grafikas apibendrina 7 pagrindinių rubrikų duomenis. Tačiau panagrinėjus duomenis detaliau matyti, kad paties DELFI indėlis atskirose rubrikose gali netgi labai skirtis. Ir dėsningumas yra toks, kad kuo rubrika svarbesnė, tuo mažiau prie jos dirba patys DELFI‘nai.

Pavyzdžiui, DELFI žurnalistai tiesiogiai prisiliečia vos prie 26% straipsnių rubrikoje „Užsienyje“ – visa kita yra kopipeistinama iš kitur. Užtat tokiose pramoginėse rubrikose kaip „Pramogos“ ar „Nusikaltimai ir nelaimės“ DELFI nudirba atitinkamai 88% ir 78% darbo.

Todėl dabar pristatau atskirus grafikus kiekvienai iš 7 rubrikų. Bet pirmiau dar užakcentuosiu, ką juose reikia matyti.

GRAFIKŲ PRASMĖ

Ką rodo šie grafikai? Jie rodo DELFI žurnalistų pastangas.

Visuose grafikuose mėlyni atspalviai reiškia straipsnių kopijavimą iš kitų šaltinių. Tai naujienų agregavimas ir nieko daugiau. Vienintelis DELFI darbas – nustatyti, kad šie straipsniai verti perpublikavimo.

Vertingiausia dalis – autoriniai DELFI straipsniai – pažymėti geltona lyderio spalva. Šiuos straipsnius rašantys žurnalistai sukuria kažką, ko iki tol dar nebuvo. Todėl kai aptiksite DELFI straipsnį su autoriaus pavarde, atsistokite ir paplokite. Ploti teks nedažnai.

Didžiąją dalį užimanti oranžinė spalva rodo lengvą žurnalistų darbą. Pakoreguoti informacinį pranešimą ar išversti straipsnį į lietuvių kalbą nereikalauja nei didelio talento, nei daug pastangų. Tai tik kažkieno kito sukurtų naujienų pateikimas saviems skaitytojams.

Ko nerodo šie grafikai? Jie nerodo paties įdomiausio dalyko – straipsnių kokybės ir vertės skaitytojams. Autorinius DELFI straipsnius išaukštinau tik dėl į juos įdėtų pastangų, bet ne kokybės. (Kokybės šiame tyrime nematavau.)

Iš užsienio šaltinio išverstas protingas straipsnis gali būti vertingesnis už paimtą kvailą interviu iš kvailo politiko. Lygiai taip pat iš naujienų agentūros nusipirktas straipsnis gali būti be galo nuostabus, nes galbūt ten dirba geresni žurnalistai nei DELFI.

Todėl, kad ir kokios spalvos vyrauja grafikuose, patikimas išvadas galima daryti tik apie žurnalistų darbo kiekį.

DETALŪS REZULTATAI

Jūsų dėmesiui – grafikai pagal rubrikas.

Rubrika „Aktualijos“ yra pati svarbiausia – joje pateikiamos aktualiausios Lietuvos naujienos. DELFI tenka 43% darbo, 57% darbo nudirba naujienų agentūros ir kitos žiniasklaidos priemonės. Daugiausia plojimų tenka BNS. Bet verta paploti ir DELFI autoriams – 18% rodiklis yra aukščiausias tarp visų rubrikų.

Beveik tobula pusiausvyra: 51% prieš 49% DELFI naudai. Verslas yra viena iš nedaugelio sričių, kur ELTA aplenkia BNS agentūrą.

Bene pats įdomiausias grafikas: DELFI bejėgiškai pralaimi 26% prieš 74%. Užpildyti rubriką „Užsienyje“ reikalauja mažiausiai DELFI žurnalistų pastangų. Račo Liūto dalį šioje rubrikoje sudaro BNS straipsniai, bet labai solidžiai atrodo ir ELTA.

Jeigu staiga išnyktų naujienų agentūros, ar vien lietuvišką žiniasklaidą skaitantys lietuviai gautų aktualios informacijos apie tai, kas vyksta už Lietuvos kiemo tvoros? Kažkodėl žiūrint į šį grafiką kyla įtarimas, jog naujienų portalų žurnalistai per daug nepersistengtų su užsienio naujienomis – juk yra daug įdomesnių temų. (Palyginimui žr. grafiką rubrikai „Pramogos“. Arba toliau einantį.)

