Naktinių užuolaidų medžiagos – kaip išsirinkti?

Užuolaidos gali būti kambario charakteris ir išskirtinė detalė, todėl jų pasirinkimas itin svarbus. Paprastai derinys dieninės ir naktinės užuolaidos yra populiariausias. Todėl šių abiejų audinių derinimas yra neišvengiamas. Vienas paprasčiausių variantų yra rinktis statiško, klasikinio dizaino dienines užuolaidas, o naktinėms suteikti lyderiaujančią poziciją – dominavimą. Tai reiškia, kad naktinių užuolaidų audinys bus sunkesnis, įmantresnio audinio ir dekoratyvus. Šiandieninė naktinių užuolaidų pasiūla yra begalinė, tad kaip išsirinkti ir nepasiklysti audinių džiunglėse?

Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį ar užuolaidos bus skirtos atlikti dekoro puošybos, langų užtamsinimo ar abi funkcijas. Nuo to priklauso ne tik medžiagos, bet ir užuolaidų kabinimo pasirinkimas. Jeigu užuolaidas pirmiausia renkatės atsižvelgdami į jų funkciją – apsaugoti nuo į kambarį sklindančios šviesos – geriausiai tam tinka black out audinys. Jis dėl itin tankios tekstūros puikiai sulaiko šviesą, todėl bet kuriuo metu norėdami pailsėti – kambaryje galėsite sukurti tamsią aplinką.

Jeigu svarbiausias aspektas kurį atspindi naktinės užuolaidos yra dekoratyvumas. Tada dėmesį kreipkite į prabangius velveto ar kitos faktūros audinius. Kartais naktinės užuolaidos yra tiesiog ištaigingai surišamos lango šonuose ir niekada nėra pilnai traukomos. Tad pasirinkus tik namų akcento funkciją turite ne tik apsispręsti, kaip jos bus valdomos (ir ar išvis bus valdomos) bei priderinti jas prie kambario interjero. Jeigu mėgstate sekti tendencijas – peržvelkite „Pantone“ paletę ir rinkitės iš metų spalvos ar sezoniškumo spalvų gamos. Užuolaidos yra labai universalus dalykas, nes jas lengvai galima keisti, todėl jei pabosta interjeras – naujos naktinės užuolaidos sukurs visai kitokį vaizdinį ir kardinaliai atnaujins kambario vidaus stilistiką.

Galiausiai, jei norite derinti abu variantus, tada turite atsižvelgti tiek į audinio ne pralaidumą šviesai, tiek ir į jo išraiškingumą. Šis variantas bene sunkiausias, dažnai susiduriama su situacija kai audinys idealiai tinka prie interjero, tačiau ne pakankamai sulaiko saulės spindulius ir užtamsina aplinką. Tokiais atvejais siūloma dienines užuolaidas rinktis labiau tankesnes, taip dvigubas audinių (dieniniu ir naktinių užuolaidų) sluoksnis sukuria pakankamą terpę sulaikyti nakties šviesas ir užtikrinti jūsų ramų miegą.

Išsirinkite naktinių užuolaidų audinį ir mėgaukitės ne tik puikia kambario stilistika, bet ir efektyviu nepageidaujamos šviesos sulaikymu.

Dvigulė lova

Norėdami nutolti viena nuo mes užsistatome ir izoliuojamės emocinėmis sienomis. Plati dvigulė lova, kurioje sunku rasti vienas kitą, fiziškai atriboja vieną nuo kito. Skirtingose lovos pusėse surandam ramybę ir niekados per vidurį. Viduryje tik tuščia erdvė, neskirta net apmąstymams. Taip niekad ir nesusitinkam pusiaukelėje, tik pasidalinam keliais žodžiais prieš miegą, kartais užrašytais ir neapčiuopiamais, o kartais tokiais tyliais. Dvigulė erdvė per didelė dviem, kartais užtenka ir vienos. Neužmiegantiems ir nemiegantiems užtenka ir nedidelio minčių kambario. Kiek naktų praleidžiat kurdami savanaudiškus planus ir negalvojat apie bendrą planą. Daug sienų aplink, o tarp jų šonuose, prie sienos, suguldyti nemiegančių žmonių likimai.

Dvigulė lova per didelė vienam gyvenimui, kurį dalinasi du žmonės. Dideliuose namuose ir kambariuose mes pasiklystam kaip labirintuose. Užsidarome ir izoliuojame savo mintis. Nutolę vienas nuo kito, sunkiai besurandam, kur ir kada žodžiuose atradome tikrą žmogų. Tikras ryšys įmanomas tik mažoje erdvėje ir mažame rate. Harmoningas susitikimų ir išsikyrimų ciklas suartina. Kuo mažesnė erdvė, tuo artimesni esame. Dideli vakarėliai skirti norintiems pasislėpti, o maži, tiems, kurie trokšta būti surasti ir pastebėti. Todėl neverta apsistatyti namus dvigulėmis lovomis, nes ir viengulėje pakanka vietos vienam gyvenimui. Dalinti nors ir tokia maža erdve.

Dideliuose vakarėliuose visiems užtenka vietos, bet mažuose išmokstame ja pasidalinti. Dvigulė lova, tai dvigubo gyvenimo simbolis. Plačios ir bekraštės istorijos, kuriose nėra vietos dviejų gyvenimui. Į vieną sulipdytam gyvenimui užtenka ir vienos lovos, kuriose nėra tuščios erdvės viduryje. Kuo arčiau ir šilčiau. Namais vadinti ne pastatus, lovomis vadinti ne baldus, o žmonės vadinti mylimaisiais ir mylinčiais gyvenimą. Sugalvoti naujus vardus, terminus ir taisykles. Juk niekas kitiems nesvarbu, tik dviem mylimiesiems, kurie dalinasi vienu pasauliu. Ir nors laikas vieną dieną išseks, mes sugrįšim į miegamuosius, kuriuose tiek mažai vietos, bet jos užteks mums dviem.

Lėtai leisis saulė, dvigulė lova bus užimta. Su tamsa pabudus, su tamsa užmigus nepasiklysti dviguliame labirinte. Nors dvigulės lovos tariamai sukurtos dviem, jose telpa daug gyvenimų. Dviem sukurta viengulė lova. Kad arčiau ir lengviau vienas kito sapnuose apsilankytume. Kartais nepatogumas ir nemiga būna tokia artima ir intymi. Dideli namai, kambariai ir miestai daug labiau suspaudžia. Didėlėse erdvėse jautiesi mažesnis ir vienišesnis. Todėl miegodami mažuose kambariuose ir dar mažesnėse lovose, galit jausti laisvesni. Paradoksalu, bet įmanoma, surasti vietos dviem. Parastai ir jaukiai įsitaisyti, kad ir kaip nepatogiai, bet vis tiek užmigti. Svarbiausia nenutolus vieniems nuo kito. Jokių sienų ir labirintų nelieka. Visos sienos griūva ir ryte pabundam visai kitokie, mokantys dalintis net ir pačiomis mažiausiomis smulkmenomis. Ir vis lengviau užmiegam, arti vienas kito užmigę.