78% prieš 22% DELFI naudai. DELFI produktyvumo paslaptis: dauguma straipsnių yra policijos, prokuratūros ar teismų parengti pranešimai. DELFI indėlis į galutinį straipsnių pavidalą tikriausiai yra minimalus.

Mažiausia pagal straipsnių skaičių rubrika. Rezultatas analogiškas ankstesnei rubrikai: 78% prieš 22% DELFI naudai. DELFI produktyvumo paslaptis: sugebėjimas versti iš anglų kalbos į lietuvių.

Po atkaklios kovos DELFI pralaimėjo rezultatu 46%:54%. Bet ne tai svarbiausia. „Sportas“ yra rubrika, kurioje išryškėja specializuotų sporto portalų pranašumas. DELFI nedvejodami skolinasi straipsnius iš Eurobasket.lt, BasketZone.lt, EuroFootball.lt, HalfTime.lt, Penalty.lt, Efutbolas.lt, Football-news.lt, F-1.lt ir kitų portalų.

Straipsniai iš sporto portalų oficialiai sudaro trečdalį rubrikos straipsnių, tačiau tikrieji skaičiai yra dar didesni. Straipsnius, prie kurių šaltinių buvo nurodyti tiek kitų portalų, tiek DELFI pavadinimai, iš pasigailėjimo priskyriau DELFI – net ir nedideli pataisymai ar papildymai juk vis tiek yra darbas.

Jeigu yra viena sritis, kurioje DELFI žurnalistai jaučiasi kaip karosai kūdroje, tai – pramogos. Nesuskaičiuojama gausybė vietinių ir užsienio žvaigždžių, viena už kitą svarbesnių, verčia DELFI žurnalistus dieną naktį ieškoti informacijos apie juos. Naujienų agentūroms ir kitoms žiniasklaidos priemonėms nepaliekama vietos: 88% prieš 12% DELFI naudai.

3 SVARBIAUSIOS RUBRIKOS

Akivaizdu, kad tokios rubrikos kaip „Pramogos“ nėra ir negali būti rimto naujienų portalo pagrindas. Tokių rubrikų įtraukimas į tyrimą iškraipo rezultatus, suteikdamas per daug svarbos DELFI žurnalistų darbui. Taigi Pagrindinį grafiką reikėtų šiek tiek apvalyti nuo nelabai svarbių, tik pakankamai siauroms auditorijoms aktualių rubrikų.

Mano manymu, bet kurio naujienų portalo vertę daugiausia lemia 3 rubrikos: (1) Lietuvos aktualijos / dienos naujienos; (2) ekonomika / verslas; (3) užsienio naujienos. Todėl siūlau DELFI darbą vertinti tik pagal tai, kas yra paskelbiama pirmose trijose – svarbiausiose – portalo rubrikose: „Aktualijos“, „Verslas“ ir „Užsienyje“.

Ir štai į sceną žengia teisingas grafikas. Taip jį ir pavadinkime – Teisinguoju grafiku:

Pagrindiniame grafike DELFI darbas sudarė 52% portalo turinio, kas neatrodė jau taip blogai. Tačiau Teisingasis grafikas atskleidžia tikrąją tiesą: DELFI žurnalistai tiesiogiai prisiliečia tik prie 41% svarbiausių naujienų.

BNS ir ELTA nudirba daugiau darbo nei DELFI. Bet ar daug DELFI skaitytojų atkreipia dėmesį į tai, kas sukūrė jų skaitomus straipsnius? Dauguma tikriausiai mano: DELFI paskelbė, vadinasi, DELFI parašė. Nors iš tikrųjų DELFI turinio pagrindas ateina iš naujienų agentūrų.

APIBENDRINIMAS

Teisingąjį grafiką išvertę į žmonių kalbą, gauname dar teisingesnį grafiką:

Išskrostas žiniasklaidos flagmanas nebeatrodo taip solidžiai.

IŠVADOS

Didžiąja dalimi DELFI tėra naujienų agregatorius, perkantis kitų sukurtus straipsnius.
Perpus mažesne dalimi DELFI yra naujienų apdirbėjas, žvejojantis informaciją plačiuosiuose internetuose ir ją išverčiantis ar kitaip apdorojantis.
Ir tik labai maža dalimi DELFI yra naujienų kūrėjas, išgaunantis informaciją tiesiogiai iš atsakingų asmenų ar sujungiantis kelių skirtingų šaltinių informaciją.

Susijęs straipsnis: Pirmieji DELFI komentarai

Mixx Delicious Digg Facebook Twitter

Nuoroda